Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovui R. Š., nedalyvaujant atsakovei D. Š. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos), institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-524-305/2015 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės bei kitų reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos dėl ieškovo ieškinio nei raštu, nei žodžiu neišdėstė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo.

Teismas, išklausęs ieškovo paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuoka įregistruota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovo ir atsakovės santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie jau daugiau kaip 1 metai laiko negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir nėra pagrindo tikėtis, kad kada nors vėl pradės gyventi kartu (b.l. 4). Pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas būti lojalia, gerbti kitą sutuoktinį, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas: atsakovė yra palikusi šeimą, ja visiškai nesirūpina, vaikų neišlaiko, į namus grįžta retai ir tik trumpam, nuolatos piktnaudžiauja alkoholiu, gyvena asocialų gyvenimo būdą (b.l. 4, 29). Ieškovui tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti, santuoka nutrauktina nustatant, kad ji iširo dėl atsakovės kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimus.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo.

Ieškovas ir atsakovė turi 3 nepilnamečius vaikus: dukrą O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 9, 10, 11).

Nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena kartu su savo tėvu, ieškovu R. Š. (b.l. 4, 27). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaikų interesams, priešingai, remiantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, nors ieškovo namuose gyvenimo ir buities sąlygos yra ganėtinai skurdžios, tačiau gyvenamosiose patalpose švaru ir tvarkinga (b.l. 27). Tuo tarpu apie atsakovės gyvenamąją vietą nėra jokių duomenų. Teismas, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, į nepilnamečių vaikų O. Š. ir S. Š. raštu išdėstytus pageidavimus ir toliau gyventi kartu su tėvu (b.l. 29, 30), taip pat į tai, kad vaikų motina, atsakovė, vaikais visiškai nesirūpina, yra juos palikusi, sprendžia, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina kartu su jų tėvu, ieškovu, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaikų interesus (CK 3.169 straipsnis).

Teismas kartu pažymi, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu, t.y. ieškovu, nepanaikina motinos, t.y. atsakovės, teisės ir pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovė turės teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaikais ir ieškovas negalės tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo po santuokos nutraukimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovė po santuokos nutraukimo privalės prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Ieškovo pasirinkta išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiams vaikams, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi pakankamai piniginių lėšų ar kito turto, kas leistų priteisti išlaikymą kitomis formomis, be to, periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, teikiamo vaikams išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi būti pakankamas užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovas dirba A. A. įmonėje (duomenys neskelbtini), jo mėnesines pajamas sudaro gaunamas vidutiniškai 300 Eur darbo užmokestis ir gaunama apytiksliai 46 Eur išmoka už vaikus (b.l. 25, 26, 27). Atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau duomenų byloje, kad ji būtų nedarbinga dėl sveikatos ar kitų priežasčių, nėra (b.l. 21, 22, 23). Duomenų apie šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, šalių turtinius įsipareigojimus, apie jų turimus kitus išlaikytinius byloje nėra. Todėl, teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra iš esmės vienoda; ta aplinkybė, kad atsakovė šiuo nedirba ir pajamų negauna (nors yra visiškai darbinga), nepanaikina jos pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės iš esmės vienodą turtinę padėtį, į šalių nepilnamečių vaikų skaičių bei jų amžių, sprendžia, kad prašomas priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis atitinka CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas jos ir ieškovo nepilnamečiams vaikams – O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 80 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos (2015 m. vasario 19 d.) iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis), pavedant ieškovui tvarkyti išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

Tačiau teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus atsakovės ar ieškovo turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams, išlaikymo forma ir dydis ateityje gali būti pakeisti teismine tvarka (CK 3.201 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2014 m. kovo 6 d. ir 2014 m. rugpjūčio 30 d. ieškovo vardu buvo įgytos 2 transporto priemonės: (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Kadangi šios transporto priemonės įgytos santuokos metu iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo (byla iškelta 2015 m. vasario 26 d.), o duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybinę sutartį ir pakeitę įstatymo nustatytą turto teisinį režimą, byloje nėra, sutinkamai su CK 3.82 straipsnio, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šių transporto priemonių padalinimo. Tačiau CK 3.127 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendros taisyklės išimtis, jog vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Remiantis ieškovo paaiškinimais, kitais byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2013 m. pabaigos kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas minėtas transporto priemones nedalinti ir pripažinti jo asmenine nuosavybe pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas.

Jokio nekilnojamojo ar kito registruotino kilnojamojo turto šalys neįgijo (b.l. 12, 13, 14). Byloje duomenų, kad šalys turėtų kreditorių, nėra.

Dėl sutuoktinių vienas kito išlaikymo.

Išlaikymo ieškovas iš atsakovės sau nereikalauja, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas, todėl išlaikymas ieškovui iš atsakovės nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1-3 dalys). Taip pat neturi teisės į išlaikymą ir atsakovė, nes nustatyta, kad santuoka iširo dėl jos kaltės (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Ieškovo prašymas po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokoje turėtą pavardę patenkintinas, nes tam teismas nenustatė jokių juridinių kliūčių (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovas šioje byloje turėjo iš viso 191 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio valstybei (b.l. 7) ir 150 Eur už advokato pagalbą paruošiant teismui ieškinį (b.l. 6). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovo reikalavimu pareiga atlyginti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas tenka atsakovei, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 191 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, atsakovei taip pat tenka pareiga atlyginti valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) 86 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ((80 Eur × 3 vaikai × 12 mėn.) × 3 % = 86,4 Eur, suapvalinus – 86 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) 4,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 3). Todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 90,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (86 Eur + 4,20 Eur).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovės D. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę „Š.“, o ieškovui R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) lieka jo pavardė „Š.“.

Santuokos metu įgytas transporto priemones – automobilius (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti nedalintinomis ir nustatyti, kad jos yra asmeninė R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Nepilnamečių vaikų O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su tėvu ieškovu R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos (2015 m. vasario 19 d.) iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 191 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 90,20 Eur (devyniasdešimt eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.