- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-22
- Bylos Nr.
- N-756-1236-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Artūras Drigotas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, A. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad A. G. , 2006 m. lapkričio 11 d. organizuodamas medžiotojų klubo „Girinis“ medžioklę „Girinis“ ploto vienetuose, pasirinko netinkamą medžioklės būdą, ir medžioklės metu vietoj vieno briedžio, kurio nušovimui medžiotojų klubas turėjo licenciją, buvo nušauti 2 briedžiai, bei po medžioklės briedžiai buvo išdarinėti ir atliekos užkastos miške, o ne sanitarinėje duobėje. Tuo A. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 26.2, 26.13, 60.14 punktų reikalavimus.
2006 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau – ir Institucija) priėmė nutarimą, kuriuo A. G. už prieš tai nurodytus Taisyklių pažeidimus nubaudė 250 Lt bauda ir nustatė, kad A. G. pažeidimu padarė 1089,90 Lt žalos, kurią turi atlyginti.
II.
A. G. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. lapkričio 22 d. Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad Institucijos nutarime nenurodyta, kokį ATPK straipsnį jis pažeidė, kokios nustatytos jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, nors ATPK straipsniai dėl tokių aplinkybių nutarime minimi. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis nepažeidė nutarime nurodytų Taisyklių reikalavimų. Taisyklių 26.2 punktas numato bendro pobūdžio pareigą organizuoti medžioklę Taisyklių nustatyta tvarka; pareiškėjo teigimu, Taisyklės medžioklės metu pažeistos nebuvo. Pareiškėjas taip pat nepažeidė Taisyklių 26.13 punkto, kadangi po medžioklės žvėrienos atliekos tik laikinai buvo užkastos miške, nes medžiotojų klubas neturėjo tinkamo transporto atliekas pervežti į žvėrių dorojimo aikštelę, o 2006 m. lapkričio 13 d. atliekos buvo pervežtos į žvėrienos atliekų duobę. Pareiškėjas taip pat nepažeidė Taisyklių 60.14 punkto, kadangi licenciją sumedžioti briedį medžiotojų būrelis turėjo, o du briedžiai buvo sumedžioti atsitiktinai beveik tuo pačiu metu skirtingų medžiotojų: pagal Taisykles medžioklės metu medžiotojai negali pajudėti iš vietos ir medžiotojai, sumedžioję briedžius, neturėjo galimybės pranešti vienas kitam ar medžioklės vadovui apie jau nušautą žvėrį. Todėl abu briedžiai buvo sumedžioti nepažeidžiant Taisyklių, ir nei jo, nei medžiotojų, nušovusių briedžius, veiksmuose nėra teisės pažeidimo subjektyviosios pusės - kaltės. Be to, dėl medžioklės metu nušautų dviejų briedžių sukviesta medžiojamų gyvūnų limito nustatymo komisija nutarė „Lapnugario“ medžioklės plotų vienete turėtą dar vieną licenciją briedžiui nušauti perduoti „Girinio“ medžioklės plotų vienetui.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundo netenkinti ir 2006 m. lapkričio 22 d. Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad tai, jog medžioklės metu buvo nušauti du briedžiai, nors būrelis turėjo tik vieną licenciją briedžiui nušauti, ir tai, kad išdarinėtų gyvūnų atliekos buvo užkastos ne sanitarinėje duobėje, kaip privaloma pagal Taisykles, patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 26.2 punkto reikalavimus, t. y. medžioklę organizavo netinkamai. Taisyklių 49 punktas aiškiai nurodo, kad kanopinių žvėrių dorojimo atliekos turi būti sumestos į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę, todėl žvėrių atliekos net ir laikinai negalėjo būti užkastos kur nors kitur, o ne atliekų duobėje. Tuo pareiškėjas pažeidė Taisyklių 26.13 punktą. Nors A. G. nurodo, kad jo veiksmuose nėra kaltės dėl dviejų briedžių sumedžiojimo, tačiau kaltė turi dvi formas - tyčią ir neatsargumą; šiuo atveju pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 1 d. nutarimu pareiškėjo skundą patenkino: panaikino 2006 m. lapkričio 22 d. Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad Taisyklių 26.2 punktas yra bendro pobūdžio, atsakomybei atsirasti turi būti nurodyta, ką konkrečiai pagal Taisykles pažeidė medžioklės vadovas organizuodamas medžioklę. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad išdorotų briedžių atliekos po medžioklės miške buvo užkastos laikinai, o 2006 m. lapkričio 13 d. jos buvo sumestos į pirminio žvėrių dorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę. Iš liudytojų V. G. , A. S. , A. Š. , V. I. L. parodymų, pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad taip nuspręsta padaryti buvo dėl to, kad medžiotojai neturėjo reikalingo transporto nuvežti žvėrių atliekas iš karto į atliekų duobę, o vilkdami žvėrių atliekas iki atliekų duobės, esančios už 1 km, būtų padarę didelę žalą miško paklotei. Teismas konstatavo, kad nors buvo pažeistas Taisyklių 26.13 punktas, bet tai buvo padaryta siekiant išvengti žalos, kuri būtų padaryta valstybės turtui velkant žvėris, t. y. esant būtinajam reikalingumui, todėl tai nelaikoma administraciniu teisės pažeidimu. Teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad du briedžiai buvo nušauti dėl medžioklės vadovo ar žvėris nušovusių medžiotojų kaltės (dėl tyčios ar neatsargumo). Byloje įrodyta, kad apie galimybę nušauti tik vieną briedį medžioklės vadovas medžiotojus informavo ir medžiotojai tai žinojo. Abu briedžiai buvo nušauti paskutinio varymo metu skirtingų medžiotojų. Kiekvienas medžiotojas šovė tik į vieną briedį, nežinodamas apie tai, kad kitas medžiotojas nušovė dar vieną briedį. Galimybės informuoti kitus medžiotojus ar medžioklės vadovą apie nušautą briedį medžiotojai neturėjo, nes pagal Taisyklių 73.2 punktą iki varymo pabaigos draudžiama pasitraukti iš savo vietos linijoje.
III.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. nutarimą ir palikti galioti 2006 m. lapkričio 22 d. Institucijos nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįsta teismo išvada, kad medžiotojai, nusprendę laikinai užkasti žvėrių atliekas miške iškastoje duobėje, veikė būtinojo reikalingumo būklėje, nes tokiu būtu išvengė didesnės žalos valstybės turtui - miško paklotei, kurią būtų padarę vilkdami gyvūnų atliekas iki atliekų duobės. A. G. , kaip medžioklės vadovas, turėjo numatyti, kad medžioklės metu gali būti nušautas briedis ir privalėjo imtis visų protingo ir rūpestingo asmens kriterijus atitinkančių priemonių, kad būtų užtikrintas transportas pervežti nušautus žvėris (pvz., iš anksto prieš medžioklę). Kadangi jis tokių priemonių nesiėmė, negalima teigti, kad žalos nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis nei padarė medžiotojai, laikinai užkasdami žvėrių atliekas miške.
2. A. G. , kaip medžioklės vadovas, pasirinko netinkamą medžioklės būdą, kadangi pasirinkus kitą medžioklės būdą, pvz., tykojant, sėlinant, perduodant licenciją vienam iš medžiotojų ar priimant sprendimą nemedžioti briedžių, nebūtų kilusios pasekmės gamtai, kurios kilo, t. y. nebūtų padaryta žala gyvūnijai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodytais A. G. skunde pirmosios instancijos teismui ir šio teismo nutarime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytų medžioklės vadovo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Ši teisės norma blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, o būtent į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (patvirtintos Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511). A. G. administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinamas pažeidęs Taisyklių 26.2, 26.13 ir 60.14 punktų reikalavimus.
Taisyklių 26.2 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio medžioklės vadovo pareiga organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka; o 26.13 punkte nustatyta pareiga medžioklės vadovui užtikrinti, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos būtų sumetamos tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes bei laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų. Taisyklių 60.14 punkte nurodyta, jog yra draudžiama medžioti žvėris ir paukščius, kurie pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus nėra priskirti medžiojamiesiems, <...> arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė licencijuojama, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinę bylą nutraukė, padaręs išvadą, jog A. G. veikė būtinojo reikalingumo būklėje, nes sprendimas laikinai užkasti žvėrienos atliekas miške, neturint transporto pervežti jas į įrengtą apdorojimo aikštelę, buvo teisingas. Priešingu atveju, tempiant žvėris, miško paklotei ir gamtai būtų padaryta žymiai didesnė žala. Medžiotojų klubas turėjo licenciją sumedžioti briedžio patelę arba jauniklį iki vienerių metų, o įrodymų, kad briedžio patelė ir briedžio jauniklis buvo nušauti dėl medžioklės vadovo ar žvėris nušovusių medžiotojų kaltės, byloje nesurinkta. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodoma, kad A. G. , kaip medžioklės, kurioje pagal licenciją Nr. 000477 buvo siekiama sumedžioti briedžio patelę arba jauniklį iki vienerių metų (b. l. 20), vadovas, privalėjo pasirūpinti techninėmis priemonėmis sumedžiotų gyvūnų pervežimui į įrengtą apdorojimo aikštelę ir skrodimo bei atliekų sumetimui į atliekų duobes. Teisės normos nenumato galimybės tokias atliekas užkasti miške net ir laikinai. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tokių priemonių paieškos aplinkybių, tad išvada, jog šis pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, nepatvirtinta jokiais įrodymais, o grindžiama tik prielaidomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normą.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad medžioklės metu buvo sumedžiotas ne vienas, o du briedžiai (jauniklis ir suaugusi patelė). A. G. šio fakto neneigė, tačiau tvirtino, kad vieno varymo su varovais metu beveik tuo pačiu laiku, tik skirtingose vietose buvo sužeisti ir nušauti du briedžiai. Abu žvėris nušovė skirtingi medžiotojai, nei vienas nežinodamas, kad kitas šovė į briedį, nes stovėdami vienoje linijoje vienas kito nematė ir negalėjo matyti kuris į ką šaudo; žvėrys slėpėsi medžiotojus skiriančioje tankmėje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad galimybės informuoti kitus medžiotojus ar medžioklės vadovą apie nušautą briedį medžiotojai neturėjo, nes pagal Taisyklių 73.2 punktą iki varymo pabaigos draudžiama pasitraukti iš savo vietos linijoje.
Nagrinėjant bylą teisme nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei liudytojai, dalyvavę medžioklėje, detaliai apie visą medžioklės eigą, vadovo duotus nurodymus būrelio medžiotojams ir medžiotojų veiksmus: atskirų medžiotojų stovėjimo vietas, šūvius, signalų apie sumedžiotus briedžius perdavimus, ir pan. apklausti nebuvo. Išsamiai ir visapusiškai neišsiaiškinus visų faktinių bylos aplinkybių negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nei vienas iš medžiotojų nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti apie kitų medžiotojų sumedžiotus žvėris iki varymo pabaigos. Siekiant nustatyti, ar A. G. kaip medžioklės vadovas tinkamai organizavo medžioklę varant, ar jos metu nebuvo objektyvios galimybės išvengti antrojo žvėries nušovimo, neturint tam licencijos, pirmosios instancijos teismas turi galimybę pasinaudoti ir medžioklės eksperto (specialisto) pagalba.
Tik visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, galima padaryti pagrįstą išvadą apie A. G. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties (visų jos elementų) jo veikoje buvimą ar nebuvimą.
Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, tad jis naikintinas, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.