- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- A-525-1051-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto agentūrai
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinis uostas“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant atsakovo Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Augustui Ručinskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinis uostas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinis uostas“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Gintarinis uostas“ skundu (b. l. 5 – 9) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2008 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (4.1)-LV4-3193 (toliau – ir Sprendimas), panaikinti Neringos miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus UAB „Gintarinis uostas“ duotą privalomąjį (pakartotinį) nurodymą Nr. 10 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).
Teigė, jog Privalomąjį nurodymą davė nekompetentingas administravimo subjektas. Departamento veiklos teritorija apima Neringos savivaldybės teritoriją, bet ne Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, administruojamą Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, todėl Departamento pareigūnas negalėjo paskirti privalomojo nurodymo. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi nesamu teisės aktu, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamente (toliau – ir Reglamentas) nėra 32¹ punkto, kurio pažeidimu pareiškėjas kaltinamas. Mobilų įrenginį namelį – vagonėlį įsigijo 2007 m. spalio 29 d., t.y. prieš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-556 patvirtinto Reglamento 32.1 punkto, kuriuo draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius nacionaliniame parke, įsigaliojimą, todėl mano, kad namelį-vagonėlį gali laikyti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Pareiškėjo teigimu, teisės aktas negali būti taikomas teisiniams santykiams, atsiradusiems iki teisės akto įsigaliojimo, nes priešingu atveju, būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Be to, valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius negalėjo priimti pakartotinio Privalomojo nurodymo, nes UAB „Gintarinis uostas“ ginčija teisme valstybinio aplinkos apsaugos inspektorius 2008 m. balandžio 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. 6 dėl įpareigojimo pašalinti vagonėlį ir byla neišnagrinėta. Departamentas Sprendime remiasi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės 2008 m. kovo 7 d. raštu Nr. S1-(1.13/1)-200 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kuriame mobilus namelis (įrenginys) vertinamas kaip nesudėtingas statinys ir reikalaujama įpareigoti jį pašalinti. Departamentas sąmoningai nesivadovavo minėto skyriaus atsakymu į raštą, kuriame, pareiškėjo žiniomis, skyrius mobiliame namelyje neįžvelgė nesudėtingo statinio požymių. Sprendimas priimtas pagal suklastotus dokumentus, nes Klaipėdos apskrities viršininko administracijos specialistai pateikė kitokią mobilaus namelio (įrenginio) vietos sklype schemą. Reglamento 32.1 punkto nuostata nėra susijusi su aplinkos apsauga ir išteklių naudojimu, todėl šiuo atveju Agentūros vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius neturėjo būtinos kompetencijos ir teisės aktų įgaliojimų bausti pagal Reglamento 32.1 punkto nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (b.l. 87 – 89) prašė skundo netenkinti ir palikti Sprendimą bei Privalomąjį nurodymą nepakeistus.
Nurodė, jog Privalomąjį nurodymą paskyrė kompetentingas administravimo subjektas, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kai nustatomi aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimai. Agentūros valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Privalomasis nurodymas paskirtas teisėtai ir pagrįstai, nes UAB „Gintarinis krantas“ pažeidė Reglamento 32¹ punkto nuostatas, draudžiančias Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukas, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius). Dėl tų pačių aplinkybių yra teisėtas ir pagrįstas Departamento Sprendimas, kuriuo Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 10 d. sprendimu (b.l. 114 – 117) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad Agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008 m. gegužės 12 d. davė Privalomąjį nurodymą Nr. 10 UAB „Gintarinis uostas“ pašalinti iš Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos neteisėtai pastatytą namelį-vagonėlį iki 2008 m. liepos 10 d., remiantis Reglamento 32¹ punktu. Pareiškėjas apskundė Privalomąjį nurodymą Departamentui, kuris Sprendimu Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, nes pareiškėjas pripažįsta, jog teritorija (duomenys neskelbtini), Neringos m., kurioje stovi jam priklausantis namelis-vagonėlis, yra valstybės saugoma Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija, tvarkoma pagal Reglamento nuostatas. Skundžiamame Privalomajame nurodyme nenurodyta ginčo teisiniam santykiui taikomo Reglamento 32¹ punkto įsigaliojimo data, o skundžiamame Sprendime nurodyta Reglamento originalios redakcijos įsigaliojimo data, o ne 32¹ punkto įsigaliojimo data, tačiau tai nėra esminiai pažeidimai, dėl kurių ginčijami administraciniai aktai gali būti pripažįstami neteisėtais. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui žinomos Reglamento 32¹ punkto nuostatos, draudžiančios Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukas, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius). Reglamento 32¹ punktas įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-556 pakeitus Reglamento redakciją, patvirtintą 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439. Nepagrįstu pripažino pareiškėjo skundo argumentą, jog jam negali būti taikomos šios Reglamento nuostatos dėl to, kad mobilų įrenginį namelį-vagonėlį jis įsigijo 2007 m. spalio 29 d., tai yra prieš Reglamento 32¹ punkto įsigaliojimą. Reglamento pažeidimas užfiksuotas skundžiamo Privalomojo nurodymo surašymo metu, galiojant teisiniam reglamentavimui, draudžiančiam saugomoje teritorijoje laikyti tokio pobūdžio statinį. Namelio-vagonėlio įgijimo laikas taikant Reglamento 32¹ punkto nuostatas nėra reikšminga aplinkybė, nes tokio pobūdžio statiniai nepriklausomai nuo jų įsigijimo momento negali būti laikomi saugomoje teritorijoje. Reglamento pakeitimas įsigaliojo 2007 m. lapkričio 23 d. ir nuo šios datos pareiškėjas privalėjo laikytis jo nuostatų. Privalomuoju nurodymu pareiškėjo nuosavybės teisės nepažeidžiamos. Nustatė, kad iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialisto parengtos pažymos matyti, jog vagonėlis-namelis nėra stacionarus statinys ir iš valstybės saugomos teritorijos gali būti iškeltas. Pareiškėjas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringos m., mobilų įrenginį namelį – vagonėlį pastatė ir laiko neteisėtai, todėl valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, nustatęs, kad pažeistas Reglamento 32¹ punktas, pagrįstai davė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą pašalinti jį iš saugomos teritorijos, o Departamentas pagrįstai Sprendimu nepakeitė Privalomojo nurodymo. Teismas, remdamasis Įstatymo nuostatomis (6 str. 1 d., 12 str. 1 d. 6 p., 2 str. 6 p., 18 – 22 str.), aplinkybe, jog Privalomąjį nurodymą pareiškėjui davė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (2004-06-16 nutarimo Nr. 759 redakcija) 20 punktu, aplinkybe, jog 2008 m. balandžio 10 d. privalomasis nurodymas Nr. 6 nebuvo įvykdytas, padarė išvadą, jog valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, vykdydamas Įstatymo 24 straipsnio nuostatas, pagrįstai davė pareiškėjui pakartotinį privalomąjį nurodymą. Ankstesnio privalomojo nurodymo teisėtumo ginčijimas teisme nedaro įtakos jo vykdymui, o pakartotinio privalomojo nurodymo davimui esminė sąlyga yra ankstesnio privalomojo nurodymo neįvykdymas, todėl nepagrįstu pripažino pareiškėjo argumentą, jog valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius negalėjo duoti privalomojo nurodymo dėl to, kad neišnagrinėtas ginčas dėl ankstesnio nurodymo. Pareiškėjo skundo argumentas dėl negalėjimo sprendžiant ginčą taikyti suklastotos schemos, kurioje užfiksuota vagonėlio stovėjimo, nėra reikšmingas, nes visa teritorija, tiek žemės sklypas, kuriuo naudojasi UAB „Gintarinis uostas“, tiek greta esanti Klaipėdos apskrities viršininko patikėjimo teise valdoma valstybės žemė yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 121 – 127), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą, Sprendimą bei panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. D1-556 32.1 punktą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareigūnai pusę metų vedė neigiamą kampaniją, komentuodami ir pateikdami iškraipytus faktus žiniasklaidoje apie pareiškėją, jo direktorių, taip darydami įtaką viešajai nuomonei ir proceso teisingumui, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą.
2. Teismas sprendime apibrėžė ne visus ginčo teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus ir teisės aktus, todėl negalėjo iš esmės išanalizuoti ir įvertinti ginčo bei priimti teisingą sprendimą. Teismas nevertino Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų, susijusių su minėto įstatymo paskirtimi, jame apibrėžtas privalomojo nurodymo apibrėžime esančias sąvokas. Teigia, jog, vertinant minėto įstatymo nuostatas, nebūtų nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas (namelis – vagonėlis) turi loginį ryšį su aplinkos apsauga, gamtos ištekliais ir aplinkosauginiams objektams padaryta žala.
3. Teismas neteisingai įvertino pareiškėjo argumentą, jog skundžiamuose Departamento aktuose pažeidimas fiksuojamas pagal neegzistuojančio poįstatyminio akto nuostatą. Departamentas neištaisė Privalomajame nurodyme nurodytos netinkamos Reglamento redakcijos pagal Įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktą, todėl kyla pagrįsta abejonė, jog Departamentas veikė ne pagal valstybės tarnautojams taikomus principus. Be to, teismo išvada, kad Departamentas pažeidimą užfiksavo po Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo įsigaliojimo, o tai, kad pareiškėjas namelį – vagonėlį įsigijo prieš minėtos redakcijos įsigaliojimą, neturi reikšmės, prieštarauja bendriesiems teisės principams.
4. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentą, jog neįsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo direktoriui buvo panaikinta administracinė bauda dėl pirminio privalomojo nurodymo (Nr. 6) nevykdymo, o byla nutraukta.
5. Išvada, kad pareiškėjui buvo žinoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 metų įsakymo redakcija, pagal kurią Departamentas fiksavo teisės pažeidimus, yra neįrodyta ir nelogiška.
6. Nebuvo vertintos Privalomojo nurodymo surašymo procedūros, kurios nagrinėjamu atveju buvo pažeistos.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 136 – 137) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Papildomai, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 – 2 dalimis, nurodo, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau konstatuoti tam tikro fakto buvimą arba nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 131 – 135) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Remdamasis ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 4 punktu, nurodo, jog teismo sprendime nėra būtina nurodyti visus aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, pakanka nurodyti specialiuosius teisės aktus, reglamentuojančius specifinius teisinius santykius.
2. Vadovaudamasis Įstatymo 21 ir 23 straipsniais, teigia, kad privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai yra skirtingi terminai, kurie nėra vienas nuo kito priklausomi. Vieno termino pasibaigimas nesustabdo kito termino. Be to, Įstatyme nenumatyta, jog privalomojo nurodymo apskundimas sustabdo jo vykdymą.
3. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2007-07-05, 2006-03-14 nutarimai), Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 21 punktą, pabrėžia, jog namelis – vagonėlis yra vizualiai nesuderinamas su Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu ir gali būti vertinamas kaip vizualinė tarša.
4. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad namelis – vagonėlis Kuršių nerijos nacionaliniame parke, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, buvo laikomas iki 2007 m. lapkričio 7 d. (naujos Reglamento redakcijos įsigaliojimo). Todėl teigia, kad nėra svarbu, kurioje vietoje stovėjo namelis – vagonėlis, svarbu, kad jis naujoje vietoje pastatytas pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus.
5. Pažymi, kad įstatymas neįpareigoja, duodant privalomąjį nurodymą, nurodyti visas teisės akto redakcijas, o ginčijamame nurodyme nurodyta pirminė Reglamento redakcija.
6. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-556 priimtas ir paskelbtas nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas turėjo galimybę su juo susipažinti.
7. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus, daro išvadą, jog pareiškėjas sutinka su Privalomuoju nurodymu.
8. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. D1-556 yra tik šeši punktai, todėl mano, jog pareiškėjas prašo panaikinti trečią punktą, ir pabrėžia, jog minėtas punktas yra teisėtas ir neturi būti naikinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008 m. gegužės 12 d. UAB „Gintarinis uostas“ surašė Privalomąjį nurodymą Nr. 10, reikalaudamas pašalinti iš Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos ((duomenys neskelbtini)) vagonėlį – namelį, nes jis pastatytas pažeidžiant Reglamento 32¹ punkto reikalavimus.
Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą ir Privalomąjį nurodymą, teigia, jog Privalomasis nurodymas jo atžvilgiu surašytas nekompetentingo subjekto, remiantis negaliojančiu teisės aktu, padaryti procesiniai teisės pažeidimai, be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ne visų taikytinų teisės aktų nuostatas ir byloje pateiktus įrodymus.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (1 str.). Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas. Pagal minėtos dalies 6 punktą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai Įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoda privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims.
Kaip matyti iš ginčijamo Privalomojo nurodymo, jis surašytas vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus B. K., ginčo dėl minėto asmens einamų pareigų byloje nėra, todėl vertintina, kad pareiškėjo argumentai dėl to, jog Privalomasis nurodymas surašytas nekompetentingo subjekto, atmestini.
Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis privalomąjį nurodymą apibrėžia kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimą fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Įstatymo 18 straipsnis numato atvejus, kada duodami privalomieji nurodymai, o pagal minėto straipsnio 4 punktą privalomasis nurodymas duodamas tada, kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes.
UAB „Gintarinis uostas“ Privalomasis nurodymas duotas ir terminas nurodytiems veiksmams atlikti nustatytas, konstatavus, jog pareiškėjas pažeidė Reglamento 32¹ punkto reikalavimus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-556 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 120-4916) pakeista ankstesnė Reglamento redakcija. Minėtu pakeitimu Reglamentas papildytas nauju 32¹ punktu, kuriame nustatyta, jog nacionaliniame parke draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius), išskyrus Statybos įstatyme, kituose teisės aktuose numatytus atvejus ir teisės aktų nustatyta tvarka masiniams renginiams naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius. Toks pakeitimas įsigaliojo nuo 2007 m. lapkričio 23 d. Todėl atsižvelgiant į tai, jog privalomasis nurodymas pareiškėjui duotas 2008 m. gegužės 12 d., t.y. jau įsigaliojus minėtam Reglamento pakeitimui, kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai, jog Privalomasis nurodymas surašytas, remiantis negaliojančiu teisės aktu.
Pareiškėjas taip pat teigė, jog Reglamento 32¹ jo atžvilgiu netaikytinas, nes vagonėlis – namelis įsigytas 2007 m. spalio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, t.y. galiojant nepakeistam Reglamentui.
Pabrėžtina, jog šiuo atveju nėra svarbios aplinkybės, susijusios su tuo, kada pareiškėjas įsigijo namelį – vagonėlį. Esminę reikšmę, duodant pareiškėjui privalomąjį nurodymą, turėjo tai, ar nurodymo surašymo metu buvo pažeisti galiojančių teisės aktų reikalavimai, susiję su aplinkos apsauga, kitaip tariant, svarbios būtent pažeidimo konstatavimo metu galiojusios Reglamento nuostatos. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje pareiškėjas pastatė namelį – vagonėlį, pažeidimo konstatavimo momentu jau buvo įsigaliojęs Reglamento pakeitimas, Reglamentas papildytas 32¹ punktu, sprendžia, jog minėti pareiškėjo veiksmai pagrįstai vertinti kaip Reglamento 32¹ punkto reikalavimų pažeidimas. Be to, įvertinus tai, kad Reglamentas yra teisės aktas, nustatantis specialius Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus (Reglamento 1 p.), kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai, jog jis savo veiksmais nepažeidė aplinkos apsaugos reikalavimų. Kartu pabrėžtina, jog, įvertinus Reglamento 32¹ punkto formuluotę, darytina išvada, jog konstatuojant minėtų Reglamento nuostatų pažeidimą nėra būtina įrodinėti atitinkamais subjekto veiksmais padarytą žalą aplinkai, gamtos ištekliams.
Įstatymo 20 straipsnis nustato duomenis, kurie turi būti privalomajame nurodyme. Kaip matyti iš skundžiamo Privalomojo nurodymo, jame nurodyti nurodymą duodančio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta, nurodymo surašymo vieta ir data, subjekto, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, duomenys, kokius veiksmus turi atlikti subjektas, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, veiksmų atlikimo terminas, privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. Be to, pareiškėjo atstovas susipažino su Privalomuoju nurodymu, jam įteikta nurodymo kopija. Todėl nėra pagrindo teigti, jog Privalomasis nurodymas neatitinka jam Įstatymo keliamų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie, surašant Privalomąjį nurodymą, padarytus procesinius pažeidimus, byloje apie juos taip pat nėra duomenų, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, dėl surašant Privalomąjį nurodymą padarytų pažeidimų.
Atsižvelgiant į Įstatymo 23 straipsnyje nustatytą privalomojo nurodymo apskundimo tvarką, į tai, kad privalomojo nurodymo apskundimas nesustabdo jo galiojimo, atmestinas ir pareiškėjo argumentas, jog Agentūros atstovas negalėjo pareiškėjui duoti pakartotinio Privalomojo nurodymo, nes pirminis privalomasis nurodymas buvo ginčijamas teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teisme atlikto netinkamo įrodymų vertinimo, netinkamos pareiškėjo argumentų analizės nepagrįsti bylos medžiaga, todėl atmestini. Taip pat pažymėtina, jog nebuvo pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, nes ji neįsiteisėjusi.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. D1-556 32.1 punktą nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas nenagrinėtinas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, taikė ir aiškino teisės aktus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuri naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinis uostas“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.