Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-702-571/2015

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-05-12
Bylos Nr.: 2-702-571/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00184-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Atsakovas: UAB “Hertransus“, UAB “Viliaus transportas“
Ieškovas: Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro

Kategorijos

116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-702-571/15Proceso Nr. 2-28-3-00184-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 44.1; 44.2;44.5.2;44.5.2.4;73.2.6.1;

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės mėn. 12d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriausiant L. S., dalyvaujant atsakovo UAB “Hertransus“ atstovui advokatui V. R., atsakovo UAB “Viliaus transportas“ atstovui E. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Hertransus“ , UAB “Viliaus transportas“ dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB“ Hertransus“ ir atsakovo UAB “Viliaus transportas“ solidariai 33 855,67 litus arba 9805,28 eurus nuostolių atlyginimo, vertimo išlaidų, žyminio mokesčio , išlaidų susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu taip pat 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei kitas išlaidas.

Į bylos nagrinėjimą neatvyko ieškovo Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuro atstovas, gautas prašymas bylą nagrinėti teismo posėdyje ieškovo atstovui nedalyvaujant , ieškinį palaiko savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir pateiktas įrodymais. Ieškovas pateiktame teismui ieškinyje nurodo, kad 2012-09-11 Lenkijoje dėl R. S. , vairavusio UAB“Viliaus transportas“ , priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz valst. Nr. FGV 959, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. R. S., eismo įvykio metu, dirbo UAB „Hertransus“ ir eismo įvykio metu vykdė darbines pareigas. 2013-07-17 R. S. mirė. Ieškovas nurodo, kad transporto priemonė Mercedes Benz valst. Nr. FGV 959, nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl pripažinus, kad autoįvykis įvyko dėl Lietuvoje registruotos , transporto priemonės kaltės, ieškovas privalėjo atlyginti padarytą žalą remiantis Biurų tarnybos Vidaus nuostatais. Žalą ir jos dydį sureguliavo ir paskaičiavo Lenkijos nacionalinis draudikų biuras ir ieškovas Lenkijos nacionaliniam biurui sumokėjo 40819,34 zlotus arba 33855,67 litus arba 9805,28 eurus. Ieškovas vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. prašo priteisti iš atsakovų sumokėtą žalos atlyginimą iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį ( LAT Teismų praktika ,Biuletenis Nr.34, Vilnius 2011m). Nurodo, kad žalos dydis yra įrodytas ir pagrįstas, byloje suriktais ir ieškovo pateiktais įrodymais, o atsakovams nesutinkant su žalos apimtimi ir dydžiu, atsakovai turi teikti įrodymus pagrindžiančius žalos dydį ir naujus skaičiavimus. Atsakovo UAB “Hertransus“ atstovas advokatas V. R. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo pareiga yra įrodyti, kad dėl įvykusio autoįvykio Lenkijoje yra kaltas R. S.. R. S. savo kaltės nepripažino, o negana to, jis nebuvo pripažintas kaltu ir Lenkijos respublikos kompetentingų institucijų, nes byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Nurodo, kad pareiga apdrausti automobilį buvo automobilio savininkui, o ne nuomininkui. Nurodo, kad ieškovo pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį. Atstovas nurodo, kad pateiktoji sąmata yra ydinga, nes nepasirašyta asmens, kuri turėjo teisę ją sudaryti. Be to mano, kad žala per didelė, kadangi nėra įvertinta automobilio nusidėvėjimas. Automobilio nusidėvėjimas taikytas tik stogui. Mano, kad iš paskaičiuotos žalos reikalinga išminusuoti PVM sumą, nes nėra įrodymų, kad automobilis suremontuotas, todėl daro išvadą, kad išlaidos kas liečia PVM nėra patirtos. Traktuoja, kad reikalinga buvo automobilį pripažinti neremontuojamu, nes apskaičiuota suma dėl žalos dydžio yra virš 80 procentų automobilio vertės. Mano, kad nėra pagrįstos išlaidos dėl 40 dienų išlaidų kompensavimo, kadangi nėra pateikta įrodymų, kad jos buvo patirtos, tai yra nėra pateikta įrodymų, kad tikrai buvo nuomojama kita transporto priemonė.

Atsiliepimas

Atsakovo UAB “Viliaus transportas“ atstovas E. B. nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes vilkikas Mercedes Benz valst. Nr. FGV 959 buvo išnuomotas UAB“Hertransus“, kuris ir turėjo pareigą, pagal nuomos sutartį šį automobilį apdrausti privalomuoju draudimu. Šios pareigos neįvykdė, todėl jis turėtų atsakyti už padarytą žalą. Mano, kad vairuotojo kaltė nėra įrodyta, todėl ieškinys turi būti atmestas. Paaiškino, kad įvykusiu įvykiu Lenkijoje nesidomėjo, apie jį pranešimą gavo praėjus gal savaitei laiko po įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012-09-11 Lenkijoje Osjakovo gyvenvietėje sankryžoje su Czestochowska kelio Nr. DK 8 -259,5 km. įvyko eismo įvykis, kurio metu Mercedes Benz markės vilkikas valst. Nr. FGV 959, su priekaba, vairuojamas R. S. , atsitrenkė į prieš jį važiuojančio „Renault“ markės automobilio valst. Nr. WKZ-K334 su priekaba, galą. Įvykio kilimo priežastis įvadinta –saugaus atstumo tarp transporto priemonių nesilaikymas ir eismo įvykio kaltininku , pagal tarnybinį pranešimą, nustatytas R. S.. Be to nurodyta, kad kitų eismo dalyvių nenustatyta. (1t.b.l.9). Iš Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro raštų seka, kad R. S. atžvilgiu buvo atliekami tyrimo veiksmai pagal Lenkijos baudžiamojo kodekso 86 str.1 pkt., siekiant išsiaiškinti kelių eismo įvykio aplinkybes. Tyrimo metu nustatyta, kad Mercedes Benz valst. Nr. FGV 959 vilkiko vairuotojas R. S. įsirėžė į prie jį važiavusio sunkvežimio galą, kuris bandė atlikti posūkio į kairę manevrą. Eismo įvykio metu sužalojimus patyrė R. S., kuris buvo išgabentas į ligoninę ir 2012-09-13 buvo savo noru išregistruotas. Veiksmai, atliekami siekiant nubausti aukščiau nurodytą asmenį skiriant baudžiamojo kodekso 86 str.1 pkt. numatytą piniginę baudą, nebuvo sėkmingai įvykdyti, nes atsakingo asmens už įvykį jau nebuvo(4t.b.l.8,10). Nors R. S. , rašytame 2012-10-31 aprašyme apie įvykio eigą nurodo, kad jis atitrenkė į priešais jį važiavusio sunkvežimio priekabos galą, tačiau tai padarė dėl to, kad prieš vilkiką „Renault“ iš šalutinio kelio išvažiavo kita transporto priemonė, todėl pastarasis, tai yra automobilis „Renault“ staiga stabdė. Buvo šlapia kelio danga ir R. S. nesuspėjo sustoti, todėl atsitrenkė į automobilį „Renault“( 1t.b.l. 107-108). Nagrinėjamu atveju teismas traktuoja, kad didesnę įrodomąją galią turi Lenkijos nacionalinio biuro pateikti Lenkijos Veliunio rajono policijos komisariato Kelių eismo saugos skyriaus pareigūnų tarnybinis pranešimas ir prie jo pridėta eismo įvykio schema, nes tai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, remiantis kuriais Lenkijos nacionalinis draudikų biuras vadovavosi sprendžiant kalto dėl autoįvykio asmens klausimą. ( LR CPK 197str. 2d. ) Atsakovas nepateikė jokių oficialių dokumentų, paneigiančių nustatytas aplinkybės, o teismas neturi pagrindo remtis R. S. paaiškinamuoju raštu, kadangi jis rašytas ne Lenkijos pareigūnams ir yra apklaustas ne Lenkijos pareigūnų, o be to iš Lenkijos pareigūnų tarnybinio rašto seka, kad kitų eismo dalyvių, kurie dalyvavo eismo įvykyje, ar tiesiogiai su juo buvo susiję, nėra nustatyta. Tai iš dalies paneigia R. S. versiją, kad prieš automobilį „Renault“ iš šalutinio kelio staiga išvažiavo kitas eismo dalyvis, kuri net nėra detalizuotas, juo labiau „Renault“ automobilio vairuotojas taip pat apie kitą transporto priemonę nemini. Be to iš pateiktų Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro rašto seka, kad R. S. atsitrenkė į galinę į kairę sukusios transporto priemonės „Renault Magnum“ su priekaba dalį. Iš to seka, kad „Renault Magnum“ vairuotojas buvo sumažinęs greitį ar stabdė, nes norėjo atlikti manevrą, o R. S. nesilaikė saugaus atstumo tarp transporto priemonių, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126p., kur numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950.).

Lenkijos policijos pareigūnai R. S. nenubaudė ne dėl to , kad jo veikoje nebuvo pažeidimo sudėties, o dėl to, kad jis išvyko iš ligoninės ir nebuvo galimybės užbaigti proceso, todėl baudos skyrimo procesą nutraukė dėl senaties termino.(3t.b.l.9). Be to, kaip nurodė atsakovų atstovai, jie labai greitai, savaitės bėgyje, abu sužinojo apie R. S. padarytą autoįvykį, tačiau jokių aktyvių veiksmų, kas liečia visas atsiradusias pasekmes nedarė ir nieko nesidomėjo. Iš išdėstyto seka, kad teismas pripažįsta faktą, kad R. S. yra kaltas dėl autoįvykio į vykusio 2012-09-11, aukščiau aptartų įrodymų pagrindu ( LR CPK 176 str.1d.).

Transporto priemonė „Mercedes Benz“ valst. Nr. FGV 959, kurią vairavo R. S. , nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio metu R. S. buvo atsakovo UAB „Hertransus“ darbuotojas. Eismo įvykio valstybės – Lenkijos transporto priemonių draudikų biuras pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (ieškovui) reikalavimą sumokėti 40 819,34 PLN sumą (t.1, b.l. 35, 37). 2013-02-11 bei 2013-05-07 mokėjimo nurodymais Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pervedė prašomą sumą (40 819,34 PLN) Lenkijos transporto priemonių draudikų biurui (t.1, b.l. 52-53). Ieškovas, sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atgręžtinio reikalavimo teise reikalauja visos išmokos solidariai tiek iš transporto priemonės savininko, tiek iš transporto priemonės naudotojo.

Eismo įvykio dieną atsakovas UAB “Viliaus transportas“ buvo transporto priemonės Mercedes Benz markės vilkiko valst. Nr. FGV 959, savininkas, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo.

2012-06-01 nuomos sutartimi UAB “Viliaus transportas“ išnuomavo UAB “Hertransus“ transporto priemonę Mercedes Benz markės vilkiką valst. Nr. FGV 959 (1t.b.l.77-78).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo) ir tai yra jo pareiga.

Transporto priemonės nuomos atveju nuomininkas privalo mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartyje nenustatyta ko kita ( CK 6.526 str.). Nuomos sutartyje šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas. Atsakovo UAB “Viliaus transportas“ atstovas nurodė, kad nuomos sutartyje buvo aptarta sąlygas, kad nuomininkas, tai yra UAB“Hertransus“ apdraudžia transporto priemonę privalomuoju draudimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad transporto priemonė buvo neapdrausta, tai yra šios pareigos nevykdė nei transporto priemonės savininkas nei nuomininkas. Tačiau , jeigu nuomininkas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2d. nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str.1d. nustatyta, kad Biuras, tai yra ieškovas, turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Iš to seka, kad ieškovas pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš transporto priemonės savininko UAB “Viliaus transportas“ bei tiesiogiai už žalos padarymą atsakingo asmens UAB “Hertransus“. (Teismų praktika Nr.34).

Atsakovas UAB “Vilniaus transportas“ ir UAB “Hertransus“ “ nesutinka su žalos paskaičiavimo tvarka ir dydžiu, nes mano, kad žala yra per didelė , kadangi nėra įvertinta visos transporto priemonės nusidėvėjimas ir nėra įvertinta tai ar vertėjo transporto priemonę remontuoti, nes mano, kad žalos suma sudaro daugiau nei 80 procentų transporto priemonės vertės, t mano, kad pateiktos į bylą sąmatos nėra tinkamos, nes nėra pasirašytos, nėra nurodyta, kas jas sudarė, taip pat mano, kad nėra pagrįstos išlaidos dėl 40 dienų išlaidų kompensavimo, kadangi nėra įrodymų, kad jos buvo patirtos.

Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str.5d. biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusio valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į biurų tarnybos Vidaus nuostatas, tiek tos valstybės kurioje į vyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Šiuo atveju kompetentingas administruoti žalą buvo Lenkijos draudikų biuras, kuris ir vadovavosi Lenkijoje galiojančiais teisės aktais, kurie ir numato visas sąlygas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovo , transporto priemonei buvus neapdraustai, ieškovas , veikiantis savo valstybės vardu ( LAT Teismų praktika, biuletenis Nr. 34, atlygino Lenkijos draudikų biurui patirtus nuostolius ir įgijo regresinio reikalavimo teisę į kaltą asmenį, tai yra atsakovą (TPVCAPDĮ 23 str.).

Ieškovas pateikė teismui dokumentus susijusius su žalos paskaičiavimu ir jos atlyginimu, iš 2012-10-09 sąmatos matyti, kad ją sudarė „PZU grupės“ Lodzės regiono žalų reguliavimo skyriaus specialistas M. K., iš 2012-09-28 sąmatos, matyti, kad ją sudarė taip pat „PZU grupės“ specialistas G. P., (1t.b.l.13-17), tai yra sąmatos yra informatyvios, jose nurodyta asmenys kurie jas sudarė ir jos nėra pasirašytos, tačiau nurodyta, kad siunčiamos specialia sistema , naudojama „PZU grupėje“ AUDATEX programa, kuri yra priimtina Lenkijos draudikų biurui, kuris tiesiogiai buvo atsakingas už žalos skaičiavimą. Taip pat yra pateikta sąskaita faktūra, kuri yra informatyvi, nes išduota juridinio asmens, kuri atlikto sužaloto automobilio „Renaul“ priekabos paruošimo ir gabenimo darbus iš įvykio vietos (1t.b.l.19). Lenkijos draudikų biuras nurodė, kad po eismo įvykio priekaba buvo transportuojama, nes įvykio metu buvo sužalota kabinos pakabos užraktas ir atrama, taip pat tikrinamas sukabinamo įtaiso veikimas, tai yra pagrįstas pagrindas priekabą nugabenti, o ne leisti jai važiuoti įtariant, kad gali būti sugadintas priekabos sukabinimo su kabina įtaisas. (1t.b.l.111). Pažymėtina, kad sąmatose yra įvertinta keičiamų dalių nusidėvėjimas vienoje 55 procentai, kitoje 60 procentų, 20 procentų priekabos brezento nusidėvėjimas, taip pat remonto darbų sąmatoje žalos dydis yra paskaičiuotas su PVM ir be PVM, tačiau atlyginta tik suma be PVM (1t.b.l.13,17, 2t.b.l.13, 25). Iš byloje pateiktos apgadintos transporto priemonės vertės apskaičiavimo lapo seka, kad transporto priemonė, tai yra priekaba , buvo įvertinta ir nustatyta, kad jos vertė 38 200 zlotų, nusidėvėjimo koeficientas 0,41, o paklausos koeficientas 0,85 , tai yra Lenkijos transporto priemonių draudikų biuras įvertino transporto priemonės nusidėvėjimą bei jos paklausos koeficientą ir sprendė, atsižvelgiant į trečiojo asmens interesus, kad tikslinga priekabą remontuoti, kadangi ji nėra susidėvėjusi visu 100 procentų ir pripažinta neeksploatuojama, todėl tinkamai remontui (2t.b.l. 27). Be kita ko pažymėtina, kad išmokėta suma, kas liečia priekabos remontą , yra ženkliai mažesnė nei jos vertė, kadangi buvo taisoma ir automobilio „Renault“ atskiros detalės, mokama už kitos transporto priemonės nuomą, priekabos nugabenimą, mokamas administravimo mokestis. Pažymėtina, kad šio atveju Lenkijos draudikų biuras, žalos paskaičiavimui, nesinaudojo ekspertų paslaugomis, tai yra neatlikinėjo ekspertizės ir dar labiau nedidino žalos dydžio, o apsiribojo licenzijuoto specialisto M. K. sąmata , dėl žalos paskaičiavimo ir apgadintos transporto priemonės apskaičiavimo tvarkos bei remonto darbų sąmata, kurią rengė licenzijuotas specialistas G. P. (2t.b.l.19, 27-29,331-33). Teismas neturi pagrindo nesivadovauti pateiktomis sąmatomis ir traktuoja, kad jos yra pakankamas rašytinis įrodymas žalai pagrįsti, o be to atsakovai teismui neteikė jokių įrodymų ar naujų paskaičiavimų dėl žalos dydžio pagrįstumo, ar vilkiko prikabos didesnio nusidėvėjimo ir jos netinkamumo eksploatuoti.

Atsakovas nesutinka su priekabos nuomos išlaidomis, traktuodamas, kad priekabos remontas truko 91 valandą, kas sudaro 12 dienų dirbant po 8 valandas, o apmokėta yra už 40 dienų kitos priekabos nuomos paslaugas.

Kadangi žalos atlyginimo klausimą išimtinai sprendė Lenkijos draudikų biuras, tai jis vadovavosi Lenkijoje galiojančiais įstatymais, kas liečia žalos atlyginimą. Lenkijos Civilinio kodekso 361 str.2 paragrafe numatyta, kad nukentėjusiojo išlaidos, patirtos dėl „negalėjimo naudotis“ transporto priemone- priežastine sąsaja susijusios su transporto priemonės apgadinimais -turi būti atlygintos, todėl yra priskiriamos įsipareigojusio asmens atlygintinos žalos kategorijai. Civilinio kodekso 826 str. nuostatos numato, kad įpareigojant nukentėjusįjį(apdraustąjį) visomis įmanomomis priemonėmis siekti žalos sumažinimo, tuo tarpu draudiką įpareigoja atlyginti nukentėjusiajam visas patirtas išlaidas šiam tikslui pasiekti. Pagal Lenkijos Aukščiausiojo teismo nusistovėjusią praktiką, kiekvienu atveju būtina įrodyti , kad šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos ir kiekvienu atveju tai vertinama atskirai. Iš aukščiau surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjęs asmuo automobiliu „Renault“ su priekaba vykdė krovinio vežimo paslaugas, tai yra vykdė ūkinę veiklą, ir nukentėjo, iš to sekta, kad jis negavo pajamų jo vykdomojoje ūkinėje veikloje, nes apgadintas vilkikas ir priekaba buvo reikalinga ūkinėje veikloje. Pažymėtina, kad nukentėjo ne tik automobilio priekaba, bet ir pats automobilio „Renault“ kėbulas, jo atskiros detalės. Tai yra tiek priekabą, tiek patį vilkiką buvo būtina remontuoti. Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad nukentėjęs asmuo nuomavosi priekabą iš įmonės Transport C. S. nuo 2012-10-01 iki 2012-12-31 (1b.l.29,31). Draudimas atlygino ne visą 9225 zlotų sumą , o tik dalį prašomos sumos už 40 dienų, tai yra 6000 zlotų atsižvelgiant į tai, kad pinigai dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiajam buvo pervesti 2012-12-18, todėl nuomotis priekabą iki 2012-12-31 nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad Lenkijos draudikų biuras elgėsi rūpestingai ir apdairiai, kadangi traktavo, kad 40 dienų laikotarpis yra protingas terminas kuris reikalingas transporto priemonių apžiūrai, remontui ir žalą pagrindžiančių dokumentų surinkimui bei žalos atlyginimui. Remiantis išdėstytu teismas traktuoja, kad naujos priekabos nuomos išlaidos yra įrodytos ir pagrįstos, taip pat yra įrodytos ir pagrįstos kitos tiesioginės išlaidos susijusios su žalos atlyginimu, todėl jos priteistinos, o ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš atsakovų solidariai vadovaujantis LR CPK 6.37 str.2d., 6.210 str. 2d. priteistina 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, tai yra nuo 2014-01-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovų solidariai priteistina 588,50 eurų žyminio mokesčio (1t.58 b.l., 3t.b.l.12), 91,51 eurą išlaidų susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu(2t.b.l. 78-79) , 471,93 eurai vertimo išlaidų ( 1t. b.l.56-57, 2t. b.l. 46,118, 127, 3t.b.l. 10, 4t.b.l. 13), 60,39 eurai kelionės išlaidų į du teismo posėdžius (2t.b.l.71-77, 114-117) ieškovo naudai ir 17,56 eurai pašto išlaidų valstybei ( CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis LR CPK 270 str.,

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo UAB “Hertransus“ įm.k. 185300064, esančios Liepynų km. Marijampolės sav. ir atsakovo UAB “Viliaus transportas“ įm.k. 151483872, esančio Aleksandravo km. Marijampolės sav. solidariai - 9805,28 eurus nuostolių atlyginimo , 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2014-01-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminio mokesčio 588,50 eurų , 91,51 eurų išlaidų susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 471,93 eurus už vertėjo paslaugas, 60,39 eurus kelionės išlaidų, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įm. kodas 125709291 , esančio Algirdo gt.38,Vilnius naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB “Hertransus“ įm.k. 185300064, esančios Liepynų km. Marijampolės sav. ir atsakovo UAB “Viliaus transportas“ įm.k. 151483872, esančio Aleksandravo km. Marijampolės sav. solidariai 17,56 eurus pašto išlaidų valstybės naudai .( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbankas“, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30d. ,apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui , skundą paduodant, per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja V. G.