Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo V. S., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2015 m. gruodžio 23 d., apie 16.16 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, skambino bendrajam pagalbos telefonu žinodamas, kad nėra pagalbos poreikio, t. y. iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas apie tariamą konfliktą ir sūnaus V. S. grasinimus, tačiau atvykusiems pareigūnams paaiškinti dėl ko kvietėsi policiją, nesugebėjo. Tokiais savo veiksmais V. S. padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188²⁰ straipsnyje.

V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą V. S. teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į tai, kad nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skiria įspėjimą.

Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK (toliau – Institucija) pateikė patirtos turtinės žalos dėl V. S. neteisėtų veiksmų apskaičiavimo pažymą, iš kurios matyti, kad Vilniaus apskrities VPK paskaičiavo 7,53 Eur turtinę žalą, kurią sudaro darbo užmokesčio išlaidos – 3,59 Eur, socialinio draudimo įmokų išlaidos – 0,98 Eur ir transporto išlaidos – 2,96 Eur. Remiantis ATPK 37 straipsniu, prašo šią žalą priteisti iš pažeidėjos.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje, numatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis.

Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl V. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus pažymą, iš kurios matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas, tačiau ne visos pateiktame paskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublik?s policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.

Šiuo atveju akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, o jiems mokamas darbo užmokestis yra apskaičiuojamas nepriklausomai nuo išvykimų kiekio. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į V. S. pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl V. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš jo pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į pranešimą, yra nepagrįstas.

Nepaisant to, neginčytina, jog V. S. iškvietus policiją nesant poreikio ir policijos pareigūnams reaguojant į iškvietimą, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, nesant pranešimo apie nesamą įvykį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl V. S. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 2,96 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (taip pat žr. 2015-08-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-14 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-25 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188²⁰ straipsnyje, ir jį įspėti.

Priteisti iš V. S. 2,96 eurų nuostolį Vilniaus apskrities VPK, lėšas pervedant į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB banke.

Išaiškinti V. S. , kad priteistą turtinį nuostolį pažeidėjas turi atlyginti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos (ATPK 341 straipsnis).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.