Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

5Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.6Atsiliepime paaiškino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno Chirurgijos skyriaus palatose Nr. 17 ir Nr. 20 bei Vidaus ligų skyriaus palatose Nr. 19 ir Nr. 23. Įprastai visos įrengtos miegamosios vietos nebūna užpildytos. Atsakovo atstovas negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, kadangi ligoninėje yra teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Palatų sanitariniai mazgai atitverti 1,5 m aukščio sienelėmis, palatos vėdinamos per atvirą langą, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 55 punktu, konvojaus pareigūnų pristatytus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistuosius priima ligoninės direktoriaus budintysis padėjėjas ir budintysis gydytojas. Priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Pareiškėjui asmens kratos buvo atliekamos teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas gydymosi Ligoninėje metu nesikreipė į įstaigos administraciją dėl ginčo dalyko. Ligoninė užtikrino nuteistųjų izoliavimą nuo kitų nuteistųjų, sergančių aktyvia plaučių tuberkulioze. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 232 punkte nustatyta, kad nuteistieji, sergantys aktyvia tuberkulioze, pasivaikščioti vedami į atskirus pasivaikščiojimo kiemus. Ne rečiau kaip kartą per savaitę juose atliekama baigiamoji dezinfekcija. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad ligoninės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą per trumpą laikotarpį. Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus

Iš LAVL pateiktų duomenų (b. l. 35, 20) matyti, kad nuo 2016-03-29 iki 2016-04-05 pareiškėjas kalėjo palatoje Nr. 17, kurios plotas - 7,33 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 1,8 kv. m. ploto. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas gyveno ir kameroje Nr. 20, kurios plotas- 7,19 kv. m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,5 kv. m. ploto. Laikotarpiu nuo 2016-05-10 iki 2016-05-13 pareiškėjas kalėjo palatoje Nr. 19, kurios plotas - 7,19 kv. m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,6 kv. m. ploto. Nuo 2016-06-21 iki 2016-06-28 pareiškėjas buvo laikomas palatoje Nr. 23, kurios plotas - 8,80 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 2,2 kv. m. ploto.

Pareiškėjas skundžiasi, kad palatose sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos ir galėjo būti matomas per duryse įrengtą langelį. Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – Higienos norma HN 47:2011), 32 punkte įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose). Įvertinus Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsiliepime pateiktą informaciją, kad tualetas nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara, bei pateiktas fotonuotraukas (b. l. 31-32), negalima daryti išvados, kad tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tualeto įrengimu turi būti sudarytos sąlygos asmens privatumui, kad ši vieta nebūtų matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Pareiškėjas nurodo, kad patalpose buvo drėgna, trūko kėdžių ir stalo, sienos ir lubos prastos būklės, nuo jų byrėjo tinkas, trūko dieninio apšvietimo.

Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai ginčo laikotarpiu buvo nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – ir Higienos norma 134:2015). Į laisvės atėmimo vietų sąvoką patenka ir laisvės atėmimo vietų ligoninės, todėl LAVL patalpų įrengimui taikytinos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai (Higienos normos HN 134:2015 1 p.). Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (47 p.).

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja ir Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir Higienos norma 47:2011). Higienos normos 47:2011 38 punkte nurodyta, kad santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų). Palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti (21 p.).

Savo nurodomų aplinkybių pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu atsakovas į bylą pateikia kiekvienos palatos, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukas (b. l. 30-33), iš kurių matyti, kad sienų, lubų ir grindų būklė, teismo vertinimu, yra gera, paviršiai lygūs, per langus į palatą patenka pakankamai natūralios šviesos. Atsakovo atstovas taip pat pateikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-05-09 patikrinimo aktą Nr. PA.10-215 (b. l. 26-27), iš kurio matyti, ginčo laikotarpiui artimu metu palatoje Nr. 23, kurioje pareiškėjas kalėjo nuo 2016-06-21 iki 2016-06-28, sienos ir lubos lygios, švarios, sanitarinis mazgas tvarkingas, langas atsidaro, patalpa vėdinama, pažeidimų dėl natūralaus apšvietimo nenustatyta, oro drėgmė ir temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus. Teismas pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsakovo atstovas nagrinėjamu atveju nurodo, kad pareiškėjas nesikreipė dėl kalinimo sąlygų į įstaigos administraciją, taip pat nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo, kad būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą su prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Nors pareiškėjas tvirtino, kad buvo raštu kreipęsis į LAVL administraciją dėl dieninio apšvietimo trūkumo, tačiau šių aplinkybių plačiau nepaaiškino, nenurodė, kada konkrečiai ir į ką kreipėsi, kas į jo prašymus nereagavo, taigi šios aplinkybės laikomos nenustatytomis.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atvykus į LAVL asmens krata buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, šaltoje patalpoje, tekdavo stovėti basomis ant šaltų grindų. Kratos ir apžiūros laisvės atėmimo vietose yra atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362. Šio teisės akto 154 punkte nustatyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami.