- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-535-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Aušra Baubienė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jolventa ir Ko“
- Kreditorius
- akcinės bendrovės Šiaulių banko
procesinio dokumento kategorijos: 122.1, 122.3, 122.5, 128.17. (S)
NUTARTIS
2010 m. kovo 9 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Jolventa ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 02200912907-L dėl arešto taikymo pagal kreditoriaus akcinės bendrovės Šiaulių banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Jolventa ir Ko“ ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi areštavo skolininkei UAB „Jolventa ir ko“ nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą - įrengimus, pagal įkeičiamų įrengimų sąrašą 2008-05-30, esančius (duomenys neskelbtini), ir perdavė areštuotą turtą kreditoriui AB Šiaulių bankui bei pavedė nutarties vykdymą Kauno miesto ir Kauno rajono apylinkės teismo veiklos teritorijos antstolių kontorai pagal kreditoriaus pasirinkimą, įpareigojant apie įvykdymą nedelsiant pranešti Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo.
Teismas nustatė, kad 2008-10-21 įkeitimo lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Jolventa ir Ko“, užtikrindama 500 000 Lt paskolos, suteiktos jai pagal 2008-06-28 kredito sutartį Nr. IL-2008-003-09, grąžinimą kreditoriui AB Šiaulių bankui įkeitė bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą - įrengimus, pagal įkeičiamų įrenginių sąrašą 2008-05-30, esančius (duomenys neskelbtini), (toliau – Įkeistas turtas). Įkeisto turto vertė 500 000 Lt. Skolininkė UAB „Jolventa ir ko“ tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal 2008-06-28 kredito sutartį Nr. IL-2008-003-09 kreditoriui AB Šiaulių bankui, todėl 2009-10-21 buvo įspėta, kad negrąžinus skolos per 20 dienų arba neperdavus įkeistų daiktų kreditoriui, bus pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto vertės. 2009-12-03 kreditorius pateikė prašymą, kuriuo prašė areštuoti bei perduoti jam UAB „Jolventa ir ko“ nuosavybės teise priklausantį Įkeistą turtą. Skolininkė UAB „Jolventa ir Ko“ per nustatytą terminą negrąžino 524 756,76 Lt skolos, iš kurių 499 999,80 Lt – paskola, 23 324,05 Lt – palūkanos, 18,51 Lt – delspinigiai, 1 414,40 Lt – sukauptas komisinis mokestis. Šioje byloje kreditoriaus turėtos išlaidos yra 141 Lt, iš jų – 131 Lt žyminis mokestis už priverstinį skolos išieškojimą ir 10 Lt išlaidos už įspėjimo įteikimą.
Teismas nurodė, kad skolininkė UAB „Jolventa ir ko“ neįvykdė prievolės pagal 2008-06-28 kredito tartį Nr. IL-2008-003-09 kreditoriui AB Šiaulių bankui, o gavusi 2009-10-21 kreditoriaus įspėjimą dėl išieškojimo, kreditoriaus reikalavimu negrąžino skolos, neperdavė Įkeisto turto, todėl įkaito davėjui UAB „Jolventa ir ko“ nuosavybės teise priklausantis Įkeistas turtas turi būti areštuotas ir perduotas kreditoriui AB Šiaulių bankui (CK 4.219 str. 4 d.).
Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Jolventa ir ko“ su Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-08 nutartimi nesutiko, prašė teismo nutartį panaikinti dėl šių motyvų:
Žemesnės instancijos teismas
1) teismo nutartimi atimamas UAB „Jolventa ir ko“ nuosavybės teise priklausantis turtas, o konkrečiai – įrengimai, kurie yra pagrindinės darbinės priemonės, ir kurių pagrindu yra vykdoma įmonės veikla. Tai yra akivaizdus įmonės veiklos žlugdymas, visiškai nebandant išsiaiškinti realios įmonės padėties ir nebandant ginčą spręsti geruoju, sudarant mokėjimo grafiką ir bandant esamą įsiskolinimą padengti nežlugdant įmonės veiklos;
2) pagal kredito sutartį Nr. IL-2008-003-09 buvo įkeistas ne tik minėtas turtas įrenginiai, bet ir nekilnojamasis turtas. Tarp UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir UAB „Jolventa ir Ko“ vyksta ginčas dėl vieno iš įrengimų Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. L2-981-154/2009;
3) Hipotekos skyriaus prie Kauno apylinkės teismo nutartimi 2009-12-08 byloje Nr. 02200912906-L taip pat nutarta patenkinti kreditoriaus AB Šiaulių banko reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš UAB „Jolventa ir Ko“ 524 756,76 Lt, 12,51 proc. dydžio metines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą UAB „Jolventa ir Ko“ nuosavybės teise priklausantį turtą – pagalbines patalpas, bendras plotas 93,96 kv. m, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Tos pačios sutarties pagrindu, tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu yra priimtos dvi nutarys skirtingose bylose. Iškilę ginčai ir reiškiami civiliniai reikalavimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. AB Šiaulių bankas, veikdamas kaip kreditorius ir būdamas kur kas pranašesnis nei skolininkas, akivaizdžiai siekia vieno tikslo sužlugdyti veikiančią bendrovę, pasiimti bendrovės turtą ir jį pardavus pusvelčiui gauti pajamų už parduotą turtą ir tuo pačiu turėti kreditorinį reikalavimą už suteiktą paskolą;
4) palikus galioti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir perdavus areštuotus įrengimus kreditoriui būtų sužlugdyta UAB „Jolventa ir Ko“ veikla, nutrūktų gaunamos pajamos, nes bendrovės veikla yra tiesiogiai susijusi su minėtų įrenginių disponavimu, kitų pajamų neturi, akivaizdžiai būtų pažeistos kitų kreditorių teisės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB Šiaulių bankas prašė Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį Nr. 02200912907-L palikti galioti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti dėl šių motyvų:
1) atskirasis skundas yra teisiškai nepagrįstas. Įkaito turėtojas turėjo teisę kreditavimo sutartį nutraukus 2009-07-31 nukreipti išieškojimą į įkeistą daiktą, kai skolininkė neįvykdo įkeitimo užtikrintos prievolės, remdamasis CK 4.216 str. 1 d. ir 4.219 str. 1 d., todėl pagrįstai dėl išieškojimo kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto UAB „Jolventa ir Ko“ kilnojamojo turto;
2) skolininkė nepagrįstai teigia, jog Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. 02200912907-L yra neteisėta dėl to, jog kreditavimo sutarties pagrindu tarp tų pačių šalių yra priimta kita nutartis byloje Nr. 02200912906-L, kurioje nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytynių AB Šiaulių bankui įkeistą UAB „Jolventa ir ko“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. Skundžiama Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi Nr. 02200912907-L buvo nutarta areštuoti ir perduoti įkaito turėtojui AB Šiaulių bankui įkeistą kilnojamąjį turtą, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi Nr. 02200912906-L buvo nutarta parduoti iš varžytynių hipotekos kreditoriui AB Šiaulių bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, todėl šios dvi hipotekos teisėjos nutartys priimtos dėl skirtingų dalykų, nors ir tarp tų pačių šalių ir tos pačios kreditavimo sutarties pagrindu. Kreditorius, skolininkei UAB „Jolventa ir ko“ neįvykdžius įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, turėjo teisę ir pagrįstai pradėjo išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ne ginčo tvarka, ir minėtos hipotekos teisėjos nutartys priimtos nepažeidžiant CPK nuostatų;
3) iš varžytynių gali būti parduota tik tiek turto, kiek reikia hipotekos kreditoriaus ir/ar įkaito turėtojo reikalavimams patenkinti, todėl UAB „Jolventa ir ko“ nepagrįstai teigia, jog AB Šiaulių bankas siekia pasiimti bendrovės turtą ir pusvelčiui parduoti bei nepagrįstai praturtėti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis
Hipoteka yra daiktinė teisė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, neperduodant įkeisto daikto kreditoriui. Ja užtikrinamas prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad hipotekos teisėjas gavo 2009 m. spalio 12 d. prašymą dėl įspėjimo skolininkui įteikimo (b. l. 3). Kreditorius Šiaulių bankas prašyme nurodė, kad 2008 m. birželio 28 d. kreditavimo sutarties pagrindu suteikė skolininkei 500 000 Lt kreditą gamybinių įrengimų įsigijimui ir apyvartinių lėšų papildymui. Už naudojimąsi suteiktu kreditu apeliantė įsipareigojo mokėti bankui 6 mėn. VILIBOR ir 2,2 procento dydžio metines palūkanas, taip pat grąžinti kreditą bankui per grafike nustatytą terminą, skolininkė įkeitė žemės sklypą, taip užtikrindama šalių sudarytos ilgalaikio kredito sutarties įvykdymą. Kredito grąžinimui užtikrinti 2008 m. spalio 9 d. įkeitimu lakštu ident. Nr. (duomenys neskelbtini) Bankui įkeistas apeliantei priklausantis kilnojamasis turtas – įrengimai pagal 2008 m. gegužės 30 d. įkeičiamų įrengimų sąrašą esantys (duomenys neskelbtini). AB Šiaulių bankas 2009 m. liepos 31 d. informavo apeliantę, kad nutraukė kreditavimo sutartį ir kad ketina kreiptis į teismą, jeigu apeliantė negrąžins kredito ir nesumokės visų išmokų iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. Bylos duomenimis, apeliantė bankui skolos nesumokėjo. Todėl kreditoriaus prašymu (b. l. 11-12) hipotekos skyriaus teisėjas 2009 m. gruodžio 8 d. areštavo už paskolą įkeistą apeliantės turtą – įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini) . Toks teismo sprendimas dėl arešto priemonių taikymo pagrįstas įstatymais (CK 4.216 str. 1 d., 4.219 str. 1 d.), kurie numato banko kaip įkaito turėtojo teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, kai skolininkas nevykdo įkeitimo užtikrinimo prievolės. Bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka, kuri suponuoja, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos keitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir UAB „Kavaska“, bylos Nr. 3K-3-50/2010). Dėl to ir nagrinėjamos bylos atveju hipotekos skyriaus teisėjas, taikydamas areštą kreditoriaus prašymu, neprivalo svarstyti apeliantės skunde paminėtą klausimą dėl pasekmių, kurios gali atsirasti nenaudingomis sąlygomis pardavus skolininkės turtą. Šiuo atveju teisėjas patikrino ir nustatė, kad yra visos sąlygos skolininkės turtui taikyti areštą, ir kreditoriaus prašymą patenkino, nesutikti su teismo išvadomis nėra pagrindo, todėl panaikinti teismo nutartį taip pat pagrindo nėra.
Pagrįstas yra kreditoriaus AB Šiaulių banko atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvas, kad dalis atskirojo skundo motyvų yra susijusi su procesiniais dokumentais, kurie priimti kitoje byloje ir nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje. Kaip nustatyta byloje, apeliantė pripažįsta, jog įsipareigojimo pagal kreditavimo sutartį IL-2008-003-09 (b. l. 13-20) neįvykdė, neginčija sutarčių, kurių pagrindu atsirado turtiniai įsipareigojimai. Todėl konstatuojama, kad pateiktas hipotekos skyriaus teisėjui kreditoriaus prašymas areštuoti įkeistą turtą (b. l. 11-12) yra pagrįstas, dėl to šio prašymo patenkinimas, kurio pagrindu priimta skundžiama teismo nutartis, yra teisėtas.
Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas netenkintinas, teismo nutartis nekeistina (CPK337 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties nekeisti.