Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. (A.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. balandžio 13 d. iš (duomenys neskelbtini) oro uosto atskrido į Lietuvos Respublikos Kauno oro uostą, o po to traukiniu iš Kauno atvažiavo į Vilnių pas pažįstamą vardu L. Pas L. jie pradėjo gerti degtinę. Kiek išgėrė, nurodyti negali, neskaičiavo. Kas vyko po to, jis dėl girtumo neprisimena. Neprisimena, kaip išėjo iš L. namų, kaip sėdo prie automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, kur važiavo, kaip pateko į eismo įvykį. Jokių įvykio aplinkybių neprisimena, todėl nieko apie įvykį parodyti negali, tačiau savo kaltę, kad vairavo neblaivus, pripažįsta. Automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3. Liudytojo A. (A.) P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. balandžio 13 d., apie 21.00 val., važiuodamas automobiliu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Pelesos g. link Rasų g. pastebėjo, kaip mėlynos spalvos automobilis „Citroen C5“ dideliu greičiu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jis spėjo pasitraukti į dešinę pusę, o automobilis „Citroen C5“, „numušęs“ kelio ženklus, esančius perėjoje, atsitrenkė į pastato sieną. Jis apsisuko ir privažiavo prie šio automobilio. Per langą pamatė, kad jo vairuotojas yra sąmoningas, jis buvo vienas. Liudytojas atidarė priekines duris, kad įsitikintų, ar reikalinga pagalba. Vairuotojo veidas buvo sužalotas, bėgo kraujas, vairuotojas atrodė neblaivus, tuomet iškvietė policijos pareigūnus. Iki kol atvažiavo pareigūnai ir medikai, visą laiką stebėjo vairuotoją, kuris jokių alkoholinių gėrimų negėrė.

4. 2024 m. balandžio 13 d. A. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2024 m. balandžio 13 d., apie 21.00 val., važiuodamas Drujos g. nuo Pelesos g. link Rasų g., ties pėsčiųjų perėja prie „Lidl“ parduotuvės pastebėjo priešprieša dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis kirto skiriamąją juostą, vos neatsitrenkdamas į jo automobilį, tačiau atsitrenkė į stotelę, paskui – į namo sieną. Privažiavo prie automobilio, atidarė vairuotojo duris. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Iškvietė policijos pareigūnus ir medicinos pagalbą. Iki pareigūnų atvykimo vairuotojas sėdėjo automobilyje.

5. 2024 m. balandžio 13 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Reagavimo valdybos 1-o poskyrio specialistė G. A. nurodė, jog 2024 m. balandžio 13 d. patruliuojant su vyriausiuoju specialistu S. V. buvo gautas panešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į apleisto namo sieną, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus pastebėjo į sieną atsitrenkusį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. M., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Asmuo paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. Patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu, pirmu įputimu (21.14 val.) buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas, antru (21.34 val.) – 1,86 promilių girtumas.

6. 2024 m. balandžio 13 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2065344, iš kurių matyti, kad 2024 m. balandžio 13 d. 21.14 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132 (patikra galioja iki 2024 m. liepos 17 d.) A. M. nustatytas 1,87 promilių girtumas, 2024 m. balandžio 13 d. 21.34 val. jam nustatytas 1,86 promilių girtumas. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo 19.40 val. Taip pat A. M. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

7. 2024 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Drujos g., ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis priekiu atsuktas į Sodų g., galu – į Rasų g. Automobilio apgadinimai: variklio dangtis, priekinis bamperis, stogas, priekinis stiklas, dešinės pusės veidrodėlis, priekinės kairės ir dešinės pusės durys, kairės ir dešinės pusės žibintai, kairės ir dešinės pusės sparnai. Automobilis po apžiūros išvežtas į saugomą aikštelę, esančią adresu Sudervės g. 2A, Avižieniai, Vilniaus r. Įvykio vieta vaizdo fiksavimo kameromis nestebima, teritorija neaptverta.

8. Latvijos Respublikos transporto registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra A. M.

9. VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. balandžio mėnesį automobilio ,,Citroen C5 1.6 HDI“ (pasirinkti 2006 m.) kaina su PVM buvo 1 560 Eur.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. M. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus (apklausiamas nurodė, kad alkoholį (degtinę) vartojo tos pačios dienos vakarą), tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Teismo išvadą dėl A. M. kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 2–7 punktuose aptarti įrodymai. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu. Taigi, baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

12. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą A. M. skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. M. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus bei, vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti A. M. priklausantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

13. A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. A. M. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti per metus.

14. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

15. A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad A. M. Vilniaus mieste, kur bet kuriuo paros metu yra kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, sukėlė didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Svarbu pažymėti, kad A. M. šiuo atveju tik laimingo atsitiktinumo dėka, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, nekliudė važiavusio automobilio, atsitrenkdamas į kelio ženklus bei namo sieną išvengė didesnių sveikatos sužalojimų (tiek savo, tiek trečiųjų asmenų). Kaltinamasis padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. A. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas, per pastaruosius vienerius metus Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebaustas, dirbantis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. M. skyrus prokurorės siūlomą švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui, t. y. skyrus 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

16. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu ir A. M. skirtina 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

17. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

18. Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

19. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, prašymą nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, skirtinos baudos dydį bei tai, kad yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

20. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

21. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad A. M. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

22. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi A. M. nagrinėjamu atveju veikė itin pavojingai, sukėlė realų pavojų sveikatai bei gyvybei kitiems eismo dalyviams, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas ilgesnis už minimalų – dveji metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 15 d., t. y. nuo dienos, kai A. M. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas.

23. A. M. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios A. M. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso A. M. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 1 560 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas – siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl A. M. priklausantis automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

24. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

25. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatomis, A. M. į bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 13 d. 21.00 val. iki 2024 m. balandžio 15 d. 11.36 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

26. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. liepos 15 d.) apribota A. M. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas A. M. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. (A.) M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu ir A. (A.) M. skirti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatomis, A. (A.) M. į bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 13 d. 21.00 val. iki 2024 m. balandžio 15 d. 11.36 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Uždrausti A. (A.) M. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 15 d.

Konfiskuoti A. (A.) M. priklausantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), su registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną A. (A.) M. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

A. (A.) M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-1750-1201/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.