Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-358-64/2008 m.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.5.; 2.1.4.11.1.; 2.1.4.11.3.1.; 2.1.4.11.5.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.5.; 2.2.2.1.; 2.2.2.2.2.; 2.4.6.; 2.4.9.

2008 m. lapkričio 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažinta kalta pagal LR BK 235 str. 1 d. ir nuteista 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, kurią įpareigota sumokėti per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2007-11-26 nuo 14.45 val. iki 15.15 val. FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriaus tarnybinėje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdama kaip liudytoja įspėta pagal LR BK 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą bei apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje nr. (duomenys neskelbtini), davė melagingus parodymus apie tai, kad nežino už kiek ir kam D. K. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei nematė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas nupirkusio V. P..

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apeliantės kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo K. G. veiką pagal BK 235 str. 1 d. Kadangi nuteistoji apeliaciniame skunde ginčija veikos kvalifikacijos, todėl, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistosios nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl veikos kvalifikacijos pagal BK 235 str. 1 d.

BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo.

BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, arba iš esmės neteisingai išverčia, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Iš baudžiamojoje byloje esančio 2007-11-26 liudytojos K. G. apklausos protokolo matyti, kad K. G., kaip liudytoja baudžiamojoje byloje pradėtoje dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., padarymo, buvo apklausta nepažeidžiant BPK 183 straipsnyje nustatytos liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos: jai pasirašytinai buvo išaiškintos BPK 81, 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės bei pareigos, kartu ir pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jai žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes, taip pat ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, ką K. G. patvirtino savo parašu, be to, K. G. apklausos protokolas surašytas laikantis BPK 179 straipsnio reikalavimų. Baudžiamojoje byloje objektyvių, patikimų duomenų, kad K. G., ją apklausiant kaip liudytoją baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., buvo daromas koks nors spaudimas, išskyrus jos pačios tvirtinimą, nėra. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja, K. G. laisva valia nurodė, kad ji nežino nei už kiek, nei kam D. K. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei nepažįsta ir nėra mačiusi V. P. (b.l. 60, t. 1), t. y. nurodė tikslias aplinkybes dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties. Byloje neginčytinai: D. K., S. K., V. P. parodymais, įsiteisėjusiu D. K. atžvilgiu priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu ir kita bylos medžiaga nustatyta, jog būtent K. G. važiavo į Vilnių, kur susitiko su V. P. ir jam perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kitus įmonės dokumentus bei iš V. P. paėmė 5000 Lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. G. ikiteisminio tyrimo metu 2008-05-12 apklausiama kaip įtariamoji patvirtino liudytojos apklausos metu duotus parodymus, jog nežino nei už kiek, nei kam D. K. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei nepažįsta ir nėra mačiusi V. P., ir tik pirmosios instancijos teismo posėdyje K. G. ėmė teigti, jog apklausiama liudytoja ji tiksliai nesupratusi apie ką yra klausiama, jai nebuvo parodytos V. P. nuotraukos, dėl to, apeliantės teigimu, ji neturėjo tyčios duoti melagingų parodymų. Tačiau K. G. tyčią duodant melagingus parodymus patvirtina byloje nustatytos neginčijamos aplinkybės: iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, jog K. G. su D. K. jau nuo 2007-09-26 iki 2007-12-11 kalbėdami telefonu aptarinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo aplinkybes, žinojo, kad D. K. apklausos metu davė melagingus parodymus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo aplinkybes, dėl ko D. K. atžvilgiu 2008-04-21 buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., padarymą. Vadinasi, K. G., tik priremta ankstesniam jos tvirtinimui apie susitikimą su V. P. ir jam perduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, kitų įmonės dokumentų aplinkybių bei pinigų gavimo iš V. P. priešingų įrodymų, ėmė teigti, kad 2007-11-26 apklausos metu duodama parodymus sąžiningai klydo.

Nepagrįstas apeliaciniame skunde K. G. nurodytas argumentas, kad savo veiksmais jokios žalos nepadarė, dėl ko nėra visų būtinų BK 235 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, nes BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t.y. veikos kvalifikavimui užtenka nustatyti, kad asmuo ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. Dėl K. G. melagingų parodymų buvo sutrikdyta normali ikiteisminio tyrimo įstaigos – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie LR VRM veikla: buvo atliekamos papildomos apklausos, išskiriami ikiteisminiai tyrimai į atskirus tyrimus – dėl D. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar dėl tokių K. G. melagingų parodymų kito asmens atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Esminga yra tai, kad dėl melagingų parodymų davimo buvo kliudoma ikiteisminio tyrimo metu greitai ir objektyviai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo aplinkybių nustatymu, t.y. buvo svarbu nustatyti už kiek ir kam buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., padarymo tyrimui.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, kolegija daro išvadą, kad K. G. padarė tyčinį nusikaltimą, t.y. būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja tyčia davė melagingus parodymus, jog nežino nei už kiek, nei kam D. K. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei nepažįsta ir nėra mačiusi V. P.. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. G. pripažino kalta pagal BK 235 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje buvo pažeistos baudžiamojo proceso teisės normos, t.y. buvo pažeista BPK 38 str. nurodyta norma (liudytojos apklausos metu jai nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš D. K.), pažeista BPK 80 str. 1 d. norma (negalėjo būti apklausta liudytoja, dėl savo galimai padarytos nusikalstamos veikos, nes jos telefoninių pokalbių jau buvo pasiklausoma, nors ji dar nebuvo apklausta).

BPK 82 str. 2 d. numato, kad įtariamojo ar kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba atsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Pagal BPK 15 str. artimais giminaičiais laikomi BK 248 str. 1 d. nurodyti asmenys – tai tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o pagal BPK 38 str. šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog K. G. ir D. K. sieja svainystės ryšiai ir jos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., padarymo buvo apklaustos liudytojomis - D. K. apklausta 2007-10-30, o K. G. - 2007-11-26. K. G. byloje buvo apklausta liudytoja, tuomet, kai byloje dar nebuvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų padarymo nei vienam iš asmenų, tame tarpe ir D. K.. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad K. G. ir D. K. negyvena bendrai, t.y. jų gyvenamųjų vietų adresai yra skirtingi: D. K. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), o K. G. – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pagrįstai 2007-11-26 K. G. apklausiant liudytoja nebuvo išaiškinta BPK 82 str. 2 d. nurodyta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš D. K..

K. G. teigimas, kad ji negalėjo būti apklausiama kaip liudytoja dėl savo galimai padarytos veikos, nes vykdant jos telefoninių pokalbių pasiklausymą, ji tuo metu, apeliantės manymu, buvo įtariamoji, dėl ko buvo pažeistas BPK 80 str. 1 p., yra nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog 2007-10-23 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., padarymo pagal 2007-10-22 gautą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą apie nusikaltimą. Šiaulių apskrities VMI tyrimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko nuo 2007 m. gegužės mėnesio (b.l. 3-40, t. 1). Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2007-09-11 nutartimi „Dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo“ buvo leista atlikti K. G. naudojamojo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir daryti įrašus nuo 2007-09-11 iki 2007-12-11. Iš 2008-05-15 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, jog buvo užfiksuoti K. G. pokalbiai nuo 2007-09-26 iki 2007-10-02 (b.l. 98-107, t. 1), t.y. kuomet ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas ir K. G. nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Taip pat telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotų pokalbių turinį patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos S. K. parodymai (b.l. 120, 129, t. 1). Pagal LR Operatyvinės veiklos įstatymo 5 str. operatyvinė veikla taikoma nusikalstamų veikų prevencijai, nusikalstamų veikų išaiškinimui, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymui ir kt. uždaviniams įgyvendinti. BPK 154 str. taip pat reglamentuoja teisę klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 170 str, 198² str. 1 d., 226 str. 1 d., 227 str. 1 d., t.y. tuomet, kai jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje. Tokiu būdu K. G. atžvilgiu operatyvinės veiklos priemonės – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė – taikytos nepažeidžiant LR Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų.

BPK 80 str. išvardintos aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai. Be to, pagal LR Konstitucijos 31 str. 3 d. draudžiama versti duoti parodymus prieš save. Tai reiškia, kad įtariamasis (kaltinamasis) negali būti apklausinėjamas liudytoju baudžiamajame procese, pradėtame dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, nebuvo žinoma, kas šias veikas padarė, iki K. G. ir D. K. pirminių apklausų joms nebuvo pareikšti įtarimai dėl BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, iš K. G. apklausos liudytoja protokolo turinio matyti, kad ji buvo apklausiama apie kitas reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau nedavė jokių parodymų, kurie leistų manyti, jog ji davė parodymus apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, daroma išvada, jog 2007-11-26 K. G. apklausiant liudytoja nebuvo pažeisti BPK 80 str. 1 p., 183 str. reikalavimai, K. G. apklausos liudytoja protokolas surašytas nepažeidžiant BPK 179 ir 183 straipsnio reikalavimų.

Taip pat nepagrįstas apeliantės teigimas, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai ir nepilnai. Iš visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimą protokolo matyti, jog 2008-06-13 K. G., dalyvaujant jos pasirinktam gynėjui adv. R.Stirbinskui, susipažino su visa bylos medžiaga ir papildyti tyrimo nepageidavo (b.l. 134, t. 1). Po susipažinimo su visos bylos medžiaga K. G. pateikė pareiškimą – prašymą, kuriuo prašė išsiaiškinti ar tikrai jos rašomų-gaunamų SMS žinučių šifruotės bei telefoninių pokalbių pasiklausymai buvo teisėti (b.l. 137, t. 1), dėl ko prokuroras 2008-06-17 pateikė atsakymą. Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. P. ir K. G. parodymai yra prieštaringi, tačiau teisiamojo posėdžio metu K. G. patvirtinus pažįstant V. P., buvo pašalinti prieštaravimai tarp V. P. ir K. G. parodymų ir išnyko pagrindas jų patikslinimui. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios K. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio atmesti.