- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- e1-407-721/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12564-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- G. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinės gyvenamosios vietos ir deklaruotas adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. 2020 m. kovo 28 d. apie 21.26 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu M. J. Č. taburete trenkė vieną kartą per galvą, bei kojos keliu trenkė į veidą ne mažiau keturių kartų, dėl ko M. J. Č. buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. kovo 28 d. apie 18.00 val., pabaigus darbą su kolegomis E. G. ir M. nusipirko alkoholio ir nuėjo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems tik pradėjus vartoti alkoholį, M. parašė jo draugė, kad jį palieka. M. susinervino, pradėjo keiktis, tačiau jie su E. jį nuramino. Apie 21.00 val., baiginėjant vartoti alkoholį, tarp jo ir M. kilo žodinis konfliktas. Kaltinamajam atsistojus, norint išlydėti M., šis iškart pačiupo jį už kaklo, tuo pačiu suimdamas megztinio apykaklę, pradėjo jį stumt link sėdimo kampo, jam užkliuvus už kampo, jis virto atbulas link sėdimo kampo. M. nebuvo paleidęs jo megztinio apykaklės (jis kažkuriuo metu buvo suėmęs už kaklo), todėl krisdamas, įsikibo už M. kapišono, kuris jam užsitempė ant galvos, dėl ko nebesimatė jo veido. Abiems nukritus ant sėdimo kampo, kaltinamasis vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą (kita ranka buvo vis dar įsikibęs į jo kapišoną), kur tiksliai pataikė, negali pasakyti, bet neneigia, kad galėjo pataikyti į nosį. M. taip pat visą laiką laikė buvo įsikibęs už jo apykaklės, kol E. jo neatitraukė. Po jo suduoto smūgio matė, kad M. bėga kraujas iš nosies. Daugiau jokių smūgių M. nesudavė. Kai įvyko konfliktas buvo trise, daugiau namuose nieko nebuvo. Po įvyko jis bandė susisiekti su M., tačiau jis į jo skambutį neatsiliepė, daugiau su juo nebendravo. Jaučiasi kaltas, kad nesusivaldė ir sudavė jam smūgį, labai gailisi dėl to. Ligonių kasai atlygino išlaidas už M. suteiktas paslaugas. Kadangi M. neišėjo pats iš jo namų ir pats pirmas pačiupo jį už kaklo, trenkė jam instinktyviai savigynos tikslais, tikrai neturėjo tikslo jam sulaužyti nosį. Sutinka bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 92-95, 98-102).
Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Nukentėjusiojo M. J. Č. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kaip naujokas tą dieną turėjo nupirkti išgerti bendradarbiams. G. B. pasiūlė užeiti pas jį į namus, kartu ėjo bendradarbiai, kurių pavardžių nežino. Nugėrus maždaug pusę butelio, G. jo paklausė ar yra sėdėjęs lagery, nes pamatė tatuiruotes, jis pasakė, kad nenori apie tai kalbėti. Apie 20.30 val. jis nusprendė eiti namo, pasakius, kad eina namo, G., pagrobęs taburetę, trenkė vieną kartą į galvą, kuria taburetės vieta, nepamena. Po smūgio jis susilenkė ir jam ant galvos užkrito striukė, tada G. keliu jam trenkė į veidą ne mažiau 4 kartų, jam buvo sužalota kairioji akis, ji buvo sutinusi, pamėlynavusi, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, vėliau ligoninėje peršvietė ir pasakė, kad lūžusi. Jis pats G. smūgių nesudavė, nes pradėjo juos skirti kartu buvę bendradarbiai ir G. sugyventinė. Juos išskyrė ir jis išėjęs į laiptinę paskambino 112, tada pastebėjo, kad bute liko darbinė tašė su rūbais, grįžus į butą su policininkais jų niekas neįleido. Vėliau jam paskambino G. sugyventinė ir pasakė sugrįžti pasiimti daiktų, kuriuos išmetė per langą. Bendradarbiai prašė nerašyti pareiškimo, bet pats G. neskambino, iki šiol neatsiprašė, žalos neatlygino. Daugiau jis pas gydytojus nesilankė ir nesigydė, išėjo iš darbo, kad nesitęstų konfliktai darbe su G. Taip pat jis nurodė, kad teisę pareikšti civilinį ieškinį jam yra išaiškinta, jis reikš ir pateiks iki 2020 m. birželio 3 d. (b. l. 19-22).
Liudytojo E. G. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 28 d. su buvusiais kolegom M. ir B. ėjo iš darbo, M. visą dieną atrodė nervingas, nes kiek jam yra žinoma, susipyko su mergina. Nusprendė nusipirkus butelį užsukti pas B. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Išgėrus maždaug pusę butelio turėto alkoholio, tarp M. ir B. kilo žodinis konfliktas (kažkas dėl galėjimo gerti iš vienos stiklinės), žodinio konflikto metu M. čiupo B. už kaklo, o B. čiupo M. lyg ir už kapišono, jie abu parkrito ant lovos ir ten grūmėsi toliau, jokių smūgių jis pats asmeniškai nematė. Tik vėliau pastebėjo, kad M. kruvinas, gal jis atsitrenkė į lovos kampą, jokio spyrio iš kelio ir kėdžių trankymo tikrai nebuvo. Po to M. atsistojo ir išėjo namo, namuose pas B. daugiau nieko nebuvo (b. l. 27-28).
2020 m. kovo 28 d. informaciniu pranešimu ROIK 0120000166127, kuriame nurodyta, kad pranešėją sumušė jo bendradarbis, kraujuoja veidas, užkritusios akys. Mušė rankomis, tikslios konflikto priežasties negali nurodyti. Tikslaus adreso kur įvyko negali nurodyti, laukia prie 20 namo, ant laiptų. Mažeikių ligoninėje M. J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) diagnozuotas nosies kaulo lūžimas, galvos, veido sumušimas, girtumas 1,46 promilių, išleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 15-16).
2020 m. balandžio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 513/2020(04), kurioje nurodyta, kad M. J. Č. padarytas sužalojimas: nosies kaulų lūžis, sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimas atitinka įvykio aplinkybes ir laiką. M. J. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l.36).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Teismas įvertinęs įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo G. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi dėl jo veiksmų 2020 m. kovo 28 d. buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. J. Č. sveikata.
Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo duoti parodymai iš esmės sutampa su liudytojo duotais parodymais. Duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką taip pat nekyla abejonių.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – neteistas (b. l. 62-72), baustas administracine tvarka (b. l. 73-75), dirbantis (b. l. 76), nesantis psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje (b. l. 82).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 9 dalis).
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., ir neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, G. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 138 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
G. B., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., ir neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., ir neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Baudžiamąjį įsakymą G. B. įteikti pasirašytinai.
Išaiškinti G. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.