Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. N1-42-816/2011 (N1-202-816/2010)Ikiteisminio tyrimo Nr. 15-1-0079-10Proceso Nr. 1-04-3-00013-2010-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.5; 1.1.11.2; 1.1.11.11; 1.1.11.3; 1.1.11.7; 2.2.3.1.3

2011 m. sausio 20 d.

nepilnamečio įtariamojo rūpintojo VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos centro atstovei A. Š.,

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus Vaiko ir šeimos priežiūros poskyrio vyriausiajai specialistei V. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimo atleisti nepilnametį įtariamąjį

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietį, 5 klasių išsilavinimo, nedirbantį, gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą, nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-0079-10 bei paskirti nepilnamečiui auklėjamojo poveikio priemones patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Ala Petrenko pateikė 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą atleisti įtariamąjį M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 15-1-0079-10 bei paskirti nepilnamečiui auklėjamojo poveikio priemones. Nutarime nurodoma, kad nepilnametis M. Š. 2010-01-23, apie 21.00 val., VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos centro, es. M. B. g. 6, Vilniuje, vonios kambaryje, sudavė 1 smūgį keliu į kaktą ir 1 smūgį keliu į pilvą nukentėjusiajam mažamečiui T. K. (dabartinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), gim. 1997-08-02, tuo padarydamas jam kraujosruvas pilvo sienoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Prokurorė prašo patvirtinti nutarimą šioje baudžiamojoje byloje nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslus, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto bei nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios auklėjamojo poveikio priemonės kontrolę žinios.

Nepilnametis įtariamasis M. Š. teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nurodė, jog palaiko savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kad 2010-01-23 kartu su R. R. apie 21.00 val. grįžo į globos namus, esančius M. B. g. 6, Vilniuje. Prieš tai lauke abu išgėrė 2 1 talpos butelį alaus. Abu nuėjo į kambarį, kuriame V. J. ir T. K. žiūrėjo televizorių. Jis parodė naują pratimą, kurį išmoko per futbolo treniruotes bei Valdemarą, Tomą ir Robertą pamokė jį daryti. Valdemarui atsibodo daryti ir jis nuėjo į savo kambarį, o jis nuėjo jam iš paskos. Kambaryje V. J. jų mamą įžeidė, todėl supykęs jis vieną kartą kumščiu trenkė V. J. į nugarą. Kadangi jis buvo neblaivus, todėl teigė neatsimena kur porą kartų sudavė Tomui ar kambaryje, ar nuėjęs praustis, vonioje. Dėl savo elgesio nepilnametis gailisi. (b.l. 122-123, 131 ).

Nepilnametis nukentėjusysis T. B. (duomenys neskelbtini), gim. 1997-08-02, prašė tenkinti prokurorės prašymą, palaikė savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, jog 24-tą dieną buvo kambaryje, M. Š. gulėjo lovoje, o jo brolis V. J. darė atsispaudimus. Vėliau liepė daryti ir jam. Nukentėjusysis padarė 50 atsilenkimų, po ko jam pradėjo skaudėti pilvą. M. Š. su R. R. nusitempė jį į vonią už rankų. Vonioje jie liepė jam maudytis, užkabino duris iš vidaus. Jis įlipo į vonią, pradėjo maudytis, buvo tik su kelnaitėmis. Tada nusirengė M. Š. ir įlipo į vonią. Įlipęs nusiplovė kojas ir išlipo iš vonios. Kai jis išsimaudė, išlipo iš vonios, nusišluostė su rankšluosčiu. Kai M. Š. buvo įlipęs į vonią, R. R. stovėjo prie kriauklės ir juokėsi iš jo. R. R. jo nemušė. M. Š. liepė valgyti muilą, bet jis nevalgė. Tada M. Š. kelis kartus su kumščiu trenkė jam į pilvą, po ko atbėgo M. Š. brolis V. J. ir pradėjo daužyti duris. Daugiau vonioje neliepė nieko daryti, nieko neprašė. Išėjus iš vonios, nusileido į apačią, kur buvo grįžusi auklėtoja su policija. Nei vienas vaikas jam nėra rodęs lytinių organų. Apie įvykį pasakojo ankstesnei direktorei. (b.l. 18-19, 32-33).

Nepilnamečio įtariamojo rūpintojo VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos centro įstatyminio atstovo atstovė A. Š. posėdyje parodė, kad po įvykio imtąsiu priemonių tam, jog ateityje panašūs atvejai nepasikartotų, vaikai po įvykio bendrauja normaliai, šiai dienai T. B. nebėra jų žinioje, tėtis susigrąžino teisę rūpintis vaiku, gyvena pas tėvus, o įtariamasis greit bus pilnametis, tačiau mano, jog jie susitars su juo, kad jis pagyventų kurį laiką, lankytų amatų mokyklą. Prašo tenkinti prokurorės prašymą.

Ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys patvirtina įtariamojo ir nukentėjusiojo parodymus.

Liudytojas V. J. ikiteisminiame tyrime parodė, jog 2010-01-23 jis kartu su T. K. buvo globos namuose, esančiuose M. B. g. 6, Vilniuje, ir žiūrėjo televizorių. Apie 21.00 val. į globos namus sugrįžo šių namų auklėtiniai M. Š. ir R. R.. Jie buvo šiek tiek išgėrę. Priėjęs M. Š. pasiūlė išmokyti atlikti sportinį pratimą. Jis su T. K. pratimą atliko, po to jam daryti atsibodo ir jis nuėjo į savo kambarį. Paskui atėjo M. Š., kuris vieną kartą kumščiu trenkė į nugarą ir išėjo. Jam suskaudo, tačiau trumpai. Kūno sužalojimai padaryti nebuvo. Kadangi jautėsi gerai, į ligoninę nuvežtas nebuvo. Kad M. Š. muštų T. K., V. J. teigė nematė. (b.l. 63-64).

Liudytoja, tuo metu buvusi paramos centro direktorė J. K. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2010-01-23, apie 21.00 val., VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos centre, esančiame M. B. g. 6, Vilniuje, šio centro auklėtinis M. Š., gim. 1993-01-24, būdamas neblaivus, elgėsi agresyviai bei sumušė du globotinius - T. K., gim. 1997-08-02 ir V. J., gim. 1997-12-07. Pati direktorė teigė įvykio nemačiusi, apie tai ji sužinojo iš Tomo ir Valdemaro. V. J. pas medikus nebuvo nuvežtas, kadangi nesiskundė, o T. K. 2010-01-24, apie 03.00 val., buvo nuvežtas Vilniaus universiteto vaikų ligoninę ir po apžiūros paleistas. M. Š. tą pačią dieną buvo paguldytas į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, kur jam buvo paskirtas gydymas. 2010-01-25 T. K. buvo nuvežtas į Senamiesčio polikliniką pas šeimos gydytoją J. L., kuri Tomą nukreipė pas chirurgą. (b.I. 12-13, 14).

Liudytoja A. A. ikiteisminiame tyrime parodė, kad nuo 2009-10-06d. ji dirba VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos centre, esančiame Balinskio g. 6, Vilnius, socialine darbuotoja. 2010-01-23, apie 20.00 val., į globos namus grįžo šių namų auklėtiniai M. Š., gim. 1993 m. ir R. R., gim.1995 m. Vaikams grįžus, ji nieko įtartino nepastebėjo, nematė, kad jie būtų neblaivūs. Jie nuėjo pavalgyti, o ji dirbo savo darbą. Iš skalbyklos, kuri yra rūsyje, ji ėjo į viršų, kai išgirdo 2-ajame namo aukšte triukšmą. Nuėjus į viršutinį aukštą pamatė, kad M. Š. rankomis ir kojomis mušė į įvairias kūno vietas savo brolį V. J., gim. 1997 m. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir tuoj pat juos išskyrė. V. J. liepė leistis į 1-ąjį aukštą, o su M. Š. pasiliko. Marius labai buvo įsiaudrinęs, susinervinęs. Kai ji su juo pasikalbėjo, išsiaiškino, kad jis labai supyko ant savo brolio, kadangi šis įžeidė mirusią mamą. Dėl to M. Š. labai supyko, nors brolį labai myli. Kai šiek tiek Marius apsiramino, jis pasakė, kad eina į vonią maudytis ir ji neprieštaravo. Nuėjusi pas Valdemarą pamatė, kad jis labai išsigandęs ir tikino, kad Marius dar sugrįš. Maždaug po 10 min. vėl 2-ajame namo aukšte išgirdo triukšmą. Nuėjusi pastebėjo, kad vonios kambaryje girdisi T. K. verksmas ir pagalbos šauksmas. Suprato, kad vonioje su juo yra M. Š. ir R. R.. Liepė, kad vaikai atidarytų duris, tačiau durų niekas neatidarė. Tuomet ji paskambino pakartotinai policijos pareigūnams. Supratusi, kad pareigūnai atvyko, ji nuėjo jų pasitikti. Kai su jais grįžo, vaikai buvo išėję iš vonios kambario. Ką jie ten veikė, ji pati nematė. Tomas, pakėlęs drabužius, parodė į kurias vietas jį mušė M. Š. su R. R.. Kadangi M. Š. dar buvo nenusiraminęs, buvo nuspręsta jį uždaryti mokytojų kambaryje, tam kad jis apsiramintų. Tačiau M. Š., užrakintas mokytojų kambaryje, ėmė gąsdinti, kad iššoks pro 2-o aukšto langą, todėl buvo iškviesta GMP brigada, kuri M. Š. išvežė į Psichiatrinę ligoninę, Parko g. 15, Vilniuje. Kadangi V. J. sveikata nesiskundė ir nesimatė jokių akivaizdžių kūno sužalojimų, berniukas nebuvo nuvežtas į gydymo įstaigą, o T. K. ir R. R. buvo nuvežti į Antakalnio ligoninę. R. R., nustačius girtumą, jis buvo paguldytas į skyrių, o T. K. po apžiūros paleistas. Juos nuvežė buvęs globos namų darbuotojas R. G.. (b.l. 73-74, 75-76).

Liudytoja G. V. ikiteisminiame tyrime parodė, kad ji š.m. sausio 23,24 dienomis paramos centre nedirbo, kadangi buvo išeiginės. 2010-01-25 atvažiavus į darbą, jai šių namų darbuotoja A. A. pranešė, kad savaitgalį M. Š. susipyko su savo broliu V. J.. Konflikto metu M. Š. sumušė T. K.. Kadangi T. K. skundėsi pilvo skausmu, todėl tą pačią dieną ji T. K. nuvežė pas šeimos gydytoją J. L., kuri po apžiūros rekomendavo pasirodyti chirurgams Santariškių vaikų ligoninėje. Tą pačią dieną apžiūrėjęs Tomą chirurgas ir nenustatęs jokių kūno sužalojimų, rekomendavo pasikonsultuoti pas gastroenterologą. V. J. sveikata nesiskundė, todėl pas medikus nuvežtas nebuvo. (b.l. 81-82).

Liudytojas R. R. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2010-01-23, apie 21.00 val., kartu su M. Š. grįžo į globos namus, esančius M. B. g. 6, Vilniuje. Prieš tai lauke prie „Norfos“ parduotuvės išgėrė 2 litrus alaus. Grįžę abu nuėjo į kambarį, kuriame V. J. ir T. K. žiūrėjo televizorių. M. Š. pasiūlė pamokyti daryti sportinius pratimus. Visi sutiko. Su visais pratimus darė ir M. Š.. Besportuojant, R. R. pasidarė bloga, todėl jis nuėjo į tualetą, todėl pasakyti, ar M. Š. mušė V. J. ir T. K. - negalėjo. (b.I. 95-96).

Liudytojas A. K.-Petrovskij ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2010-01-23, apie 21.00 val. į globos namus, esančius M. B. g. 6, Vilniuje, grįžo šių namų auklėtiniai M. Š. ir R. R.. Abu buvo neblaivūs. Su jais nebendravo, ką grįžę jie veikė ir kur nuėjo ­nematė, kadangi buvo virtuvėje, kur išgirdo, kaip pradėjo verkti ir šaukti M. Š. brolis V. J.. Tuo metu jis išėjo pažiūrėti. Tik iš V. J. sužinojo, kad M. Š. jam vieną kartą kumščiu trenkė į nugarą. Kad M. Š. muštų T. K.- nematė. (b.I. 71-72).

Liudytoja G. S. GMP gydytoja ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2010-01-23, 23.45 val., GMP brigada nuvyko adresu M. B. g. 6, Vilniuje, kur į juos kreipėsi globos namų darbuotoja, kuri paaiškino, kad 17 metų amžiaus berniukas, kuris gyvena šiuose globos namuose išgėrė alkoholio, tapo labai neramus, nervingas, agresyviai elgiasi ir paprašė, kad brigada jį nuvežtų į ligoninę. Pabendravus, jis apsiramino, tačiau buvo nuspręsta jį pristatyti į psichiatrinę ligoninę, es. Parko g. 15, Vilniuje. Dėl kokių nors kitų vaikų sužalojimų, sumušimų, globos namų darbuotojai nepranešė, niekas iš vaikų sveikata nesiskundė. (b.I. 86-87).

Liudytojas R. G. ikiteisminiame tyrime parodė, kad jis anksčiau dirbo globos namuose, esančiuose M. B. g. 6, Vilniuje. 2010-01-23, apie 23.20 val., jam į MRT paskambino buvusi šių namų direktorė J. K., kuri paprašė skubiai atvažiuoti į globos namus, kadangi grįžęs į globos namus neblaivus M. Š. sumušė T. K. ir V. J.. Bevažiuojant automobiliu į globos namus, R. G. paskambino greitajai pagalbai. Atvažiavus, globos namuose jau buvo policijos pareigūnai, kurie bendravo su M. Š. ir greitosios pagalbos medikai, kurie pastarąjį nuvežė į psichiatrinę ligoninę, es. Parko g. 15, Vilniuje. Palydėjęs M. Š. iki ligoninės ir sugrįžęs į globos namus, auklėtoja A. A. liepė nuvežti T. K., kadangi buvo išbalęs, ir R. R., nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, į Antakalnio ligoninę. Po apžiūros ligoninėje T. K. buvo paleistas, o R. R. liko ligoninėje išblaivinimui. V. J. nevežė į ligoninę, kadangi sveikata jis nesiskundė. Apie įvykius globos namuose nei T. K., nei R. R. nepasakojo (b.l. 83-85).

Liudytojas Vilniaus aps. VPK VTV policijos pareigūnas T. M. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2010-01-23 dirbo kartu su patruliu A. B., 22.41 val. nuvyko adresu M. B. g. 6, Vilniuje, kur į juos kreipėsi auklėtoja, kuri pasakė, kad globos namuose triukšmauja neblaivus šių namų auklėtinis, elgiasi agresyviai. Auklėtoja nurodė vaiką, kuris triukšmavo. Jie su juo pasikalbėjo, jis elgėsi ramiai, pažadėjo daugiau netriukšmauti. Pabendravę su vaikais išvyko. Apie 23.33 val. pakartotinai gavo pranešimą, kad globos namuose triukšmauja paauglys ir bando iššokti pro 2 aukšto langą. Atvykus jokio paauglio nebuvo prie lango, taip pat atvyko GMP brigada ir pabendravus su tuo vaikinu išvežė jį į Psichiatrijos ligoninę. (b.l. 110-111).

Liudytojas Vilniaus aps. VPK VTV policijos pareigūnas A. B. ikiteisminiame parodė, kad 2010-01-23 dirbo kartu su patruliu T. M., 22.41 val. nuvyko adresu M. B. g. 6, Vilniuje, kur į juos kreipėsi auklėtoja, kuri pasakė, kad globos namuose triukšmauja neblaivus šių namų auklėtinis, elgiasi agresyviai. Auklėtoja nurodė vaiką, kuris triukšmavo. Jie su juo pasikalbėjo, jis elgėsi ramiai, pažadėjo daugiau netriukšmauti. Pabendravę su vaikais išvyko. Apie 23.33 val. pakartotinai gavo pranešimą, kad globos namuose triukšmauja paauglys ir bando iššokti pro 2 aukšto langą. Atvykus jokio paauglio nebuvo prie lango, taip pat atvyko GMP brigada ir pabendravus su tuo vaikinų išvežė ji į Psichiatrijos ligoninę. (b.l. 112-113).

Įtariamojo kaltę taip pat patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Tai 2010-04-29 specialisto išvada Nr. 1298/10(01), kurioje nurodoma, kad remiantis specialisto išvados Nr. 449/10(01) bei pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, T. K. padarytos kraujosruvos pilvo sienoje ir nugaroje, paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Kraujosruvos pilvo sienoje galėjo būti padarytos 2010-01-23; kraujosruvos nugaroje padarytos daugiau nei prieš 3 d. iki apžiūros poliklinikoje 2010­-01-25. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 48-49). Nukentėjusiojo T. B. (Karužo) parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l. 21-23).

Specialistė V. S. iš esmės sutiko su prokurorės prašymu patvirtinti jos aukščiau aprašytą nutarimą, prašė atkreipti dėmesį, jog rūpintojas turėtų užtikrinti ir bendrauti su mokyklos administracija, kurioje abu vaikai mokosi, kad ateityje nekiltų panašių atvejų, imtis prevencinių priemonių.

Gynėjas palaikė prokurorės prašymą.

Nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvirtintinas.

BPK 212 straipsnio 8 punktas numato, jog ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, jei yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai, t. y.: nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (BPK 214 str. 2 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos visos reikšmingos M. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Įtariamasis visiškai prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi. Įtarimus dėl to, jog M. Š. įvykdė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, patvirtina bei pagrindžia ne tik įtariamojo prisipažinimas, bet nukentėjusiųjų T. B. (Karužo), V. J., liudytojų J. K., A. A., R. R., A. K.-Petrovskij, G. S., R. G., T. M., A. B. parodymai, bet specialisto išvada, kuria nukentėjusiajam T. K. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įtariamasis M. Š. anksčiau neteistas (b.l. 135), administracine tvarka nebaustas (b. l. 136); į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 139), gydėsi psichiatrinėje ligoninėje dėl socializuoto elgesio sutrikimo (b. l. 138, 142). Įtariamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad kliūčių atleisti (vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu) M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą nėra: 1) M. Š. yra nepilnametis; 2) M. Š. anksčiau neteistas; 3) BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta ir įtariamajam inkriminuojama nusikalstama veika yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.); 4) M. Š. pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nurodytą nusikalstamą veiką.

Įtariamajam išaiškintinos auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės (BK 89 str.).

Įtariamąjį M. Š. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslus, būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto bei nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios auklėjamojo poveikio priemonės kontrolę žinios (BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p. 2 p., 3 d. 5 p., 93 str. 2 d.).

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82, 93 straipsniais, Baudžiamojo proceso kodekso 173 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 212 straipsnio 8 punktu, 214 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti prokurorės prašymą.

Patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-0079-10, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurioje pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nutraukimo ir nepilnamečio M. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirti nepilnamečiui M. Š. auklėjamojo poveikio priemonę - 6 (šešių) mėnesių elgesio apribojimą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, įpareigojant nepilnametį:

tęsti mokslus, būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto;nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios auklėjamojo poveikio priemonės kontrolę žinios.

Išaiškinti M. Š., jog nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Atkreipti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, rūpintojo ir vaiko teisių apsaugos specialisto dėmesį į tai, jog atliekant ikiteisminį tyrimą analogiškais atvejais iki teismo posėdžio ar tyrimo užbaigimo įtariamasis ir nukentėjusysis turėtų būti perkeliami į skirtingas rūpybos (mokymo) įstaigas, o rūpintojas neturėti galimybės naudoti rūpintojo (globėjo) valdžios proceso dalyvių atžvilgiu.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja J. E.