Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui UAB „Sporto vystymo grupė“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė panaikinti jam skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo iš UAB „Sporto vystymo grupė“ generalinio direktoriaus pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, pripažinti 2013 m. birželio 28 d. darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu bei priteisti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio 6363,64 Lt išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. birželio 28 d. dirbo pas atsakovą generalinio direktoriaus pareigose ir buvo vienintelis licencijuotas FIBA agentas bendrovėje. Atsakovas 2013 m. birželio 28 d. neeilinio akcininkų susirinkimo metu paskyrė jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t.y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Apie atleidimą iš anksto neįspėjęs, atsakovas pažeidė materialinės teisės normas. Akcininkas L. K. susirinkime nenurodė atleidimo priežasčių, jam pirmiausia buvo pasiūlyta atsistatydinti. Atsisakęs tai padaryti, ieškovas pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau su juo buvo nutraukta sutartis kaip su padariusiu šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, reikalaujant per 3 valandas pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo. Ieškovas nesutiko per tokį trumpą laiką pasiaiškinti. Susirinkimo protokole buvo nurodyta, kad kiekvienas padarytas pažeidimas laikomas šiurkščiu, t.y. ieškovas buvo kaltinamas, kad sutartyse tarp žaidėjų S. O., I. A. ir Š. P. su jas įdarbinusiais užsienio klubais atsakovo bendrovė nebuvo nurodyta kaip minėtų žaidėjų agentūra, už ką bendrovė gautų atlyginimą, t.y. mokestį už tarpininkavimą. Ieškovas nepadarė minėto darbo drausmės pažeidimo, jo veikoje nėra drausminės atsakomybės sąlygų. Žaidėjos sudarė sporto veiklos sutartis su užsienio klubais, tokiu būdu į bendrovės sąskaitą buvo pervestos pajamos už minėtas žaidėjas – Š. P. ir I. A.. Pagal Lietuvos teismų praktiką vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvus požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys, t.y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, t.y. toks elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms taip pat darbo tvarkos taisyklėms ar pareiginėms instrukcijoms. Tokio elgesio ieškovo veiksmuose nenustatyta.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog atsakovas vykdo sporto renginių organizavimo, tarpininkavimo, konsultavimo veiklą. Pagrindinė veiklos sritis yra krepšinio tarpininkavimas, t.y. vykdo krepšinio agentūros veiklą. Ieškovas turėjo pagal FIBA taisyklių reglamentavimą FIBA išduotą licenciją, todėl jis atsakovo vardu tarpininkavo tarp atsakovo atstovaujamų žaidėjų ir juos siekiančių įsigyti įvairių šalių krepšinio klubų. Tarp atsakovo ir žaidėjų buvo sudaromos raštiškos atstovavimo sutartys, atsakovui kaip žaidėjo agentui buvo mokamas atlyginimas, detalizuotas žaidėjo atstovavimo sutartyje. Pagal FIBA taisyklių 158 punktą, kuris reglamentuoja licencijuoto agento pareigas numatyta, kad agentas gali priimti mokėjimus tik iš tų žaidėjų/klubų, su kuriais agentas susietas sutartiniais santykiais. 2013 m. žaidėjos S. O., I. A. ir Š. P. sudarė sporto veiklos (darbo) sutartis su užsienio klubais, dėl tarpininkavimo aktyviai dalyvavo ieškovas, tačiau sutartyse nėra nurodytas atsakovas kaip žaidėjų agentas bei nesutarta dėl tarpininkavimo mokesčio. Ieškovas sąmoningai pažeidė FIBA taisyklių nuostatas, todėl padarė atsakovui materialinę žalą, pasireiškusią negautomis pajamomis. Paaiškėjus minėtoms aplinkybėms pagal Akcinių bendrovių įstatymą buvo nedelsiant sušauktas neeilinis akcininkų susirinkimas, kurio metu ieškovas atsisakė pasiaiškinti ir su juo buvo nutraukta darbo sutartis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovas neginčija paties akcininkų susirinkimo sprendimo atšaukti jį iš pareigų. Ieškovo reikalavimas objektyviai negali būti tenkinamas, nes nuo 2013 m. birželio 28 d. negrįžtamai nutrūko ieškovo ir atsakovo darbo santykiai. Tam, kad atleistasis administracijos vadovas turėtų galimybę pasinaudoti garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, įforminant darbo sutarties nutraukimą turi būti nuodytas ir atitinkamas DK nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Ieškovas buvo atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą teisėtai, t.y. ieškovas buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. CK 2.87 straipsnis imperatyviai nurodo, jog juridinio asmens valdymo organas turi veikti sąžiningai, protingai, būti lojalus ir laikytis konfidencialumo. Atsakovas, įvertinęs žaidėjų susitarimus su užsienio klubais, ieškovo veiklą įvertino kaip priešingą bendrovės interesams, žalingą bendrovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui 1934,23 Lt advokato išlaidų ir į valstybės biudžetą 20,62 Lt pašto išlaidų.

Teismas, nesutikdamas su ieškovo argumentais bei sutikdamas su atsakovo argumentais, pažymėjo, kad bendrovės vadovo kaip darbo teisinių santykių subjekto statusą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Minėto įstatymo 37 straipsnyje įtvirtinta absoliuti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija (kai nesudaroma valdyba ar stebėtojų taryba). Pagal LAT praktiką kompetentingas bendrovės organas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, nepaisant to, yra jo kaltė ar ne. Darbo santykių pasibaigimas su vadovu susijęs su 2 juridinių faktų visumos buvimu: 1) kompetentingo organo (susirinkimo) sprendimo atšaukti vadovą iš pareigų ir 2) darbo sutarties nutraukimo. Atšaukimas iš pareigų yra pagrindas darbo sutarties su vadovu pasibaigimui. Todėl pagal LAT praktiką bendrovės vadovas, skirtingai nei paprastas darbuotojas ginčydamas atleidimą iš darbo, turi įrodinėti ne tik aplinkybių, kuriomis remdamasis organas priėmė sprendimą atšaukti iš pareigų nebuvimą, bet ir ginčyti susirinkimo sprendimą. Ginčo byloje ieškovas ginčija tik atleidimo pagrindą, bet neginčija susirinkimo sprendimo, kurį turėtų ginčyti CK 2.82 straipsnio 4 punkte numatytais pagrindais. Galiojantys aktai ir teismų praktika nenumato atvirkštinių paminėtų 2 juridinių faktų santykio, nes pirma turi būti panaikintas sprendimas, o tik po to gali būti koreguojamos atleidimo pasekmės. Ginčo atveju ieškovas nesutinka su atleidimo pasekmėmis, kilusiomis atleidus ieškovą kaip vadovą dėl jo kaltės. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo visuotinis akcininkų susirinkimas 2013 m. birželio 28 d. susirinkime pasinaudojo absoliučia ir neginčijama ieškovo teise atšaukti ieškovą kaip administracijos vadovą iš generalinio direktoriaus pareigų, dėl ko nuo 2013 m. birželio 28 d. nutrūko šalių darbo santykiai ir baigėsi ieškovo kaip generalinio direktoriaus funkcijos.

DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, jeigu jis bent vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma be įspėjimo nutraukiant darbo sutartį, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Bendrovės vadovui darbo pareigas ir privalomas vykdyti funkcijas nustato ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas, t.y. vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą. Ginčo byloje rašytiniais įrodymais atsakovas įrodė, kad ieškovas pažeidė CK 2.87 straipsnio imperatyvus veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens interesams. Teismas pažymėjo, kad nuo ieškovo veiklos rezultatų priklausė atsakovo veiklos efektyvumas, pajamos. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes jo kaip vadovo pareiga buvo laikytis ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto bei CK 2.87 straipsnio imperatyvų – veikti sąžiningai, protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Nuo ieškovo veiklos priklausė atsakovo veiklos efektyvumas, jis vienintelis turėjo FIBA agento licenciją, tačiau pažeidė FIBA taisyklių reikalavimus dėl sutarčių sudarymo. Nenumatė agento mokesčio žaidėjų sutartyse su užsienio klubais, nors aktyviai dalyvavo žaidėjų ir klubų derybose, nebuvo lojalus juridiniam asmeniui, naudojo informaciją, kurią jis gaudavo būdamas asmens organo nariu asmeninei naudai gauti be juridinio asmens sutikimo. Tai netiesiogiai ieškovas pripažino ir posėdžio metu, patvirtindamas savo elektroninio susirašinėjimo turinį su kitų užsienio klubų agentais bei savo tolimesnių veiksmų strategavimą, atsiskyrus nuo atsakovo kaip juridinio asmens. Tai patvirtina ieškovo elektroniniai laiškai su vertimais. Ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad žaidėjų sporto sutartyse atsakovas nėra nurodytas kaip žaidėjų agentas, nesusitarta dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui, nors iš elektroninių laiškų darytina išvada, kad ieškovas susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio, tačiau į sutartis tai nebuvo įtraukta. Akivaizdu, kad atsakovas dėl tokio ieškovo elgesio pajamų už minėtas žaidėjas ir negavo, mokestį gi moka patys užsienio klubai, o ne pačios žaidėjos. Iš elektroninių laiškų darytina išvada, kad ieškovas nesilaikė konfidencialumo, nebuvo lojalus atsakovui. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovas turėjo sau asmeninės naudos, t.y. pats galėjo gauti tarpininkavimo mokestį, nes minėtas argumentas nėra niekuo objektyviai pagrįstas, daroma tik prielaida, kurią teismas atmeta kaip neįrodytą. Atmesdamas ieškovo pagrindinį reikalavimą panaikinti ieškovui skirtą drausminę nuobaudą atleidimą, teismas atmetė ir kitus išvestinius ieškovo reikalavimus kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti ieškovui skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš UAB „Sporto vystymo grupė“ generalinio direktoriaus pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, pripažinti ieškovo ir atsakovo 2013 m. birželio 28 d. sudarytos darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, pripažinti, jog ieškovo ir atsakovo 2013 m. birželio 28 d. sudarytos darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra DK 124 straipsnio 1 punktas, priteisti ieškovui iš atsakovo dviejų vidutinių mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę išmoką – 3.181,82 Lt ir vidutinį darbo užmokestį nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu.

1) Atsakovo nurodyti ieškovo padaryti veiksmai, kuriuos jis laiko šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, neatitinka nei vieno iš DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose nurodytų šiurkščių darbo drausmės pažeidimo požymių. Pagal minėto straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas kituose norminiuose arba lokaliuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, kitas nusižengimas, kuris atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Teismas, spręsdamas, ar ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, ieškovo veiksmus turėjo vertinti, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus reikalavimus. Pagal teismų praktiką, ieškovui ginčijant teisme darbo sutarties nutraukimo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo teisėtumą, atsakovas turėjo pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius ieškovo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, turėjo įvertinti, ar atsakovas padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismas turėjo įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti atitinkamas išvadas. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir išvadas dėl ieškovo šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo buvimo padarė, nesant tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas, nurodydamas, kad ieškovas pažeidė FIBA taisyklių reikalavimus dėl sutarčių sudarymo, nenurodė, kokius konkrečius FIBA taisyklių reikalavimus ieškovas pažeidė. Šis teismo teiginys yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Jokiuose teisės aktuose ar taisyklėse nėra įtvirtinto reikalavimo, jog atsakovui teikiant krepšinio tarpininkavimo paslaugas ir šių tarpininkavimo paslaugų pagrindu žaidėjai sudarius sportinės veiklos (darbo) sutartį su klubu, atsakovas turėtų būti nurodomas atitinkamoje sutartyje. Byloje nėra jokių šią aplinkybę galinčių paneigti įrodymų. Be to, jokiuose teisės aktuose ar taisyklėse nėra nustatytas ir reikalavimas, jog atsakovui tarpininkaujant, žaidėjai sudarius sportinės veiklos sutartį su klubu, šioje sutartyje būtų numatytas mokėtinas tarpininkavimo mokestis. Toks tarpininkavimo mokestis galėtų būti numatytas tuo atveju, kai yra pasiekiamas susitarimas, jog už tarpininkavimo paslaugas su tarpininku, šiuo atveju atsakovu, už žaidėją sutinka atsiskaityti klubas. Atsakovas, atskovaujamas ieškovo, su I. A., S. O. ir Š. P. buvo sudaręs atstovavimo sutartis, kurios buvo pateiktos teismui. Pagal šias sutartis pareiga sumokėti atsakovui jose numatytą mokestį už tarpininkavimą tenka būtent pačioms žaidėjoms. Todėl atsakovas turi teisę reikalauti žaidėjų atsiskaityti su juo pagal atitinkamas atstovavimo sutartis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, jog tarpininkavimo mokestį moka užsienio klubai, o ne pačios žaidėjos. Pažymėtina, kad sportinio tarpininkavimo veikloje sporto agentams yra įprasta užsienio šalyse veikti ir jose ieškoti sporto klubų ar sportininkų, pasitelkiant vietos agentus. Tokia praktika yra susiklosčiusi dėl to, kad sporto agentui paprastai yra sunku įeiti į užsienio šalies rinką. Pasitelkus užsienyje veikiantį agentą, gautas tarpininkavimo mokestis paprastai atitinkamomis šalių sutartomis dalimis yra paskirstomas. Tokia praktika buvo būdinga ir atsakovo veikloje. Ieškovas, veikdamas atsakovo vardu ir nurodytų klienčių naudai atitinkamų krepšinio klubų paieškai pasitelkė Prancūzijoje ir Ispanijoje veikiančias agentūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Sportininkės sudarė sutartis su atitinkamai klubais, ir patys klubai sumokėjo tarpininkavimo mokestį. Tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti teismui. Teismas sprendime pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas, atstovaudamas atsakovo klientėms, būtų gavęs kokios nors asmeninės naudos. Tačiau teismas, prieštaraudamas šiai savo išvadai, sprendime taip pat konstatavo, jog ieškovas nebuvo lojalus atsakovui, naudojo informaciją, kurią jis gaudavo, būdamas juridinio asmens nariu, asmeninei naudai gauti. Atsakovo 2014 m. birželio 28 d. visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė nutarimą atsakovo veiklą orientuoti į įsiskolinimų administravimą bei skolų išieškojimą. Atsakovui nesiėmus nurodytų veiksmų, siekiant įgyvendinti turimas reikalavimo teises, susijusias su klientėms suteiktomis tarpininkavimo paslaugomis, nevykdė minėto visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, pats elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl iki šiol negavo atitinkamų pajamų.

2) Teismas, vertindamas ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą, turėjo konstatuoti, jog yra visos drausminės atsakomybės sąlygos, ir tokią savo išvadą pagrįsti konkrečiais byloje nustatytais duomenimis bei joje esančiais įrodymais. Ieškovas aukščiau nurodė motyvus, patvirtinančius, kad jo veiksmuose, kuriuos teismas laikė neteisėtais, nėra jokio neteisėtumo požymių. Atsakovas dėl šių veiksmų negalėjo patirti jokių žalingų padarinių. Teismas visiškai nevertino, ar ieškovui paskirta drausminė nuobauda buvo adekvati sprendime nurodytiems ieškovo atliktiems neteisėtiems veiksmams. Sprendime nėra jokių motyvų, pagrindžiančių, jog teismas tokį vertinimą būtų atlikęs. Byloje yra duomenų, jog iki ieškovui skiriant drausminę nuobaudą, tarp pagrindinio atsakovo akcininko L. K. ir ieškovo, kuris taip pat buvo atsakovo akcininkas, buvo nesutarimai dėl tolimesnės atsakovo veiklos ir atsakovo valdymo. Būtent šios aplinkybės, o ne tariami ieškovo padaryti pažeidimai, nulėmė atitinkamos drausminės nuobaudos ieškovui skyrimą. Manytina, jog tokiu būdu buvo siekiama išvengti išeitinės išmokos, atšaukiant ieškovą iš atsakovo generalinio direktoriaus pareigų, mokėjimo. Teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir jų nevertino, kaip sudarančių pagrindą abejoti ieškovo paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumu. Pagal DK 240 straipsnio 1 dalį, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovui drausminė nuobauda buvo skirta negavus ieškovo pasiaiškinimo. Ieškovui motyvuotai atsisakius pateikti pasiaiškinimą, atsakovas nesistengė išsamiai išsiaiškinti aplinkybių, kurias jis laikė ieškovo padarytu pažeidimu, pagrįstumo, ir gavęs ieškovo atsisakymą pateikti pasiaiškinimą, iš karto ieškovui skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą. Atsakovas pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ir neužtikrino ieškovui skiriamos drausminės nuobaudos teisėtumo. Teismas nevertino DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimo įtakos drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas savo veiksmais pažeidė FIBA taisykles, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą ir CK 2.87 straipsnį. Ieškovo argumentai dėl neįrodyto DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindo iš esmės yra grindžiami reikalavimais, taikomais paprastiems įmonės darbuotojams, o ne įmonės vadovui. Ieškovas vadovo atsakomybę dėl darbo drausmės pažeidimo prilygina eilinio įmonės darbuotojo nusižengimams. Tačiau teismų praktikoje nustatyta, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Tai reiškia, kad bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai. Kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, jog bendrovės vadovo drausminei atsakomybei yra numatyti visiškai kitokie kriterijai nei kitiems įmonės darbuotojams. Atitinkamai konstatuoti, jog įmonės vadovas padarė drausmės pažeidimą, dėl kurio gali būti skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – pakanka konstatuoti, jog įmonės vadovas neatliko savo pareigų arba jas vykdė netinkamai, įskaitant ir pareigą būti lojaliu bei pareigą išlaikyti konfidencialumą. Todėl ieškovo skundo argumentai, kad nebuvo įrodytas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atleisti ieškovą iš vadovo pareigų, yra nepagrįstas. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų pagrindų egzistavimą, tai yra elektroninių laiškų kopijas, kurių turinys patvirtino, kad ieškovas nebuvo lojalus atsakovui bei nesilaikė konfidencialumo pareigos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu aiškiai ir nuosekliai įrodinėjo, kokias konkrečias FIBA vidinių taisyklių reikalavimų nuostatas pažeidė ieškovas, tai yra taisyklių 134-135, 140, 165 ir 158 punktų reikalavimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Byloje yra kilęs ginčas dėl darbuotojo veiksmų pripažinimo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagrįstumo bei atleidimo iš darbo teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2007 rugsėjo 1 d. iki 2013 birželio 28 d. dirbo UAB „Sporto vystymo grupė“ generalinio direktoriaus pareigose ir buvo vienintelis licencijuotas FIBA agentas bendrovėje (t. I, b.l. 70-71; 139-141). Ieškovas taip pat buvo ir vienas iš dviejų UAB „Sporto vystymo grupė“ akcininkų, kuriam priklausė 49 paprastosios vardinės akcijos. Kitam akcininkui, L. K., priklausė 51 paprastoji vardinė akcija. UAB „Sporto vystymo grupė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2013 birželio 28 d. nutarimu ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį 2 punktą (t. I, b.l. 10-12).

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal DK 234 straipsnį darbo drausmės pažeidimu laikoma ir drausminė atsakomybė taikoma tik už darbuotojo darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą dėl jo kaltės. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau nurodytoje teisės normoje darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę (LAT 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007). DK 235 straipsnio 2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Darbuotojo padarytas pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus, kai jis atitinka įstatymuose, kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį. DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose tiesiogiai nustatytos konkrečios šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sudėtys. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (LAT 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2004).

Pažymėtina, kad vertinant ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą ir nuobaudos skyrimo pagrįstumą, svarbu yra atsižvelgti į tai, kad ieškovas buvo atsakovo generalinis direktorius, tai yra įmonės vadovas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad vertinant atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą teisėtumą, teismui inter alia būtina atsižvelgti į bendrovės ir bendrovės vadovo tarpusavio teisinių santykių specifiką. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais. Bendrovės vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty). Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo veikla turi būti vertinama, atsižvelgiant į juridinio asmens vadovui keliamus reikalavimus, numatytus CK 2.86-2.87 straipsniuose, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje, bei į komercinį atstovavimą reglamentuojančius CK 2.152-2.175 straipsnius ir FIBA vidaus tvarkos taisykles, kadangi ieškovas įmonėje privalėjo vykdyti ir sportininkų agento veiklą, tarpininkaudamas sportininko ir sporto klubo sutarčių sudarymui.

Pagal UAB „Sporto vystymo grupė“ įstatus pagrindinė bendrovės veikla – sporto renginių organizavimo, tarpininkavimo, konsultavimo ir kita su tuo susijusi veikla. Bendrovės veiklos tikslas yra tenkinti privačius interesus ir gauti ekonominę naudą iš bendrovės veiklos (t. I, b.l. 73-77).

Atsakovo 2013 m. birželio 28 d. reikalavime pasiaiškinti ieškovui buvo nurodyta, kad atsakovo klientės S. O., I. A. ir Š. P. ieškovui tarpininkaujant sudarė sutartis su užsienio šalių sporto klubais, tačiau sutartyse nebuvo nurodytas UAB „Sporto vystymo grupė“ kaip sportininkių atstovas, mokestis už „agentavimą“ sutartyse buvo numatytas kitai agentūrai (t. I, b.l. 14-15). Š. P. ir (duomenys neskelbtini) sutartis (t. I, b.l. 16-24; 37-45), I. A. ir (duomenys neskelbtini) sutartis (t. I, b.l. 25-32; 46-53), S. O. ir (duomenys neskelbtini) sutartis (t. I, b.l. 54-69) patvirtina, kad jose nebuvo nurodytas atsakovas kaip sportininkių agentas. S. O. ir (duomenys neskelbtini) sutartyje taip pat numatyta, kad klubas moka tarpininkavimo mokestį agentūrai (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovo argumentu, jog byloje nėra pateikta jokių teisės aktų ar bendrovės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtinančių, kad, ieškovui teikiant tarpininkavimo paslaugas, sportinės veiklos (darbo) sutartyje su klubu, atsakovas turėtų būti nurodomas kaip tarpininkas ar sutartyje turėtų būti numatytas mokėtinas tarpininkavimo mokestis. Taip pat pripažintina, kad pagal byloje esančių atstovavimo sutarčių, sudarytų tarp UAB „Sporto vystymo grupė“ ir sportininkių S. O., Š. P. ir I. A., 1.5-1.6 punktus žaidėjos įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka sumokėti užmokestį agentūrai už suteiktas paslaugas ir nurodyti agentūrą kitiems asmenims kaip oficialų atstovą, turintį išimtines teises atstovauti žaidėjai (t. I, b.l. 181-189). Tačiau šių sutarčių 4 dalies 3 punkte buvo taip pat numatyta, jog šalys susitaria, kad už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas (klubo suradimą ir žaidėjo atstovavimą derybose ir santykiuose su klubais) pagal atskirą agentūros ir klubo susitarimą gali sumokėti klubas. Taigi minėtose sutartyse buvo nustatyta žaidėjų pareiga nurodyti UAB „Sporto vystymo grupė“ kitiems asmenims kaip oficialų atstovą ir sumokėti atsakovui už tarpininkavimą. Tačiau sutartyse taip pat nurodyta ir alternatyvi galimybė pačiam klubui pagal atskirą sutartį sumokėti atsakovui už tarpininkavimo paslaugas. Už šių minėtų sutarčių su žaidėjomis sudarymą ir jų sąlygų parengimą buvo atsakingas UAB „Sporto vystymo grupė“ vadovas, tai yra ieškovas. Jis taip pat turėjo pareigą prižiūrėti, kad jo įmonei tarpininkaujant, žaidėjos, sudarydamos sutartis su sporto klubais, laikytųsi sutarčių reikalavimų, tai yra nurodytų atsakovą kaip oficialų atstovą. Taip pat ieškovas turėjo kontroliuoti, kad mokesčio už tarpininkavimo paslaugas sumokėjimo tvarka būtų tinkamai įforminta raštiškais susitarimais, bei kad žaidėjos laiku ir tinkamai vykdytų savo pareigą mokėti tarpininkavimo mokestį. Tai yra, siekti, kad su sporto klubu būtų sudarytas atskiras susitarimas dėl mokesčio už tarpininkavimo paslaugas, arba reikalauti, kad pačios žaidėjos laiku ir tinkamai mokėtų už paslaugas tiesiogiai tarpininkui.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Š. P. ir (duomenys neskelbtini) sutartyje bei I. A. ir (duomenys neskelbtini) sutartyje atsakovas nebuvo nurodytas kaip oficialus žaidėjų atstovas. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog jis dėl to būtų reikalavęs iš žaidėjų kokios nors sutartinės atsakomybės už šį pažeidimą. Byloje taip pat nėra pateikta jokio rašytinio susitarimo su minėtais klubais dėl mokesčio už tarpininkavimo paslaugas apmokėjimo, nors byloje yra įrodymai, jog tam tikras mokestis, 880,00 eurų, buvo sumokėtas (t. I, b.l. 33-36).

S. O. ir (duomenys neskelbtini) sutartyje atsakovas taip pat nebuvo nurodytas kaip oficialus žaidėjos atstovas, be to sutartyje taip pat buvo nustatyta, kad klubas moka tarpininkavimo mokestį agentūrai (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 68). Jokio atskiro raštiško susitarimo, kad sporto klubas ar agentūra (duomenys neskelbtini) būtų įsipareigojusi sumokėti tarpininkavimo mokestį UAB „Sporto vystymo grupė“ byloje nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad šis mokestis būtų faktiškai sumokėtas. Atsakovo finansininkė pateikė pažymą, jog atsakovas nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. spalio 30 d. nėra gavusi jokių mokėjimų, susijusių su tarpininkavimo veikla dėl žaidėjų S. O., I. A. ir Š. P. sudarytų sporto veiklos sutarčių (t. II, b.l. 10). Pažymėtina, kad byloje esantys ieškovo susirašinėjimo su žaidėja S. O. ir kitu sporto agentu F. G. elektroninių laiškų kopijos patvirtina, kad sutartį su (duomenys neskelbtini) žaidėja sudarė ne savo iniciatyva, o tarpininkaujant ieškovui (t. II, b.l. 43-58). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, veikdamas kaip įmonės vadovas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes tinkamai nekontroliavo žaidėjų ir sporto klubų sutarčių turinio, nesirūpino, kad su sporto klubais būtų sudaromos raštiškos sutartys dėl tarpininkavimo mokesčio sumokėjimo, neprižiūrėjo, kad žaidėjos tinkamai vykdytų atstovavimo sutarčių sąlygas ir laiku mokėtų tarpininkavimo mokestį bendrovei. Todėl pripažintina, kad ieškovo aplaidus generalinio direktoriaus pareigų vykdymas nulėmė atsakovo pelno ir pajamų negavimą. Taigi ieškovo veiksmus galima vertinti kaip prieštaraujančius UAB „Sporto vystymo grupė“ įstatuose numatytiems veiklos tikslams gauti ekonominę naudą iš tarpininkavimo veiklos. Šios aplinkybės leidžia ieškovo veiksmus pripažinti atitinkančius DK 235 straipsnyje apibrėžtą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame sprendime buvo tinkamai konstatuota, kad ieškovas pažeidė ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte ir CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas vadovo pareigas tinkamai organizuoti bendrovės veiklą ir jos tikslų organizavimą, veikti sąžiningai, protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarautų ar galėtų prieštarauti juridinio asmens interesams.

Pagal DK 240 straipsnio 1 dalį prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Byloje esantis UAB „Sporto vystymo grupė“ neeilinio visuotinio akcininkų 2013 m. birželio 28 d. susirinkimo protokolas patvirtina, kad ieškovui buvo pateiktas raštiškas reikalavimas pasiaiškinti raštu, jam buvo suteiktas 3 valandų terminas pasiaiškinimui pateikti. Tačiau ieškovas nepateikė jokio pasiaiškinimo, todėl buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Kadangi pasiaiškinti buvo reikalaujama dėl aukščiau minėtų trijų žaidėjų sutarčių su sporto klubais sudarymo bei tarpininkavimo mokesčio už jas negavimo aplinkybių, pripažintina, kad ieškovui kaip įmonės generaliniam direktoriui suteiktas 3 valandų terminas yra pakankamas parengti raštišką pasiaiškinimą. Kostatuotina, kad atsakovas nepažeidė DK 240 straipsnyje nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.