Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. lapkričio 21 d. surašė A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 21.05 val., Levaniškių kaime vairavo automobilį neblaivus (nustatytos 2,07 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakelės medį, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Anykščių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimu pripažino A. Š. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu (jame fiksuota, jog gavę pranešimą apie įvykį ir nuvykę į vietą pareigūnai nustatė, jog automobilis atsitrenkė į medį, vėliau sustabdytas automobilis, kurio keleivis A. Š. buvo su pramušta kakta, o šalia sėdėjusi jo sugyventinė J. A. patvirtino, jog jos automobilį vairavo A. Š., tačiau nuo rašytinio pasiaiškinimo ji atsisakė), fotonuotraukomis, iš kurių matyti, jog automobilio stiklas vairuotojo pusėje išmuštas iš vidaus (išmušimas gaubtos formos), liudytoju apklausto policijos pareigūno M. E. parodymais, eismo įvykio vietos schema, alkotesterio rodmenimis, kita bylos medžiaga. Teismas pažymėjo, jog liudytojų J. A., M. Š. (A. Š. brolis), A. Ž. parodymais nesiremia, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Parinkdamas subendrintą nuobaudą – 5000 Lt baudą su transporto priemonės konfiskavimu – teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę (sistemingas pažeidėjas, teistas).

II.

Nesutikdamas su Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu, A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog teismas rėmėsi vien suinteresuotų asmenų policijos pareigūnų paaiškinimais, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, visiškai nepagrįstai nevertino kitų liudytojų parodymų. Teigia, jog automobilio jis nevairavo, o vairavo J. A., kuri atsitrenkė į medį, o kadangi niekam žalos nepadarė, policijos pareigūnų nekvietė ir pradėjo ieškoti pagalbos. Nurodo, jog paskambino A. Ž., kuris padėjo ieškoti traktorių, o sugrįžus į įvykio vietą joje jau buvo policijos pareigūnai, kurie, remdamiesi jo sužalojimu, surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teigia, jog teisme liudytojas M. E. melavo, kad jo galva buvo pilna stiklų ir kad sakęs, jog sumušė brolis. Mano, jog teismo išvada, kad jo patirtas sužalojimas charakteringas automobilio stiklo išmušimui, tik nuomonė, nepagrįsta įrodymais. Tvirtina, jog susižalojo galvą pjaudamas pas brolį malkas, nes paslydęs griuvo, ką patvirtino liudytojas M. Š. Taip pat pažymi, jog byloje esančiose nuotraukose galimai nufotografuotas visai kitas automobilis.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas rėmėsi ne vien tik pareigūnų parodymais, o į bylą surinkta pakankamai duomenų asmens kaltei patvirtinti. Mano, jog viena pagrindinių priežasčių, dėl ko apeliantas neigia kaltę, yra tai, jog jam 2005 m. rugpjūčio 6 d. iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nutartimi jam skirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas su teisės vairuoti atėmimu 3 metams, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Taigi bausmės atidėjimo laikotarpiu A. Š. padarė teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. Š. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

A. Š. jam inkriminuotus pažeidimus neigia teigdamas, jog automobilio jis nevairavo, o kitokios išvados teismas priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai, įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, pažeisti nebuvo. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas įvykio versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, taip paneigiant apelianto teikiamą įvykio versiją. A. Š. teigdamas, jog pareigūnai buvo šališki, o liudytojas M. E. teisme melavo, jokių aplinkybių, dėl kurių šis būtų suinteresuotas jį neteisingai apkaltinti, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl tokiais parodymais, kartu su kita bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykio seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

Pabrėžtina, jog teismo išvada, kad A. Š. patirtas sužalojimas charakteringas automobilio stiklo išmušimui, visiškai pagrįsta ir tokiam faktui konstatuoti, skirtingai nei mano apeliantas, specialių žinių šiuo atveju nereikia (ATPK 277 str. 1 d.), nes tokia aplinkybė buvo patvirtinta ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (liudytojo M. E. parodymais, fotonuotraukomis).

Liudytojų J. A., M. Š. ir A. Ž. parodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, teisėjų kolegija nutarime išdėstytus jų atmetimo motyvus palaiko ir jų nebekartoja. Taip pat pridurtina, jog apelianto teikta įvykio versija nebuvo nuosekli, t. y. pasiaiškindamas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog automobilio nevairavo, tačiau detalaus paaiškinimo apie galvos susižalojimą neįrašė (b. l. 3), tarnybiniame pranešime fiksuota, jog asmuo apie galvos sumušimą paaiškinti atsisakė, teikė apie save melagingus duomenis (b. l. 9 - 10), tačiau su eismo įvykio vietos schema ir eismo įvykio aplinkybėmis pasirašytinai, kaip vairuotojas, sutiko (b. l. 16), pirmosios instancijos teisme apeliantas jau detaliai aiškino įvykio detales ir nurodė, jog galvą susižalojo nusibrozdinęs į malkas (b. l. 37), nors pareigūnui buvo sakęs, jog brolis jam sudavė per galvą mediniu pagaliu (b. l. 38). Visa tai leidžia teismui teikiamą apelianto įvykio versiją vertinti kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, o dėl A. Š. teiginio, jog byloje esančiose nuotraukose galimai nufotografuotas visai kitas automobilis, pasakytina, jog automobilio, kuriuo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, valstybinis numeris nuotraukose aiškiai matyti (b. l. 25), jokių abejonių dėl nuotraukų tinkamumo byloje nėra kilę, o apylinkės teismo nutarimo aprašomojoje dalyje nurodant automobilio valstybinį numerį įsivėlė elementari rašymo klaida (b. l. 41).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.