- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- AN2-128-531/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00030-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Institucija
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyrius
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. Z. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutarimo teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. J. Z. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 2 000 Eur bauda, už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, 2019 m. spalio 19 d., 2019 m. spalio 20 d., 2019 m. spalio 26 d., 2019 m. spalio 27 d., 2019 m. lapkričio 9 d., 2019 m. lapkričio 10 d., leido įmonėje dirbti vairuotojais, t. y. gabenti betono mišinį betonvežiu, A. K. ir G. V., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
2. J. Z. atstovas advokatas D. Dargevičius pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2021 m. liepos 21 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad priimtas nutarimas neteisėtas, nepagrįstas, paremtas prielaidomis, priimtas tik formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą, bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką. Teigia, kad J. Z. buvo nubaustas nepagrįstai, kadangi teismas nenustatė ir net nebandė nustatinėti atlygintinumo fakto. Be to, įstaiga, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, bet atlikusi ikiteisminį tyrimą, nenustatė, jog J. Z. būtų susitaręs su A. K. ir G. V. suteikti darbo vietą už tam tikrą atlygį. Pažymi, kad šis ginčas yra kilęs iš baudžiamosios bylos. (duomenys neskelbtini), kurio direktorius yra I. V., ir (duomenys neskelbtini), vykdė (duomenys neskelbtini) betonavimo darbus. Šie darbai turėjo būti įvykdyti nepertraukiamai. (duomenys neskelbtini) betono mazgas buvo atsarginis, o (duomenys neskelbtini) – pagrindinis. Bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog betonavimas vyko savaitgaliais, todėl atsarginio juridinio asmens (duomenys neskelbtini) direktorius I. V., savo tėvo G. V. paprašė prisidėti prie didžiausio betonavimo projekto ir esant reikalui pavairuoti betonvežį. Šiuos parodymus patvirtino ir G. V., kuris nurodė, jog su pažeidėju J. Z. nebendravo ir jis nieko jo neprašė ir nesitarė. Taip pat patikino, jog iš sūnaus I. V. jokio atlygio nereikalavo ir nesitarė, kadangi sūnui visą laiką padeda ir atlygio niekada neprašo. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog J. Z. asmeniškai organizavo papildomų darbuotojų A. K. ir G. V. pasitelkimą, transporto priemonių, krovinių ir važtaraščių jam išdavimą, tačiau teismas nenurodė, kokių duomenų išdavoje padarė tokias išvadas. Byloje nebuvo nustatyta, jog J. Z. būtų davęs nurodymus G. V. paimti transporto priemonę, krovinį ar išrašyti važtaraštį, taip pat nenustatė, jog liudytojas būtų dirbęs atlygintiną darbą ar būtų pavaldus J. Z., o ne sūnui I. V.. Be to, byloje nebuvo nustatyta, jog būtent (duomenys neskelbtini) naudai, o ne (duomenys neskelbtini) naudai suteikta liudytojo pagalba. Teismas nesiaiškino šių faktinių aplinkybių ir nelaikė jų svarbiomis. Iš išdėstyto seka, jog J. Z. dėl G. V. nelegalaus darbo nubaustas visiškai nepagrįstai. Dar daugiau, byloje net nebuvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės kaip, kokiomis aplinkybėmis G. V. gavo betonvežį, krovinius ir važtaraščius, bei kuris konkrečiai asmuo davė nurodymus ir perdavė daiktus. Nesant faktinių duomenų apie susiklosčiusį pavaldumą, t. y. tiesioginių įsakymų davimą, transporto priemonės ir važtaraščių perdavimą, bei nenustačius atlygintinumo fakto, J. Z. dėl šio liudytojo neva atlikto nelegalaus darbo net negalėjo būti baudžiamas, nes byloje nebuvo surinkti faktiniai duomenys patvirtinantys jo kaltę. A. K. nurodė, kad jam paskambino J. Z. ir paprašė pagalbos, t. y., nurodė, jog savaitgalį bus atliekami didelio mąsto betonavimo darbai, todėl esant reikalui bus reikalinga pagalba. Kadangi A. K. buvo dirbęs (duomenys neskelbtini) ilgą laiką bei gerai pažinojo J. Z. – sutiko neatlygintinai padėti. Dėl atlygio nesitarė ir negavo, bei niekada neatsisako padėti buvusiam direktoriui. Teismas dėl šio liudytojo faktinių duomenų apie atlygintinumo faktą – nerinko ir jų nenustatė, tad darytina išvada, jog Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas atlyginamos darbo funkcijos požymis byloje nebuvo nustatytas. Atsižvelgiant į tokius administracinio nusižengimo byloje esančius objektyvius faktinius duomenis, teismas nepagrįstai nurodė, jog J. Z. veiksmuose yra ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėtis. Apylinkės teismas padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtam nutarimui priimti. Teismas įrodymus vertino pažeisdamas ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė ANK 95 straipsnio 1 dalį. Byla nagrinėjęs teismas nenustatė jokių objektyvių faktinių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti atlygintinumo faktą bei pašalinti abejones dėl G. V. pavaldumo, įdarbinimo ir ryšio su (duomenys neskelbtini), tad vertinant visas abejones pažeidėjo naudai, administracinę teiseną turėjo nutraukti. Jeigu būtų nuspręsta, jog buvo padarytas aptariamas ANK pažeidimas, atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Pirmosios instancijos teismui, netgi paskyrus minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nuobaudos dydis neatitiktų šios pusiausvyros, todėl ankščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas atitiktų jai keliamus tikslus. J. Z. ankščiau už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas, pažeidimas padarytas prieš beveik dvejus metus, liudytojų pagalba truko trumpą laiką, o J. Z. apie G. V. suteiktą pagalbą nieko nežinojo, bei nelaikė, jog G. V. ir A. K. pagalba kažkaip pažeis ANK 95 straipsnio 1 dalį ar kitą teisės aktą.
Motyvuojamoji dalis
3. Apeliacinis skundas atmetamas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nagrinėjamu atveju J. Z. nuobauda buvo skirta už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kuris įvardijamas, kaip nelegalus darbas, padarymą.
6. DK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
7. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
8. Pažymėtina, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, bylos medžiagą bei pateiktą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad J. Z. kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jokių pažeidimų nepadarė. Vien tik tai, kad J. Z. ir jo atstovas kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, surinktus įrodymus ir nesutinka su priimtu apylinkės teismo nutarimu, nėra pagrindas jį pripažinti nepagrįstu ir panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
10. J. Z. savo kaltę dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo neigė. Tiek jis pats, apklausiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek jo atstovas pateiktame apeliaciniame skunde paaiškino, kad įmonėje buvo kritinė situacija, todėl paprašė buvusio darbuotojo A. K. pagalbos, dėl atlygio tartasi nebuvo, darbuotojas jo negavo, o G. V. pagalbos prašė (duomenys neskelbtini) direktorius I. V.; jis G. V. asmeniškai dirbti neprašė, dėl nieko nesitarė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šias J. Z. ir jo atstovo nurodomas aplinkybes ir vertina jas tik kaip gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jas paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
10.1. Liudytojas A. K. apklaustas apylinkės teisme parodė, kad J. Z. paprašė jo pagalbos vežti betoną, dėl atlyginimo nesitarė, dirbo su transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, vežant betoną pasirašydavo važtaraščiuose. Patvirtino, kad jo parašas prie žodžio „vairuotojas“ yra šiuose krovinio važtaraščiuose: 2019 m. spalio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini).
10.2. A. K. 2020 m. liepos 16 d. apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), metu paaiškino, kad 2019 m. rudenį jam paskambino (duomenys neskelbtini) direktorius J. Z. ir paprašė pagalbos, pasakydamas, kad tris savaitgalius iš eilės bus reikalinga jo kaip vairuotojo pagalba. Sutartu laiku jis atvyko į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir jam direktorius J. Z. pasakė, kad jis dirbs su betonvežiu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) betoną reikės gabenti į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Darbus jis pradėjo ryte ir dirbo iki vakaro, ryte vėl pakeitė vairuotoją. Visus tris savaitgalius jis dirbo nuo ryto iki vakaro. Už atliktą darbą jam niekas nesumokėjo, jis buvo prižadėjęs, kad esant būtinumui visada padės. Nuo (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio mazgo (toliau – Mazgas Nr. 1) iki (duomenys neskelbtini) apie 2 km. Darbo eigoje jis sužinojo, kad yra kita gamykla, kam ji priklausė nežino, taip pat negali pasakyti pavadinimo. Nuo kitoje gamykloje esančio mazgo (toliau – Mazgas Nr. 2) iki (duomenys neskelbtini) apie 8 km. Kiekvieną kartą po pasikrovimo Mazgo Nr. 1 operatorius ir Mazgo Nr. 2 operatorius jam išduodavo krovinio važtaraščius. Kiekviename krovinio važtaraštyje jis pasirašydavo arba uždėdavo savo spaudą. Pagrinde uždėdavo spaudą. Kiek pamena operatorius išduodavo 2 krovinio važtaraščius, vienas likdavo objekte, kitą reikėdavo pristatyti atgal į mazgą.
10.3. Iš byloje esančio „Sodros“ išrašo matyti, kad A. K. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. birželio 30 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Liudytojas G. V. apklaustas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad sūnus paprašė pagalbos darbe, vairavo betonvežį, dėl atlyginimo nesitarė, jokių pinigų negavo, su J. Z. nebendravo. Patvirtino, jog jo parašas prie žodžio „vairuotojas“ yra šiuose krovinio važtaraščiuose: 2019 m. spalio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini).
10.5. G. V. 2020 m. liepos 16 d. apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), metu paaiškino, kad 2019 m. rudenį jo sūnus I. V. paprašė jo pagalbos, pasakydamas, kad savaitgaliais reikės gabenti betoną iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Jis sutiko jam neatlygintinai padėti. Darbą pradėjo šeštadienį ryte ir dirbo iki vakaro. Taip pat dirbo ir sekmadienį dienos metu. Teko dirbti tris savaitgalius ir visada jis dirbo tik dienomis. Visus savaitgalius vairavo tą patį betonvežį. Darbo eigoje jam teko gabenti betoną ir iš (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio mazgo. Nuo Mazgo Nr. 1 iki (duomenys neskelbtini) apie 3 km, o nuo (duomenys neskelbtini), esančio mazgo iki (duomenys neskelbtini) apie 7-8 km. Kas iš darbuotojų pasakydavo jam į kokį mazgą nuvykti, nežino. Kiekvieną kartą po betono pakrovimo atsakingi darbuotojai jam išduodavo krovinio važtaraščius. Jam išduodavo 2 krovinio važtaraščius, vienas likdavo objekte, kitą reikėdavo pristatyti atgal. Kiekviename krovinio važtaraštyje reikėdavo pasirašyti. Vienas reisas ar ciklas užima apie 60 min.
10.6. Iš byloje esančio „Sodros“ išrašo matyti, kad G. V. (duomenys neskelbtini) nedirbo.
10.7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, konstatuoja, kad šiuo atveju yra visi aukščiau nurodyti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. A. K. 2019 m. spalio 19 d., 2019 m. spalio 20 d., 2019 m. spalio 26 d., 2019 m. spalio 27 d., 2019 m. lapkričio 9 d., 2019 m. lapkričio 10 d., o G. V. 2019 m. spalio 19 d., 2019 m. spalio 20 d., 2019 m. spalio 26 d., 2019 m. lapkričio 9 d., 2019 m. lapkričio 10 d. realiai dirbo (duomenys neskelbtini) naudai – betonvežiais gabeno betono mišinį į (duomenys neskelbtini), su jais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jų priėmimą dirbti. Tai, kad paprašius dirbti, su A. K. ir G. V. nebuvo aptartas darbo užmokesčio klausimas ir, tai, jog pasak liudytojų, jis jiems net nebuvo išmokėtas, minėtos teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimo nekeičia. Tai nėra esminis nelegalaus darbo požymis, svarbiausia yra tai, jog jie dirbo tokį darbą, už kurį privalo būti mokamas atlyginimas.
10.8. Kaip matyti, J. Z. neneigia paprašęs A. K. pagalbos, tačiau teigia, jog G. V. asmeniškai dirbti neprašė, su juo dėl nieko nesitarė, tą darė (duomenys neskelbtini) direktorius I. V.. Minėtos aplinkybės neneigia ir pats G. V.. Tačiau tai J. Z. kaltės dėl G. V. nelegalaus darbo nešalina. Iš byloje esančių krovinio važtaraščių nustatyta, kad G. V. betono mišinį automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vežė būtent kaip (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog J. Z. įdarbinimo funkciją būtų delegavęs kuriam nors kitam įmonės darbuotojui, ar juo labiau (duomenys neskelbtini) direktoriui I. V., taigi būtent jis yra atsakingas už nelegalaus darbo atvejus įmonėje (duomenys neskelbtini), taigi ne tik už A. K., bet ir G. V.. Šiuo atveju J. Z. nesiėmė jokių veiksmų, kad jo įmonėje asmenys dirbtų legaliai, ir akivaizdu, tai jis darė tyčia, siekdamas įvykdyti įmonės prisiimtus įsipareigojimus ir sutaupyti. Nors J. Z. teigia nežinojęs apie G. V. darbą (duomenys neskelbtini), nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog darbo funkcijoms vykdyti buvo naudojama bendrovei priklausanti sunkioji technika - betonvežiai, kurie dalyvavo eisme ir jais buvo gabenamos materialinės vertybės, ir jis, kaip įmonės direktorius, to tiesiog negalėjo nežinoti ir nekontroliuoti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai J. Z. pripažino kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
11. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtino administracinio nusižengimo padarymas darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1000 iki 5000 Eur. Pirmosios instancijos teismas J. Z. už šio administracinio nusižengimo padarymą skyrė 2 000 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs J. Z. padarytą administracinį nusižengimą, t. y. tai jog (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbo du darbuotojai, į jų nelegalaus darbo trukmę - nuo spalio 19 iki lapkričio 10 d., į ankstesnius J. Z. nubaudimus, tai, jog nenustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, konstatuoja, kad jam paskirta bauda, kuri yra mažesnė už sankcijos vidurkį, yra adekvati ir proporcinga jo padarytam nusižengimui. Kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių minėta nuobauda J. Z. turėtų būti dar labiau švelninama, byloje nenustatyta.
12. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. liepos 21 d. yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
J. Z. (J. Z.) atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutarimą.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.