- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- eA-1014-822/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04283-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja E. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, VTEK, atsakovas) 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. S-1562-(25) (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą atlikti tyrimą pagal pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešimą.
2. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu informavo VTEK, jog Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovaujanti Savivaldybės kontrolierė D. Č. (toliau – ir Savivaldybės kontrolierė) nenusišalino atlikdama patikrinimą jos darbdavį atstovaujančio asmens, t. y. mero V. G., vadovaujamame Klaipėdos miesto tarybos ir mero sekretoriate (toliau – ir Sekretoriatas). Minėtame rašte pareiškėja nurodė, kad ji 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės kontrolierių dėl to, jog Sekretoriate skiriamos priemokos (naudojamos savivaldybės lėšos), kurių pagrįstumas, teisėtumas ir skaidrumas kelia abejonių; Sekretoriatui vadovauja meras, kuris yra Savivaldybės kontrolieriaus darbdavys (darbdavio atstovas), galintis ir vienašališkai priimti sprendimus dėl Savivaldybės kontrolieriaus vertinimo / skatinimo; Savivaldybės kontrolieriui nusprendus pardėti tyrimą Sekretoriate, kyla akivaizdus interesų konfliktas dėl minėto pavaldumo ir priklausymo vienai partijai. VTEK 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr.S-1562-(25) informavo pareiškėją, kad nuspręsta neatlikti tyrimo, nes Komisija neturi, o pareiškėja nepateikė tiesioginių ir akivaizdžių (neginčytinų) duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti apie interesų konfliktą; Komisijai nesuteikta teisė vertinti valstybės tarnautojų tarnybinio vertinimo bei priemokų skyrimo teisėtumo.
3. Pareiškėjos manymu, Komisija sprendimą nepradėti tyrimo nepagrįstai motyvavo Lietuvos respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 24 straipsnio 5 dalimi, Komisija skundžiamame sprendime nedetalizavo pareiškėjos pateiktų duomenų trūkumo bei nepaprašė pateikti papildomų dokumentų. Pareiškėja nurodė, kad jeigu, Komisijos nuomone, nurodyti faktai ir juos pagrindžiantys dokumentai (įrodymai) yra nepakankami interesų konfliktui konstatuoti, reiškia yra pagrindas Komisijai atlikti tyrimą, kurio metu ir būtų surinkti likę įrodymai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
5. Komisija nurodė, jog pareiškėja 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešime VTEK nurodė, kad ji 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės kontrolierę, prašydama įvertinti lėšų panaudojimą šios savivaldybės tarybos ir mero Sekretoriate, kad D. Č. yra Klaipėdos miesto mero V. G. ir Sekretoriato vadovo M. V. bendrapartietė, todėl, pareiškėjos manymu, D. Č. privalėjo nusišalinti nuo pareiškėjos pateikto kreipimosi nagrinėjimo. VTEK vadovaudamasi VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalimi nusprendė tyrimo dėl Savivaldybės kontrolierės D. Č. elgesio atitikties VTAKĮ nuostatomis nepradėti.
6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjai pateiktas VTEK atsakymas buvo išsamus ir tinkamai motyvuotas. Komisijos manymu, pareiškėja VTEK reikalauja įvertinti tokias aplinkybes, kurios apskritai nesusijusios su VTEKĮ nuostatomis.
7. Atsakovas teigė, jog pareiškėja tarp jos ir kitų Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojų kilusį tarnybinį ginčą siekia išspręsti VTEK skųsdama savo oponentus dėl tariamai jiems kilusių interesų konfliktų. Tokiems savo teiginiams pagrįsti pareiškėja remiasi prielaidomis, hipotezėmis ir spėjimais.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
9. Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo ir pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 20 d. rašto Komisijai turinė, nurodė, kad VTEK atlikti tyrimą gali tuo atveju, jeigu gautame pranešime yra nurodytos išties pakankamai pagrįstos aplinkybės (abejonės) dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, kaip jį apibrėžia VTEKĮ nuostatos. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014, teismas nurodė, kad VTEKĮ nuostatų galimas pažeidimas negali būti įrodinėjamas prielaidomis, spėlionėmis, hipotezėmis. Tam, kad Komisija gauto pranešimo pagrindu galėtų pradėti tyrimą, jai pateikiami duomenys privalo būti pakankami ir akivaizdūs. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja tarp jos ir kitų Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojų kilusį tarnybinį ginčą, kurį reglamentuoja darbo santykius reguliuojantys teisės aktai, siekai spręsti teikdama pranešimus VTEK. Teismas sprendė, jog Komisija pagrįstai nurodė, kad narystės politinėse partijose įstatymų leidėjas nepriskiria prie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų, todėl galimos politinės priklausomybės ir su šiais santykiais susiję klausimai nėra VTEK vertinimo dalykas. Buvimas atitinkamos politinės partijos nariu savaime nesuponuoja moralinio įsipareigojimo, asmeniui sprendžiant klausimus, susijusius su jo bendrapartiečiais.
10. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, skundžiamas sprendimas nepradėti tyrimo pareiškėjos nurodytų aplinkybių pagrindu yra pagrįstas ir teisėtas.
III.
11. Pareiškėja E. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Taip pat pareiškėja prašo jai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė vienintele aplinkybe, t. y. Savivaldybės kontrolierių ir merą siejančiu partiniu ryšiu, tačiau visiškai nekreipė dėmesio į kitus pareiškėjos nurodytus motyvus. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos skundo motyvą, jog Savivaldybės kontrolierius vykdė patikrinimą dėl savivaldybės lėšų panaudojimo mero V. G. sprendimais, kuris yra pačio Savivaldybės kontrolieriaus darbdavį atstovaujantis asmuo (kitaip tariant, darbuotojas tyrė darbdavio atstovo sprendimus panaudojant savivaldybės lėšas). Teismas neatsižvelgė ir į pareiškėjos nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią tokiu atveju kontroliuojantis asmuo turėjo nusišalinti. Pareiškėjos teigimu, teismas taip pat neįvertino pareiškėjos argumento, kad Savivaldybės kontrolieriui keliami aukštesni reikalavimai nei eiliniam valstybės tarnautojui, todėl Savivaldybės kontrolierius, atlikdamas savo darbdavį atstovaujančio asmens veiksmų patikrinimą dėl lėšų panaudojimo, negali nežinoti apie kylantį interesų konfliktą. Teismas neįvertino ir atitinkamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią būtina vengti net šališkumo regimybės.
11.2. Savivaldybės kontrolierius tyrė savivaldybės lėšų naudojimo tikslingumą pagal mero sprendimus, kai būtent mero 2016 m. liepos 7 d. potvarkiu Nr. M3-58 Savivaldybės kontrolierius gavo ženklų finansinį paskatinimą, kurį galėjo gauti ir ankstesniais metais bei pakartotinai galėtų gauti ir kitais metais, jeigu tikrinamas meras nuspręs. Pareiškėjos manymu, teismas nepagrįstai nevertino 2016 m. liepos 7 d. potvarkio Nr. M3-5 kaip įrodymo apie interesų konfliktą ir sprendimo motyvuose į jį neatsižvelgė.
11.3. Teismas nevertino pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog meras, yra ne tik partijos, kurios narys yra Savivaldybės kontrolierius, Klaipėdos skyriaus vadovas, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pirmininkas, ji partija Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje turėdama absoliučią daugumą pozicinėje frakcijoje bei daugumą pačioje Taryboje, gali daryti akivaizdžią įtaką vertinant Savivaldybės kontrolieriaus veiklą. Be to, teismas nevertino pareiškėjos nurodytų Savivaldybės kontrolieriaus užklausų, kuriomis iš tikrinamojo asmens net neprašoma duomenų, būtinų tyrimui atlikti.
Atsiliepimas
12. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
13. Komisija nesutinka su apeliantės teiginiais, jog teismas neįvertino visų jos pateiktų argumentų. Atsakovas nurodo, kad šios administracinės bylos dalykas – skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešimą, kurio pagrindinė žinia – D. Č. yra tos pačios partijos, kaip ir Klaipėdos miesto savivaldybės meras ir M. V., narė, todėl ji negali nešališkai atlikti tarnybinių pareigų. Analogiškus motyvus, tik išplėtotus, pareiškėja pateikė ir skunde teismui. Pareiškėja remiasi teismų sprendimais, priimtais kitokiose bylose nei ši administracinė byla, cituoja teisės aktus, kurių laikymosi priežiūros VTEK nevykdo, savo motyvus grindžia prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTEK 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. S-1562-(25), kuriuo Komisija, be kita ko, atsisakė pradėti tyrimą pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešime nurodytų aplinkybių pagrindu. Nors pareiškėja teismo prašė panaikinti visą VTEK 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. S-1562-(25), jos pateikti argumentai susiję su ta skundžiamo sprendimo dalimi, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas ištirti, ar Savivaldybės kontrolierė D. Č., nenusišalinusi nuo mero V. G. (bendrapartiečio, darbdavį atstovaujančio asmens, iš kurio gavo finansinį paskatinimą) lėšų panaudojimo skaidrumo vertinimo, nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Komisija tyrimo dėl minėto asmens veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms nusprendė nepradėti vadovaudamasi VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, padarė išvadą, jog Komisija pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad narystės politinėse partijose įstatymų leidėjas nepriskiria prie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų, todėl galimos politinės priklausomybės ir su šiais santykiais susiję klausimai nėra VTEK vertinimo dalykas; buvimas atitinkamos politinės partijos nariu savaime nesuponuoja moralinio įsipareigojimo, asmeniui sprendžiant klausimus, susijusius su jo bendrapartiečiais.
16. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė vienintele aplinkybe, t. y. Savivaldybės kontrolierių ir merą siejančiu partiniu ryšiu, tačiau nevertino kitų pareiškėjos skunde nurodytų motyvų ir pateiktų įrodymų.
17. Byloje nustatyta, jog pareiškėja, 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešime Komisijai nurodė, kad ji kreipėsi į Savivaldybės kontrolierę D. Č., prašydama jos įvertinti lėšų panaudojimą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriate. Pareiškėja Komisijai nurodė, kad D. Č. yra Klaipėdos miesto mero V. G. ir Sekretoriato vadovo M. V. bendrapartietė, be to, meras formaliai yra Savivaldybės kontrolierės darbdavį atstovaujantis asmuo todėl, pareiškėjos nuomone, ji privalėjo nusišalinti nuo pareiškėjos kreipimosi nagrinėjimo. Pareiškėja abejones dėl nešališkumo grindė tuo, kad mero potvarkiu D. Č. buvo finansiškai skatinta. Šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas apima vertinimą, ar skundžiau sprendimu buvo tinkamai įvertintos būtent pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešime Komisijai nurodytos aplinkybės ir ar jas įvertinus pagrįstai buvo atsisakyta pradėti tyrimą.
18. VTEKĮ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 24 straipsnio 5 dalyje, kuria, kaip jau buvo minėta, priimdama skundžiamą sprendimą vadovavosi VTEK, nurodyta, kad pranešimas netiriamas, jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo, taip pat jeigu pranešimo tekstas yra neįskaitomas.
19. VTEK skundžiamame sprendime nurodė, kad neturi duomenų, kurių nepateikė ir pareiškėja, kad D. Č., nagrinėdama lėšų panaudojimo skiriant priemokas Sekretoriato darbuotojams klausimą, galėjo turėti tiesioginį ir akivaizdų, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą, asmeninį interesą, dėl kurio jai būtų galėjęs kilti šiame įstatyme įvardintas viešųjų ir privačių interesų konfliktas (2 str. 4 d.). Komisija sprendime nurodė, kad, galimos politinės priklausomybės ir su šiais santykiais susiję klausimai, kaip savaime nepatenkantys viešųjų ir privačių interesų konflikto sąvoką, nėra Komisijos vertinimo dalykas, be to, Komisijai nesuteikta teisė vertinti valstybės tarnautojų tarnybinio vertinimo bei priemokų jiems skyrimo teisėtumo.
20. Taigi, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad tyrimą buvo atsisakyta pradėti dėl to, jog pranešėja nenurodė duomenų, kad jos skundžiamas asmuo galimai pateko į interesų konflikto situaciją, kaip ji apibrėžiama Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme.
21. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 2 dalį privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 str. 3 d.). Interesų konfliktą Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
22. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog VTEKĮ 24 straipsnis nustato Komisijos diskreciją spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (žr. 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-137/2011). Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013). Taigi Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją.
23. Kaip minėta, pareiškėja, kreipdamasi į Komisiją 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešimu abejones dėl D. Č. nešališkumo ir nepagrįsto nenusišalinimo nuo lėšų panaudojimo Sekretoriate vertinimo iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis: 1) Savivaldybės kontrolierė D. Č. yra Klaipėdos miesto mero V. G. ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir sekretoriato vadovo M. V. bendrapartietė; 2) meras formaliai yra Savivaldybės kontrolierės darbdavį atstovaujantis asmuo; 3) mero potvarkiu D. Č. buvo finansiškai skatinta.
24. Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo savo asmeninius interesus nurodyti privačių interesų deklaracijoje. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad privačių interesų deklaracijoje neturi būti nurodomi duomenys apie narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose, taigi darytina išvada, kad įstatymų leidėjas narystės politinėse partijose nepriskiria prie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų, derinamų su visuomenės viešaisiais interesais Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikšti bendrus politinius interesus, tačiau ši aplinkybė savaime nerodo asmens privataus intereso. Atitinkamos pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis teismas 2014 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014.
25. Taip pat pažymėtina, kad valstybės politikų elgesys patenka į Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso reguliavimo sritį ir skundai, susiję su valstybės politikų galimai padarytais šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimais, nagrinėtini Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nustatyta tvarka.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja į Komisiją kreipėsi dėl Savivaldybės kontrolierės D. Č. nenusišalinimo nuo lėšų panaudojimo Sekretoriate vertinimo. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 8 punktu, sekretoriato darbui vadovauja meras. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, savivaldybės kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia juridinį asmenį – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą. Šiai tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės tarybai; savivaldybės taryba savivaldybės biudžete nustato savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) skiriamų asignavimų dydį. Savivaldybės kontrolieriaus priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 8 p.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad meras yra Savivaldybės kontrolierės darbdavį atstovaujantis asmuo, nelaikytina pakankamais duomenimis spręsti, kad Savivaldybės kontrolierė šiuo atveju pateko į interesų konflikto situaciją. Savivaldybės kontrolieriui įstatymu yra pavesta prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d.). Šiuo atveju Savivaldybės kontrolierė, nagrinėdama klausimą dėl Sekretoriato lėšų naudojimo (atlikdama patikrinimą Sekretoriate), įgyvendino Savivaldybės kontrolieriaus teises ir vykdė jai priskirtas pareigas.
27. Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo principais. Be to, kaip minėta, savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės tarybai; savivaldybės taryba savivaldybės biudžete nustato savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) skiriamų asignavimų dydį (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad mero potvarkiu D. Č. buvo finansiškai skatinta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina pakankamais duomenimis spręsti, kad Savivaldybės kontrolierė šiuo atveju pateko į interesų konflikto situaciją. Be to, sutiktina su atsakovo argumentais, kad VTEK nėra pavestos funkcijos vertinti valstybės tarnautojų tarnybinio vertinimo bei priemokų skyrimo teisėtumo.
28. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešime nėra pateikta pakankamų ir akivaizdžių duomenų, jog Savivaldybės kontrolierė galimai pateko į interesų konflikto situaciją, skundžiamas sprendimas pakankamai motyvuotas pasisakant dėl visų pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešime nurodytų aplinkybių ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis.
29. Pareiškėjos skunde nurodyta teismų praktika suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, todėl pareiškėjos nurodyta teismų praktika šios bylos kontekste yra teisiškai nereikšminga.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, bylą išsprendė iš esmės teisingai. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog teismas nepasisakė dėl kai kurių pareiškėjos skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodyta, jog teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus(pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
31. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.