- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-05
- Bylos Nr.
- eI-7093-394/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01273-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- O. B.
- Advokatai
- Giedrius Gvildys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamos advokato Giedriaus Gvildžio, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės O. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės O. B. (toliau – atsakovė) 187,93 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2022-12-31, 23,00 Eur pareiškėjos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 2,06 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir gyventojų registro išrašų suformavimą.
Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovė nuo 2019-01-24 nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą Telšių rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbiami), (paskirtis: gyvenamoji (butų)), todėl atsakovei kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovei buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, atsakovė už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2022-12-31 yra nesumokėjusi pareiškėjai 187,93 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota 2017 m. vasario 23 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-41 patvirtintais, Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais, 2019 m. gruodžio 27 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-430 patvirtintais, Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Pranešimai rinkliavos mokėtojams, taigi ir atsakovei, siunčiami neregistruotu laišku, į siunčiamus mokėjimo pranešimus atsakovė nesureagavo ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nesumokėjo.
Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-489-624/2023), laikytina, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija, nustačiusi, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., ir reikalavimo senaties terminas nėra praleistas.
LR Vietos savivaldos įstatyme (6 str. 31 p.), LR Atliekų tvarkymo įstatyme (25 str.) įtvirtinta viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas. LR Rinkliavų įstatymas (11 str. 1 d. 8 p.) įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba savo sprendimu (12 str. 2 p.).
Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, Telšių rajono savivaldybėje buvo įvesta privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Vietinės rinkliavos administravimas pavestas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Administratorius atsako už vietinės rinkliavos surinkimą, teikia Savivaldybės administracijai informaciją apie Vietinės rinkliavos mokėtojų skolas, rinkliavos surinkimo eigą, organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą, organizuoja ir vykdo vietinės rinkliavos surinkimą rengia mokėjimo pranešimus, suėjus atsiskaitymo terminams identifikuoja skolininkus ir pradeda skolų išieškojimo procedūras.
Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Pagal 2017 m. Nuostatų 26 p. Vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių nustatymo metodika. Pagal 2017 m. Nuostatų 32 p., 33 p. Pastoviąją Vietinės rinkliavos dalį moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar įgalioti asmenys. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga (Nuostatų suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 34 p., 35 p.). Pagal 2017 m. Nuostatus rinkliavos dedamosios atskiroms atliekų turėtojų kategorijoms apskaičiuojamos pagal pasirinktus Rinkliavos administravimo parametrus, nurodytus Nuostatų 1 priede. Nuostatų 33 p. Vietinės nekilnojamojo turto objektų grupės, joms taikomi Vietinės rinkliavos dydžiai bei apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų 1 priede (Nuostatų suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 33 p.).
Nesumokėtos Vietinės rinkliavos išieškojimą iš Rinkliavos mokėtojų vykdo Administratorius. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė, kurią LR CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.
Atsiliepimas
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu. Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka. Už 2018 ir 2019 metus vietinė rinkliava negali būti prašoma, nes yra praleistas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų senaties terminas. Už 2020 – 2022 metus vietinė rinkliava taip pat negali būti priteista, nes teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-430 patvirtintais Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, turi būti atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Pareiškėjai kiekvienais metais buvo teikiamas prašymas – sąžiningumo deklaracija ir elektros energijos tiekėjo pažyma apie sunaudotą elektros energiją (Nuostatų 39 ir 40 punktai). Elektros energijos sunaudojimo pažymos įrodo, kad per kelis metus nebuvo sunaudotas nei vienas elektros energijos kilovatas, kas patvirtina, jog patalpose niekas negyveno ir negalėjo kaupti atliekų. Esamos patalpos netinkamos gyventi ir tai patvirtina 2023-01-01 prašymas „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio“ bei pridedamos fotonuotraukos, įrodančios patalpų būklę. Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas, prašymas priteisti vietinę rinkliavą nėra išskirtinis, duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinis momentas, byloje nėra keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Telšių rajone privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvesta nuo 2008-01-01. Telšių rajono savivaldybės taryba 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236 patvirtino Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 45 p. pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą, o 6 p. nurodė, kad rinkliavos mokėtojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.
Nuo 2017 m. kovo 1 d. galiojantys 2017-02-23 sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Nuostatai bei nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantys 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-430 patvirtinti Nuostatai taip pat numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma visiems Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta vietinės rinkliavos dydžių nustatymo metodika, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkai, o kintamąją dalį - nekilnojamojo turto objektų savininkai, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovė nuo 2019-01-24 asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu valdo butą, esantį (duomenys neskelbiami), todėl atsakovė pagal Nuostatų, galiojusių iki 2019-12-31, 32 ir 33 punktus, bei Nuostatų, galiojančių nuo 2020-01-01, 34 ir 35 punktus, privalėjo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjos pateiktos pažymos matyti, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2022-12-31 paskaičiuota mokėti 187,93 Eur vietinės rinkliavos.
Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, galiojusių iki 2019-12-31, 36-39 punktai, bei Nuostatų, galiojančių nuo 2020-01-01, 38-41punktai, numato, kad rinkliavos mokėtojai gali būti atleidžiami nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios, jeigu administratoriui deklaruoja, jog laikotarpį, ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni kalendoriniai metai, nesinaudos komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, priskirta konkrečiam jo valdomam nekilnojamojo turto objektui. Tokiu atveju rinkliavos mokėtojas administratoriui turi pateikti prašymą – sąžiningumo deklaraciją, kurios formą nustato administratorius. Nuostatų, galiojančių nuo 2020-01-01, 39 punktas numato, kad deklaruotas laikotarpis prasideda nuo deklaracijos pateikimo dienos. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų rinkliavos mokėtojas administratoriui turi pateikti elektros energijos tiekėjo pažymą apie per deklaruotą laikotarpį suvartotą elektros energijos kiekį (sunaudotas elektros energijos kiekis per metus neturi viršyti 100 kWh). Jeigu rinkliavos mokėtojas per nustatytą terminą tokių dokumentų nepateikia, arba pateikti dokumentai patvirtina, kad deklaravimo laikotarpiu elektros energijos kiekis viršija nurodytą reikšmę, administratorius perskaičiuoja vietinę rinkliavą įtraukdamas kintamąją rinkliavos dalį ir pateikia patikslintą mokėjimo pranešimą.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad atsakovė 2021 m. vasario 1 d. ir 2022 m. sausio 14 d. pareiškėjai pateikė prašymus – sąžiningumo deklaracijas, kuriais prašė neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dalies už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atitinkamai už laikotarpius nuo 2021-02-01 iki 2021-12-31 ir nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31, bei elektros energijos tiekėjo pažymą, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020-04-14 iki 2021-12-31 objekte (duomenys neskelbiami), suvartota 0,00 kWh elektros energijos. Į bylą pateiktas ir 2023 m. sausio 4 d. prašymas – sąžiningumo deklaracija, kuriuo prašoma neskaičiuoti kintamosios dedamosios už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31, bei 2023 m. sausio 1 d. prašymas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio nuo 2023-01-01, nes adresu (duomenys neskelbiami), nėra gyvenama, patalpos gyventi netinkamos, vidus avarinės būklės, prie prašymo pridėtos 3 fotonuotraukos. Iš pareiškėjos pateiktos patikslintos pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo matosi, kad pateiktų deklaracijų pagrindu kintamoji vietinės rinkliavos dalis 2021 metais paskaičiuota tik už 2021 m. sausio mėn. (1,66 Eur), nes atsakovė prašė neskaičiuoti kintamosios dalies tik nuo 2021-02-01, o už 2022 metus kintamoji dalis neskaičiuota visiškai. Atsakovė prašė išreikalauti iš pareiškėjos prašymą – sąžiningumo deklaraciją už 2020 metus, tačiau pareiškėja nurodė, kad nei 2019 m., nei 2020 metais atsakovė sąžiningumo deklaracijų nei kitokio pobūdžio prašymų neteikė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra ne kartą pasisakęs, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu.
Pagal Nuostatų, galiojusių iki 2019-12-31, 41 punktą, bei Nuostatų, galiojančių nuo 2020-01-01, 45 punktą, nuo vietinės rinkliavos atleidžiami mokėtojai, kai jiems priklausantis nekilnojamojo turto objektas yra fiziškai sunaikintas, avarinės būklės arba neįmanomas naudoti, ne ilgesniam nei kalendorinių metų laikotarpiui. Toks rinkliavos mokėtojas privalo administratoriui pateikti laisvos formos prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad tokį prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio, nes adresu (duomenys neskelbiami), nėra gyvenama, patalpos gyventi netinkamos, vidus avarinės būklės, atsakovė pareiškėjai pateikė tik 2023 m. sausio 1 d., prašydama atleisti nuo 2023 m. sausio 1 d. Byloje nėra ginčo, kad už ankstesnius laikotarpius atsakovė tokių prašymų neteikė.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei išanalizuotą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad pareiškėja vietinės rinkliavos pastoviąją dalį atsakovei skaičiavo pagrįstai, nes atsakovė iki 2023 m. sausio 1 d. prašymų atleisti ją nuo jos nuo vietinės rinkliavos dėl avarinės patalpų būklės neteikė, taip pat pagrįstai skaičiavo ir kintamąją dalį už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-02-01, nes prašymus – sąžiningumo deklaracijas atsakovė pradėjo teikti tik 2021 m.
Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis.
Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XIII-1329 (priimtas 2018-06-28) pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kur įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d., o 6 dalis numato, kad trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, t. y. ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015, 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-489-624/2023). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2023 m. gegužės 24 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2023 m.) ir trejus arba penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2023-01-01. Pareiškėja nepateikė teismui duomenų (nors buvo įpareigota tai padaryti), kad vietinė rinkliava atsakovei už 2018 - 2019 metus buvo paskaičiuota dar iki naujos MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2020 m. sausio 1 d., taigi šiuo atveju turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 yra pasibaigęs, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas, o priteisiamas įsiskolinimas, susidaręs per laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 23,00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 2,06 Eur už nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą ir pateikia šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais (nutartys analogiškose pagal VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ bylose žr., pvz., LVAT 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021-03-24 nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021, eTA-906-968/2021 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti netenkinamos, nes neatitinka būtinumo kriterijaus.
Pareiškėjos prašymas priteisti 2,06 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą taip pat netenkinamas, nes nepateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Be to, Nuostatų 7 punkte numatyta, kad Administratorius Registro duomenų bazėje teisės aktų nustatyta tvarka registruoja ir tvarko šiuos duomenis apie atliekų turėtojus – vietinės rinkliavos mokėtojus (toliau – Rinkliavos mokėtojai): Rinkliavos mokėtojo vardas, pavardė, gimimo data arba juridinio asmens pavadinimas, kodas (7.1. punktas); nekilnojamo turto unikalus numeris (7.2. punktas); nekilnojamo turto adresas (7.3. punktas); rinkliavos mokėtojo kodas apskaitos sistemoje (7.4. punktas); kiti duomenys, būtini Registrui administruoti (7.5. punktas). Taigi duomenis iš nekilnojamojo turto registro bei gyventojų registro pareiškėja turėjo turėti prieš apskaičiuodama vietinę rinkliavą ir rinkliavos administravimo metu, todėl išlaidos dėl išrašų suformavimo nelaikytinos būtinomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės O. B. pareiškėjai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 111,66 Eur (vienas šimtas vienuolika Eur 66 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31.
Prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 atmesti.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.