Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-05-23 · Civilinė byla Nr. e2-879-335/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
e2-879-335/2019
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00020-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, VTAS
Trečiasis asmuo
V. P.
Atsakovas
D. A., V. A.
Kategorijos

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-879-335/2019 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00020-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 23 d.

MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Astai Kanapienienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) atstovei Linai Baranauskienei,

trečiajam asmeniui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VTAS ieškinį atsakovams D. A. ir V. A. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo jų vaikui priteisimo, trečiasis asmuo V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams D. A. ir V. A. dukros R. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-09-27 sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai padidinant jį iki 200 Eur, taip pat priteisti iš atsakovės po 200 Eur dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad atsakovai yra nepilnametės R. A. tėvai. 2007-01-11 jų šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl atsakovo priklausomybės alkoholiui ir psichologinio smurtavimo šeimos narių atžvilgiu. Tačiau 2012-11-16 buvo išbraukta, kadangi atsakovė pradėjo dirbti, šeimai buvo suteiktas socialinis būstas ir dėl to situacija pagerėjo, bet nuo 2016 m. ji ir vėl pasikeitė į blogąją pusę dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, fizinio smurto panaudojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Po paskutinio smurtinio atvejo atsakovas nuo šeimos gyveno atskirai ir kaip tėvas nusišalino nuo vaikų auklėjimo, bendravimo, neteikė jiems išlaikymo. Atsakovų santuoka 2016-09-27 buvo nutraukta, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš tėvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 120 Eur. 2018 m. VTAS gavo informaciją, kad atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia bei valstybės skiriamą paramą neįgaliam vaikui naudoja ne vaiko interesams. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad ji iš tikrųjų neauklėja savo vaikų, jų neprižiūri, daugiau kaip pusei metų paliko dukras gyventi vienas, nustojo jomis domėtis, rūpintis, neskyrė išlaikymo bei neteikė jokios kitos paramos. Atsakovė faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini) mieste ir į namus ji grįždavo itin retai ir trumpam laikui. Jos abejingumas susidariusiai situacijai ir dėl vaikų nesaugumo, nepriežiūros, jų interesų ignoravimas, būtiniausių poreikių netenkinimas kėlė realią jiems grėsmę, todėl VTAS priėmė sprendimą paimti vaikus iš šeimos. I. A., gim. (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė, o R. A. laikinąją rūpintoja buvo paskirta V. P.. Siekta pradėti teikti socialines paslaugas ir atsakovei, tačiau ji su socialine darbuotoja nebendravo, nebendradarbiavo, ignoravo siūlomą pagalbą ir netgi kenkdavo savo dukrai – būdama neblaivi skambindavo arba rašydavo žinutes ir nuolatos R. gąsdino, menkindama ir žemindama dukrą, kalbėjo nepagarbius dalykus, tuo mergaitei sukeldama nerimą, nuolatinį stresą ir baimę. Atsakovas šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, su dukra R. irgi nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko, ja nesirūpina, išlaikymo neteikia, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, piktnaudžiauja alkoholiu. Toks atsakovų gyvenimo būdas rodo, kad padėtis nesikeičia ir nesikeis. VTAS teigimu tikslinga taikyti kraštutinę vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo priemonę - neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovė D. A. informavo teismą, kad į posėdį neatvyks dėl ligos ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsakovas neatvykimo priežasčių nenurodė.

Teismo posėdžio metu V. P. paaiškino, kad nepilnamete R. nei tėtis, nei mama nesirūpina. Ji mergaitę globoja jau metus laiko ir pradžioje buvo sunkumų, ji augina savo tris dukras, iš kurių dvi yra neįgalios, todėl ji nedirba. R. augina kaip savo vaiką ir nori ją globoti. Jos teigimu D. A., sužinojusi apie teismo procesą sakė išeisianti iš darbo, kad nereikėtų mokėti išlaikymo, ji nesaikingai vartoja alkoholį. Pasiūlius mergaitei nuvykti pas mamą, ji atsisako, o tėvas nė karto nebuvo užėjęs jos aplankyti

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusi R. A. yra atsakovų V. A. ir D. A. nepilnametė dukra. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-21 įsakymu Nr. (-) R. A. nuo 2018-02-19 nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskirta V. P.. Atsakovai iš viso susilaukė penkių vaikų, iš kurių tik viena R. šiuo metu yra nepilnametė. Dar 2007-01-11 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovų šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir nesugebėjimo tinkamai rūpintis vaikais bei sunkių materialinių gyvenimo sąlygų. Nors 2012-11-16 šeima buvo išbraukta iš apskaitos, visgi byloje esantys duomenys rodo, kad situacija iš esmės tik blogėjo: atsakovo fizinio smurto proveržiai tiek atsakovės, tiek jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, piktnaudžiavo alkoholiu. 2016-09-27 atsakovų santuoka buvo nutraukta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o tėvas nebeteikė priteisto išlaikymo, nesirūpino ir nesidomėjo vaikais, toliau vartojo alkoholį. 2018 m. buvo gauta informacija, kad ir atsakovė pradėjo piktnaudžiauti motinos valdžia, todėl 2018-02-22 jos šeima vėl buvo įrašyta į socialinės rizikos apskaitą. 2018-03-20 „Dėl informacijos pateikimo apie D. A. socialinės rizikos šeimą“, 2018-05-30 Socialinės rizikos šeimos, auginančios vaikus, aplankymo akte bei Molėtų socialinės paramos centro pateiktoje informacijoje nurodyta, kad motina dukrų nelanko, neprisideda prie išlaikymo, vaikais nesidomi. Ji faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), dirba, turi sugyventinį, su kuriuo vartoja alkoholį. Su socialine darbuotoja bendradarbiauti ir teikti bet kokią informaciją kategoriškai atsisako, yra visiškai atsiribojusi nuo nepilnametės dukters auklėjimo ir priežiūros.

(duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės nurodyta, kad į seniūniją ne kartą yra kreipęsi gyventojai dėl atsakovės ilgesniam laikotarpiui vienų paliekamų nepilnamečių vaikų (kai ir kiti vaikai dar buvo nepilnamečiai).

Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms neabejotinai laikytinas kaltais veiksmais. Nagrinėjamu atveju nustatyta būtent tokia situacija, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsniu, atsakovų kaip tėvų valdžia dukters R. A. atžvilgiu apribotina neterminuotai.

Tai reiškia, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, vaikas gali būti įvaikintas be atskiro tėvų sutikimo (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo priėmimo ir įsiteisėjimo (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos medžiagą bei vaiko interesus, tikslinga R. A. gyvenamąją vietą palikti su laikinąja rūpintoja V. P., kaip tai nustatyta Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-21 įsakymu dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo.

Apribojus tėvų valdžią, išlieka jų pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą (CK 3.195 straipsnis).

2016-09-27 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 120 Eur per mėnesį. Ieškovas nurodė, kad augant mergaitei atsirado papildomos jos priežiūros išlaidos, padidėjo poreikiai mitybai, aprangai, sveikatai, ugdymui, laisvalaikiui ir pan. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Sodros duomenimis jis nedirba, bet būdamas dar jauno, darbingo amžiaus turi visas galimybes aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir siekti uždirbti lėšų vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, iš jo priteistas išlaikymas dukrai R. didintinas iki 200 Eur dydžio kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2019-01-16) iki vaiko pilnametystės.

Atsakovė dirba, ji per mėnesį gauna apie 1 000 Eur užmokestį. VĮ Registrų centro duomenimis ji nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotų transporto priemonių nėra, daugiau išlaikytinių neturi, todėl teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl tokio pat dydžio išlaikymo priteisimo (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po 75 Eur už reikalavimą apriboti tėvų valdžią ir iš atsakovės 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – viso 129 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktais, 80 straipsnio 7 dalis) bei (85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovo valstybės naudai irgi priteistina 22 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo – viso 97 Eur ( 75+22).

Pašto išlaidos valstybei (3,68 Eur), padalinus lygiomis dalimis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros R. A., atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės D. A. išlaikymą dukrai R. A., mokant po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-01-16 iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-09-27 sprendimu iš atsakovo V. A. priteisto išlaikymo dukrai R. A. dydį ir iš jo priteisti R. A. išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-01-16 iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nepilnametės R. A. gyvenamąją vietą palikti su laikinąja rūpintoja V. P., gim. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės D. A. 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) ir iš atsakovo V. A. 97 Eur (devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias sumas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, LT24 7300 0101 1239 4300 Swedbank, AB, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5660.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Roma Rimkienė