Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2020-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-700-563/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
e1-700-563/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22418-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Kaltinamasis
Y. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-700-563/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22418-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.20.5.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Velučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje Y. V., gimusi (duomenys neskelbtini) Kazachstane, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Y. V. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja teisme, o būtent:

ji Klaipėdos apygardos teisme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), posėdžio, vykusio 2016-09-19 metu, apklausiama kaip liudytoja, prisiekusi sakyti tiesą ir būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus, apklausiant ją kaip liudytoją 2013-08-21 ir 2014-03-19, parodymus, kad:

1) ,,<...> Už šokį scenoje mes gauname arbatpinigius, kuriuos nešame į savo persirengimo kambarį, pasidedame prie savo daiktų, pasižymėdavau sumą, nes nuo arbatpinigių šokėjos gaudavo 70 procentų nuo sumos, o likusieji 30 procentų likdavo klubui. Taip pat klube buvo šokami privatūs šokiai. Privatus šokis už užuolaidos kainavo 300 litų. Kliento buvo galima prašyti ir daugiau, jei jis sutikdavo mokėti. Privatus šokis už užuolaidos trukdavo tris dainas. Taip pat buvo tokia paslauga kaip privatus šokis „jakuzi“ kambaryje. Ten valanda su klientu kainavo nuo 1000 litų. Kainą mergina taip pat pati galėjo derintis. Taip pat buvo galima su klientu išeiti iš klubo. Valanda praleista su klientu ne klube kainavo nuo 1000 litų. Pinigus, gautus už privačius šokius merginos taip pat nešdavo į persirengimo kambarį, padėdavo, pasižymėdavo, nes nuo privataus šokio merginai priklausydavo 50 procentų sumos, likusieji likdavo klubui. Klientai galėdavo merginoms pirkti ir gėrimus, nuo kurių merginoms buvo mokama 40 procentų, nuo sumos. Iš šių išvardintų procentų susidarydavo ir mūsų nakties atlyginimas. Visus pinigus surinkdavo dirbanti administratorė, suskaičiuodavo pagal nurodytus procentus ir kitos darbo dienos pradžioje sumokėdavo merginoms, kiekvienai pagal tai, kiek ji uždirbo. Pradžioje mokėdavo grynais pinigais, rytais, iš karto po darbo nakties. Vėliau pradėjo mokėti kitos darbo dienos pradžioje. Pinigus sulankstydavo į popieriaus lapelį, užrašydavo slapyvardžius ir už kokią dieną pinigai yra sudėti <...>“;

,,<...> Per mėnesį vieną kartą administratorės atnešdavo pasirašyti algalapį, kuriame buvo nurodyta oficiali alga, mano alga būdavo nurodyta 700-900 litų, konkrečių sumų neprisimenu <...>“;

„<...> Kadangi man per mėnesį tekdavo 15-16 naktų. Per mėnesį uždirbdavau apie 5000 litų, buvo ir daugiau buvo ir mažiau, bet ne mažiau nei 4000 litų <...>“;

Papildomos apklausos, vykusios 2014-03-19, metu duotus parodymus, kad:

,,<...> Aš noriu papildyti, kad pirmoje apklausoje duotus parodymus tvirtinu, tvirtinu, kad klube dirbdama aš uždirbdavau ne mažiau 4000 litų. Savo uždarbį procentaliai galėčiau paskirstyti taip: ne mažiau 40 procentų už privačius šokius, ne mažiau 40 procentų už gėrimus ir ne mažiau 20 procentų už arbatpinigius. Algalapiuose tik pasirašydavome, bet tų pinigų, kurie buvo nurodyti algalapiuose mums niekas nemokėjo. Algalapyje buvo nurodytos žymiai mažesnės sumos, nei mūsų gaunami atlyginimai, bet kokios sumos pinigų buvo nurodytos aš tikrai neprisimenu <...>“;

,,<...> Šiuo metu klube tvarka yra pasikeitusi, džiakuzi kambarys yra užrakintas, iš klubo išeiti negalima, arbatpinigiai visi yra mūsų, atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį <...>“;

2) ,,<...> Esu važiavusi į rengiamus bernvakarius, kurie buvo užsakomi per klubą, į juos veždavo T., už juos gaudavau 500 – 700 litų. Tuos gautus 500 – 700 litų parveždavau į klubą. Į bernvakarius esu važiavusi daug kartų, nes turiu savo šokių programą <...>“;

„<...> Pastoviai iš klubo su klientais išeidavo J.. Ar klube buvo teikiamos seksualinės paslaugos, aš nei patvirtinti, nei paneigti negaliu, kadangi pati jų neteikiau, bet sprendžiant iš to, kad kai kurios merginos pastoviai išeidavo iš klubo, tokią prielaidą buvo galima daryti <...>“;

3) „<...> Aš darbo metu buvau sukaupusi rezervą – 4000 litų, bet tuos pinigus man atidavė, nes jų man reikėjo operacijai. Rezervą kaupti yra vienas iš reikalavimų, juos merginos kaupia iš savo surinktų pinigų t. y. 20 procentų nuo surinktos sumos. Surinkus 4000 litų, tų 20 procentų neatskaičiuoja <...>“;

4) „<...> Buvo uždrausta griežtai bendrauti su klubo klientais už klubo ribų, esu dalyvavusi susirinkime, kurį vedė A., Ž. ir L., kurio metu buvo išsakyti argumentai ir faktai, kad už klubo ribų susitikinėjo barmenė I., kuri vėliau ir buvo atleista iš klubo <...>“,

žinomai tikrovės neatitinkančiais parodymais, kad:

1) „<...> Aš dirbau ne visą savaitę, 2-3 dienas per savaitę, nes gyvenau Vilniuje. Atlyginimą gaudavau pagal atlyginimo lapą vieną kartą per mėnesį, buvau šokėja <...>“;

„<...> Mano atlyginimas išeidavo iš gėrimų procentų. Kiekvieną mėnesį skirtingai būdavo. Nepamenu kaip nurodyta darbo sutartyje buvo dėl atlyginimo. Darbo sutartis senokai sudaryta buvo. Gaudavau pagal atlyginimo lapą. Lape rašydavausi ir man išmokėdavo. Atlyginimą pagrinde L. išmokėdavo kartą per mėnesį. L. visada būdavo, kai aš dirbdavau <...>;

„<...> Privatus buvo šokis už užuolaidų salėje ir vipinis kambarys. Šokdavau už arbatpinigius. Jie būdavo skirtingai, nes kiekvienas klientas skirtingai duodavo. Būdavo, kad šokdavau ir negaudavau jų net. Arbatpinigiai buvo mano pinigai, bendrų niekas nerinko. Būdavo naktys, kad miegodavome ir nebūdavo nei vieno žmogaus. Taip labai dažnai būdavo. Mano arbatpinigiai būdavo labai skirtingai. Didžiausio atlygio nepamenu ir neskaičiuodavau <...>;

„<...> Užmokesčių nepamenu. Man klientai mokėjo tiek, kiek su juo susitardavau. Būdavo ir 200 litų, ir 300 litų. Vipiniam kambaryje aš labai dažnai nešokdavau. Nežinau apie kainą jo tikrai. Tikrai nešokdavau už 1000 litų ten. Jei klientas nori, kad vipiniam kambaryje šokčiau, jis mokėdavo man kiek mes susitarėme. Kadangi vipinis kambarys, jis mokėdavo, kad ten patekti. Nežinau, ar 1000 litų mokėdavo, gal 500 litų <...>“;

„<...> Nepamenu, ką per apklausą sakiau. Kai tyrėja apklausinėjo nepamenu, ką dėl ko sakiau. Apie 1000 litų tikrai nieko nesakiau. Buvo šnekėta tik apie bernvakarius. Ne mano žodžiai, kad parašyta, kiek priklausydavo nuo šokio merginai procentais. Buvo oficialus atlyginimas, tai mano žodžiai. 4000 litų kartu su atlyginimu ir su arbatpinigiais yra suma gaunama per mėnesį. Apie laiko prasitęsimo taip nebūdavo. Privatus šokis eina trys – keturios dainos privačiame kambaryje ir už užuolaidų tas pats <...>“;

„<...> Atlyginimas vieną kartą per mėnesį buvo mokamas, rašydavausi pagal atlyginimo lapą, suma atitiko ką ir išmokėdavo. Už šokius gaudavau arbatpinigius kiek susitardavau. Sumokama tiesiogiai į rankas. Tuos pinigus į savo piniginę dėdavau. Administratorė žinodavo, kad einu šokti, pas mane yra privatas. Sakau, kad einu į privatą, ir žino, kad 3-4 dainos, kad jei eilė šokti ant scenos, kad turiu praleisti, nes šoku privatą <...>“;

„<...> Būdavo procentinis atskaitymas už gėrimus. Mano atlyginimas būdavo. Kiek išgerdavau, bet procentų nepamenu, per mėnesį gaudavau atlyginimą. Klientas vaišindavo gėrimais, o aš už tai gaudavau procentus. Mano procentai būdavo už tai ką jis mane vaišino. Procentus gaudavau pagal atlyginimą kartą per mėnesį. Kiek išgerdavau per mėnesį, tiek ir gaudavau atlyginimo. Kas mėnesį būdavo skirtingai. 700-1000 litų būdavo atlyginimas. Mano teisė gerti ar negerti. Jei vaišina, geriu, atėjau dirbti ir dirbu savo darbą <...>“;

„<...> Nuo VIP kambario – klientas už kambarį mokėdavo į kasą, o po to kiek aš susitardavau už šokį man mokėjo. VIP kambarys 400 – 500 litų. Mušdavo į kasą, klientas nunešdavo prie baro ir mokėjo kas stovėjo prie kasos. L. mušdavo, administratorė, barmenė į kasą tuos pinigus. Pinigai, kad susukami buvo, tai buvo tos moters (tyrėjos) žodžiai. Man taip niekas nemokėjo. Man buvo pasakyta, kad jie pasiėmė kamerą prie baro ir jie viską matė, kad jei kitaip pasakysiu, tai aš meluoju. Tada pasakiau, kad jeigu jie matė, tai tegul ir rašo ką matė <...>“;

„<...> Nepamenu, jog taip kalbėjome su tyrėja apie procentus. Nežinau kas ten parašyta. Antrą kartą apklausoje klausė, ar savo parodymų nekeisiu. Pasakiau, kad nekeisiu. Gal taip ir parašė, kaip ir pirmą dieną rašė. Nesakiau taip, kaip parašyta, dėl tų algalapių. Sakiau apie savo algalapį, kaip galiu sakyti, kad nemokėjo pagal algalapį ? Neteisingai reiškia jis surašytas <...>“;

2) „<...> Aš važiuodavau į bernvakarius šokti, nes turiu programą ir šou. Vienas bernvakaris išeina apie 15 minučių, tai yra 3 dainos. Aš važiuodavau viena. Kitos merginos su manimi nevažiuodavo. Užsakymas būdavo per T., per klubą. Jei bernvakaris, kažkur švenčia ir klausdavo, ar važiuosiu, aš važiuodavau. Dažniausiai žmonės į klubą ateidavo ir klausdavo. Aš važiuodavau pašokti. T. buvo kaip apsauginis, kiek aš žinau. Klientai ir per T. atsirasdavo. Dažniausiai į bernvakarius mane apsauginis nuveždavo ir laukdavo manęs. Būdavo įvairiai, bet dažniausiai jis su manimi būdavo, kad man nieko nenutiktų. Būdavo tai mano pinigai 150-250 litų, čia buvo mano pinigai <...>“;

„<...> Nesąmonė, kad kai važiuodavome į bernvakarius, kad 500 litų. Didžiausias mano bernvakaris mano 300 litų kainuodavo, kaip ir privatus šokis <...>“;

„<...> Netiesa, kad buvo, kad aš minėjau, kad mačiau, kad panelės išeina, kad mokėdavo 1000 litų mažiausiai. Tai yra netiesa. Nemačiau, kad J. išeidavo, nes su ja mažai labai dirbdavau. Nepamenu, kad apie J. kalbėjome. Daugiausiai kalbėjome apie finansinius dalykus apklausos metu. Dėl panelių sakiau – ne <...>“;

3) „<...> Nežinau apie kitas merginas nieko dėl rezervo. Kai aš atėjau į darbą, man L. pasakė, kad, jeigu man reikia, galiu kaupti pinigus. Mano svajonė visada buvo krūtinės operacija. Paprašiau, kad noriu. Namuose galiu ir išsileisti tuos pinigus. Sukaupiau ir prieš operaciją man buvo grąžinti pinigai ir pasidariau operaciją. Kiek norėjau, tiek ir kaupiau. Aš ir L. užsirašydavome sumas <...>“;

4) „<...> Ž. A. žmona. Jos niekada nebūdavo klube. Žinojau, kad ji A. žmona. Ji kartą buvo užėjusi, gal Valentino dieną, ar Kovo 8 d., išgėrė kavos ir išėjo. Darbe jos niekada nebuvo. Vardą jos per panas kitas sužinojau, jos pasakė, nes daugiau metų dirba ten. Klube būdavo susirinkimai ir L. juos vesdavo. Ž. niekada nebūdavo tuose susirinkimuose. A. gal vieną kartą ir buvo, bet nepamenu. Pamenu, kad pastoviai su L. jie būdavo, tie susirinkimai. Aptarinėjama buvo apie tvarką tarp panų, pykstasi, intrigos tarp panų būdavo. Dažniausiai dėl to susirinkimai buvo <...>“.

Kaltinamoji Y. V. ikiteisminio tyrimo metu su pareikštu įtarimu nesutiko, nurodė, kad melagingų parodymų teisme nedavė. Pabrėžė, kad jai nei apklausos metu policijoje, nei teismo posėdžio metu nebuvo išaiškinta teisė, kad ji gali neduoti parodymus prieš save. Jai buvo išaiškinta tik pareiga, kad privalo duoti parodymus ir kad parodymus duoti teisingus. Kadangi jai nebuvo išaiškintos tokios teisės, tai ji davė prieš save parodymus, o būtent apie tai, kad gaudama nelegalias pajamas iš darbo naktiniame striptizo klube „P.“ nemokėjo mokesčių valstybei. Už tai jos supratimu ji galėjo būti nubausta. Vėliau susipažinusi su apklausos protokolais, kurie jai buvo pateikti susipažinimui, pamatė, kad yra išaiškinimas, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį, ji negalėjo būti verčiama duoti parodymus prieš save, bet tai jai išaiškinta prieš apklausą nebuvo, o ji to pati nepaskaitė. Su teisėsauga iki tol susidūrusi nebuvo. Kai buvo apklausiama teisme posėdžio metu, jai buvo liepta tik prisiekti, kad sakys tiesą, o kad gali ir neduoti parodymų prieš save vėl nebuvo išaiškinta teisė, kaip ir apklausos metu policijoje. Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 4 dalis numato, kad asmuo neatsako už melagingų parodymų davimą, jei prieš apklausą nebuvo įspėtas, kad gali atsisakyti duoti parodymus, tai mano, kad ji neturėtų būti patraukta atsakomybėn, pagal tai kuo yra įtariama, nes teisme duoti parodymai mano yra kaip ir niekiniai, nes ten prieš apklausą tikrai nebuvo įspėta. Kad prieš save davė parodymus dėl kurių galėjo nukentėti, laiko tuos parodymus, kaip ir minėjo, kur kalba apie gautas pajamas, kurios buvo kaip ir sakė nelegalios, nes nuo jų jokie mokesčiai sumokėti nebuvo. Detalizuoti kokia darbo specifika buvo tuo metu, kai dirbo naktiniame klube „P.“ dabar neketina, nes praėjo daug laiko ir gali daug ką supainioti. (1 t., b. l. 157-159)

Papildomos apklausos metu Y. V. parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai bei prisipažįsta, kad 2016-09-19 kai buvo apklausta Klaipėdos apygardos teisme ji davė neteisingus parodymus. Jos teisingi parodymai buvo duoti kai buvo apklausta policijoje pirmą kartą. Parodymus teisme pakeitė, nes jai paprasčiausiai buvo nepatogu prieš kitus dalyvius teisme, kurie buvo tuo metu, kai buvo apklausinėjama teisme. Tuo metu buvo kiek pamena ir A., ir Ž. bei kiti. Nenorėjo, kad kas nors dėl jos parodymų nukentėtų, todėl taip ir pasielgė. Be to, per susirinkimus kai dirbo buvo kalbama, ką reikėtų sakyti, jei kartais apsilankytų policija, tai taip panašiai ir papasakojo teisme. Be to buvo praėję daug laiko, todėl teisme duodama parodymus galėjo daug ką ir sumaišyti, to net nenorėdama, nes darbo sąlygos keitėsi. Sutinka, kad byla jos atžvilgiu būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu, tik prašo paskirti jai kuo mažesnę baudą, nes uždirba tik minimumą, be to turi paskolą būstui. Jei jai bus paskirta bauda prašo leisti ją susimokėti dalimis ne mažiau, kaip per du metus laiko. Pasižada ateityje nenusikalsti. Ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo išgėrus yra nutrauktas pagal laidavimą. (1 t., b. l. 164-167)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Y. V., apklaustos kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), apklausos protokolas, fiksuojantis jos duotus 2013-08-21 parodymus, kad klube „P.“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje dirbo nuo pat UAB „A.“ įsikūrimo. Anksčiau dirbo UAB „O.“. Klubo direktorius yra A. A.. Jis turi tokį patį klubą ir Vilniuje. Buvo įdarbinta ir klube dirbo šokėja. Atėjus į darbą, savo mobiliuosius telefonus padėdavo prie baro, nes taip buvo reikalaujama administracijos. Klientams įėjimas į klubą buvo mokamas. Kiek kainavo – nežino. Atėjus į klubą klientams, šokėjos pagal sudarytą eilę šoko scenoje, reikėjo užimti klientą. Už šokį scenoje gaudavo arbatpinigių, kuriuos nešdavo ir padėdavo persirengimo kambaryje prie savo daiktų, pasižymėdavo sumą, nes nuo arbatpinigių šokėjos gaudavo 70 procentų nuo sumos, o likusieji 30 procentų likdavo klubui. Taip pat klube buvo šokami privatūs šokiai. Privatus šokis už užuolaidos kainavo 300 litų. Kliento buvo galima prašyti ir daugiau, jei jis sutikdavo mokėti. Privatus šokis už užuolaidos trukdavo tris dainas. Taip pat buvo tokia paslauga kaip privatus šokis „jakuzi“ kambaryje. Ten valanda su klientu kainavo nuo 1000 litų. Kainą mergina taip pat pati galėjo derinti su klientu. Taip pat buvo galima su klientu išeiti iš klubo. Valanda praleista su klientu ne klube kainavo nuo 1000 litų. Pinigus, gautus už privačius šokius merginos taip pat nešdavo į persirengimo kambarį, padėdavo, pasižymėdavo, nes nuo privataus šokio merginai priklausydavo 50 procentų sumos, likusieji likdavo klubui. Klientai galėdavo merginoms pirkti ir gėrimus, nuo kurių merginoms buvo mokama 40 procentų, nuo sumos. Iš šių išvardintų procentų susidarydavo merginų nakties atlyginimas. Visus pinigus surinkdavo dirbanti administratorė, suskaičiuodavo pagal nurodytus procentus ir kitos darbo dienos pradžioje sumokėdavo merginoms, kiekvienai pagal tai, kiek ji uždirbo. Pradžioje mokėdavo grynais pinigais, rytais, iš karto po darbo nakties. Vėliau pradėjo mokėti kitos darbo dienos pradžioje. Pinigus sulankstydavo į popieriaus lapelį, užrašydavo slapyvardžius bei dieną už kurią mokami pinigai. Jos slapyvardis – A.. Kiek gaudavo atlyginimo kitos merginos nežino, kadangi pinigai būna susukti ir kiekviena pasiimdavo savo. Vieną kartą per mėnesį administratorės atnešdavo pasirašyti algalapį, kuriame buvo nurodyta oficiali alga. Jos alga būdavo nurodyta 700-900 litų, konkrečių sumų neprisimena. Per mėnesį tekdavo dirbti 15-16 naktų. Per mėnesį uždirbdavo apie 5000 litų. Buvo ir daugiau, buvo ir mažiau, bet ne mažiau nei 4000 litų. Ji šoko scenoje, šoko privačius šokius už užuolaidos, ėjo su klientu į „jakuzi“ kambarį, bet seksualinių paslaugų neteikė. Su klientu buvo išėjusi iš klubo. Ją klubo darbuotojas T. yra vežęs su klientu prie jūros, bet ji seksualinių paslaugų neteikė. Buvo išvažiavusi valandai laiko, T. laukdavo ir parveždavo atgal į klubą. Išėjus su klientu iš klubo valandai laiko, klientas sumokėdavo ne mažiau 1000 litų. Jei merginos norėdavo su klientu būti daugiau, reikėdavo tą laiką prasitęsti. Apie tai turėdavo informuoti administratorę ir už papildomą laiką atnešti administratorei pinigus. Išeinant iš klubo merginoms buvo duodami klubo telefonai, kad administratorė galėtų susisiekti su merginoms. Yra važiavusi į rengiamus bernvakarius, kurie buvo užsakomi per klubą. Į juos taip pat veždavo T.. Už bernvakarius gaudavo 500-700 litų. Gautus 500-700 litų parveždavo į klubą. Į bernvakarius yra važiavusi daug kartų, nes turi savo šokių programą. Būdavo klube merginų, kurios niekada neidavo į „jakuzi“ kambarį ir neidavo su klientais iš viešbučio. Buvo tokių, kurios tai darydavo pastoviai. Pastoviai iš klubo su klientais išeidavo J.. Ar klube buvo teikiamos seksualinės paslaugos, nei patvirtinti, nei paneigti negali, kadangi pati seksualinių paslaugų neteikė, bet sprendžiant iš to, kad kai kurios merginos pastoviai išeidavo iš klubo, tokią prielaidą buvo galima daryti. Apie tai klube niekas nekalbėjo. Net oficialiai buvo sakoma, kad seksualinių paslaugų teikti negalima, nors išėjimas iš klubo su klientu tikrai nebuvo draudžiamas. Darbo metu buvo sukaupusi rezervą – 4000 litų. Šiuos pinigus jai atidavė, nes tų pinigų jai reikėjo operacijai. Rezervą kaupti turėjo visos merginos. Tai buvo vienas iš reikalavimų. Juos merginos kaupia iš savo surinktų pinigų, t. y. 20 procentų nuo surinktos sumos. Surinkus 4000 litų, tų 20 procentų neatskaičiuodavo. Klubo direktorius yra A., vyresnioji administratorė buvo L., nes visi klausimai buvo sprendžiami su jais. Kitos dirbusios administratorės buvo E., A., I.. Klubo darbuotojai gan dažnai keičiasi. Apie savaitę laiko yra dirbusi ir Vilniaus klube „P. C.“. Kai tik klubas atsidarė, ten trūko šokėjų. Vilniaus klube tvarka buvo tokia pati. Pinigai šokėjoms buvo mokami lygiai tokia pat tvarka. Apie pinigines baudas nieko pasakyti negali. Buvo griežtai uždrausta bendrauti su klubo klientais už klubo ribų. Yra dalyvavusi susirinkime, kurį vedė A., Ž. ir L.. Jo metu buvo papasakota, kaip barmenė I. susitikinėjo su klientu už klubo ribų. Vėliau ji buvo atleista iš klubo. (1 t., b. l. 145-147)

Y. V., apklaustos kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), apklausos protokolas, fiksuojantis jos duotus 2014-03-19 papildomus parodymus, kad dirbdama klube uždirbdavo ne mažiau 4000 litų, kuriuos procentais paskirstė taip: 40 procentų iš privačių šokių, 40 procentų už gėrimus ir 20 procentų iš arbatpinigių (1 t., b. l. 148-149).

Y. V., apklaustos kaip liudytoja Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-19 posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), parodymai, užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, kad ji žino kokia byla nagrinėjama. A., Ž., I., E., A. pažįsta. Su jais kartu dirbo prieš 4-5 metus UAB „A.“, UAB „O.“, darbovietė buvo (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ji dirbo ne visą savaitė, 2-3 dienas per savaitę, nes gyveno Vilniuje. Atlyginimą gaudavo pagal atlyginimo lapą vieną kartą per mėnesį, buvo šokėja. Kai atėjo į darbą, vadovė buvo L., jos pavardės nežino. Ji spręsdavo visus klausimus darbe. Į darbą ji taip pat ją ir priėmė. Nepamena su kuo darbo sutartį rašėsi. Darbą susirado per draugę. Pati nuėjo ir klausė, ar gali dirbti. Tą dieną L. buvo ir klausė jos, ji davė jai darbo sutartį rašytis. Su ja buvo pasirašyta darbo sutartis. Išdirbo 4-5 metus ten.

Į užduotus teisėjos klausimus parodė, kad jos atlyginimas išeidavo iš gėrimų procentų. Kiekvieną mėnesį skirtingai būdavo. Nepamena kaip nurodyta darbo sutartyje buvo dėl atlyginimo. Darbo sutartis senokai sudaryta buvo. Gaudavo pagal atlyginimo lapą. Lape rašydavosi ir jai išmokėdavo. Atlyginimą pagrinde L. išmokėdavo kartą per mėnesį. L. visada būdavo, kai ji dirbdavo. Savaitgaliais ji nedirbdavo. Buvo viena bendra salė, stulpai, kur klientai buvo, baras. Jų kambariukas buvo, kur jos persirengdavo. Privatus buvo šokis už užuolaidų salėje ir vipinis kambarys. Šokdavo už arbatpinigius. Jie būdavo skirtingai, nes kiekvienas klientas skirtingai duodavo. Būdavo, kad šokdavo ir negaudavo jų net. Arbatpinigiai buvo jos pinigai, bendrų niekas nerinko. Būdavo naktys, kad miegodavo ir nebūdavo nei vieno žmogaus. Taip labai dažnai būdavo. Jos arbatpinigiai būdavo labai skirtingai. Didžiausio atlygio nepamena ir neskaičiuodavo. Šokėjų skirtingai būdavo vakarais. Būdavo 3-4 merginos, nedaug. Dar dirbo administratorė. L. buvo administratorė vadovė. Būdavo dar barmenė. Kokios 3-4 šokėjos. Apsaugos darbuotojas būdavo. Jis būdavo prie durų. Jis neidavo į salę kur jos šoka. Į kambariuką pas jų jis irgi neidavo. Jokių problemų nebuvo, kad reiktų jam eiti pas jų. Užmokesčių nepamena. Jai klientai mokėjo tiek, kiek su juo susitardavo. Būdavo ir 200 litų, ir 300 litų. Vipiniam kambaryje ji labai dažnai nešokdavo. Nežino apie kainą jo. Tikrai nešokdavo už 1000 litų. Jei klientas nori, kad vipiniam kambaryje šoktų, jis mokėdavo jai kiek susitarė. Kadangi vipinis kambarys, jis mokėdavo, kad ten patekti. Nežino, ar 1000 litų mokėdavo, gal 500 litų. Vipiniam kambaryje stovi stulpas, sofa, televizorius, staliukas, kur klientas gali gerti savo gėrimą. Ji jokių intymių paslaugų neteikė tame kambariuke. Klientai vyrai ir jie klausinėdavo, ar galima čia kažką gauti. Ji sakydavo, kad ne. Pašokti, o jokių paslaugų ten nėra. Jokių masažo paslaugų taip pat nėra. Nueini pašoki ir viskas. Tame versle daug metų dirba. Tai ne pirma jos darbo vieta buvo. Ji yra šokėja bei kuria šokių programas. Pas ją sutartis tokia. Ji važiuodavo į bernvakarius šokti, nes turi programą ir šou. Vienas bernvakaris išeina apie 15 minučių, tai yra 3 dainos. Ji važiuodavo viena. Kitos merginos su ja nevažiuodavo. Užsakymas būdavo per T., per klubą. Jei bernvakaris, kažkur švenčia ir klausdavo, ar važiuos, ji važiuodavo. Dažniausiai žmonės į klubą ateidavo ir klausdavo. Ji važiuodavo pašokti. T. buvo kaip apsauginis, kiek ji žino. Klientai ir per T. atsirasdavo. Dažniausiai į bernvakarius ją apsauginis nuveždavo ir laukdavo jos. Būdavo įvairiai, bet dažniausiai jis su ja būdavo, kad jai nieko nenutiktų. Būdavo tai jos pinigai 150-250 litų.

Pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, į teisėjos klausimus papildomai parodė, nepamena, ką per apklausą sakė. Kai tyrėja apklausinėjo nepamena ką dėl ko sakė. Apie 1000 litų tikrai nieko nesakė. Buvo šnekėta tik apie bernvakarius. Ne jos žodžiai, kad parašyta kiek priklausydavo nuo šokio merginai procentais. Buvo oficialus atlyginimas, tai jos žodžiai. 4000 litų kartu su atlyginimu ir su arbatpinigiais yra suma gaunama per mėnesį. Apie laiko prasitęsimą taip nebūdavo. Privatus šokis eina trys – keturios dainos privačiame kambaryje ir už užuolaidų tas pats. Nesąmonė, kad kai važiuodavome į bernvakarius, kad 500 litų. Didžiausias jos bernvakaris 300 litų kainuodavo, kaip ir privatus šokis. Prisimena tą apklausą. Buvo du kartus apklausa. Pirmą kartą beveik viskas už ją pasakyta buvo. Antrą kartą jau kiti klausimai buvo, apie dabartinį darbą, ar pasikeitė kažkas. Nežino apie kitas merginas nieko dėl rezervo. Kai ji atėjo į darbą, jai L. pasakė, kad, jeigu reikia, gali kaupti pinigus. Jos svajonė visada buvo krūtinės operacija. Paprašė, kad noriu. Namuose gali ir išsileisti tuos pinigus. Sukaupė ir prieš operaciją jai buvo grąžinti pinigai ir pasidarė operaciją. Kiek norėjo, tiek ir kaupė. Ji ir L. užsirašydavo sumas.

Į užduotus prokuroro klausimus parodė, šokėja dirbo Klaipėdoje. Į Vilnių nevažiuodavo dirbti. Vilniuje nedirbo tuo pat metu. Vip kambarys buvo vienas didelis. Buvo vonia tame kambaryje. Ji buvo tuščia, jai rodos, kad ji neveikdavo. Dar buvo stulpas, sofa, tualetas buvo. A. buvo direktorius. Dažniausiai ji bendraudavo su L., visos problemos ir klausimai per L.. Su A. labai retai teko bendrauti. Nepamena, ar A. buvo klube dažnai, gal vieną ar du kartus ir buvo užėjęs. Ž. A. žmona. Jos niekada nebūdavo klube. Žinojo, kad ji A. žmona. Ji kartą buvo užėjusi, gal Valentino dieną, ar Kovo 8 d., išgėrė kavos ir išėjo. Darbe jos niekada nebuvo. Vardą jos per panas kitas sužinojo, jos pasakė, nes daugiau metų dirba ten. Klube būdavo susirinkimai ir L. juos vesdavo. Ž. niekada nebūdavo tuose susirinkimuose. A. gal vieną kartą ir buvo, bet nepamena. Pamena, kad pastoviai su L. jie būdavo, tie susirinkimai. Aptarinėjama buvo apie tvarką tarp panų, pykstasi, intrigos tarp panų būdavo. Dažniausiai dėl to susirinkimai buvo. Už klubo ribų nebuvo galima susitikti su klientais ir sutartyje darbo taip buvo nurodyta. Negalima už klubo ribų susitikti, nes iš karto atleis iš darbo. Jos darbo vieta brangi ir niekada nesusitikinėjo su klientais. Per susirinkimus buvo kalbama apie tai, bet tų panų nepažįsta. Vykdavo į bernvakarius. Niekur kitur iš klubo nevykdavo. Buvo vienas atvejis, kad vienas klientas norėjo nuvažiuoti prie jūros. Išgėrė šampano ir grįžo. Su jais buvo apsauginis T.. Atlyginimas vieną kartą per mėnesį buvo mokamas, rašydavosi pagal atlyginimo lapą, suma atitiko ką ir išmokėdavo. Už šokius gaudavo arbatpinigius kiek susitardavo. Sumokama tiesiogiai į rankas. Tuos pinigus į savo piniginę dėdavo. Administratorė žinodavo, kad eina šokti, pas ją yra privatas. Sako, kad einu į privatą, ir žino, kad 3-4 dainos, kad jei eilė šokti ant scenos, kad turi praleisti, nes šoka privatą. Merginos kitos į vipinį kambarį eidavo ar neidavo nestebėdavo. Paprastomis dienomis nelabai daug klientų būdavo. Ji gyvena Vilniuje ir važiuodavo su autobusu į darbą. Jai klubas keliones apmokėdavo. Su L. po bylos prasidėjimo, nebendravo. Su ja senokai bebendravo ir nenori bendrauti. Nėra susipykusios. Kitos merginos, kai ji dirbdavo, neišeidavo iš klubo. Įėjimas į klubą klientams buvo mokamas. Nežino kiek kainuoja. Prieš tris mėnesius išėjo iš tokio darbo. Būdavo procentinis atskaitymas už gėrimus. Jos atlyginimas būdavo. Kiek išgerdavo, bet procentų nepamena, per mėnesį gaudavo atlyginimą. Klientas vaišindavo gėrimais, o ji už tai gaudavo procentus. Jos procentai būdavo už tai kiek jis ją vaišino. Procentus gaudavo pagal atlyginimą kartą per mėnesį. Kiek išgerdavo per mėnesį, tiek ir gaudavo atlyginimo. Kas mėnesį būdavo skirtingai. 700 – 1000 litų būdavo atlyginimas. Jos teisė gerti ar negerti. Nežino nieko, kad buvo mokama taksistams už klientus.

Į teisėjos papildomai užduotą klausimą parodė, kad moteris apklausinėjo kabinete, jis vienam žmogui. Moteris prie kompiuterio sėdėjo, prie stalo. Vyras atėjo, atsisėdo priešais ją ir pradėjo jai grasinti. Jis pradėjo sakyti, kad neišeis, jei nepasakys to ir to. Jis pasakė, ar jo nepamena, nes buvo jis klube. Ji jo nežinojo. Jis pradėjo spausti. Antrą kartą buvo tik moteris apklausos metu.

Į užduotus advokatų klausimus parodė, kad apklausos metu buvo viena moteris, o po to atėjo jaunas aukštas vyras. Nepamena jo pavardės ir vardo, jei pamatytų, tai pasakytų. Tas vyras be uniformos buvo. Jį matė pirmą kartą. Jie bendrai bendravo ir suprato, kad jis irgi iš policijos. Jai nieko neaiškino, kad pasirašyti turi visi kas dalyvavo apklausoje. Nieko jai neaiškino ir jos neklausinėjo. Pasakyta buvo, kad ji daug ką meluoja, kad sako neteisybę. Jai ėmė sakyti nesąmones apie 1000 litų ir išėjimus ir pasakė, kad parašys tai, ką jie turi parašyti. Ji žino, kad pagal įstatymą savo parodymus ji gali pakeisti teisme. Apklausos metu pas tyrėją sakė, kad išgerdavo alkoholio darbo metu. 700-1000 litų jai išeidavo už gėrimus. Pagal atlyginimo lapą ji gaudavo. Kiti pinigai buvo dar. Jei kokią didesnę sumą surenka, tai su bernvakariais ir arbatpinigiais. Su arbatpinigiais skirtingos sumos būdavo. 4000 litų jei ir išeidavo, jei vieną kartą išėjo, tai po to tris mėnesius ant tos sumos ir būdavo. Būdavo, kad pusę mėnesio nėra žmonių. Tuščias mėnuo, tai 500 atlyginimo gaudavo. Nieko nebūdavo po švenčių. Tai toks darbas, kad nežinai kiek uždirbsi. Būdavo, kad 1-4 klientai būdavo per naktį. Būdavo, kad arbatpinigių negauni iš viso. Jokių santykių su niekuo nebuvo niekada. Neteko apie tai su merginomis kalbėtis. Adomaitienės nežinojo. Ją esu minint girdėjusi. Nežino, ar ji dirbo. Iki bylos iškėlimo ir po – dirbo. Tvarka kaip buvo, taip ir liko. Atlyginimus pagal atlyginimo lapą gauna ir gavo. Ji dirba kaip ir dirbdavo prieš bylą.

Į papildomai užduotus prokuroro klausimus parodė, kad susirinkimų metu būdavo minima apie draudimą teikti seksualines paslaugas. Ateidavo naujų panų. L. darydavo susirinkimą ir visada sakydavo, kad negalima susitikti su klientais, kad prarasime darbą. Dėl draudimo teikti seksualines paslaugas buvo kalbama susirinkimų metu. Ji jokių paslaugų asmeniškai niekam neteikė. Turėjo slapyvardį, jis buvo A.. Jis buvo reikalingas. Šiame darbe visi turi tokį slapyvardį. Jai pasakė, kad geriau slapyvardį turėti. Kitos merginos turėjo turbūt irgi slapyvardžius. J. jai žinoma, ji su ja dirbo. Ją iš darbo žino. Apklausos metu nepamena, ar buvo jai paminėta J.. Nežino, ar apie ją kalbėjo. Kai ji dirbdavo, nematė, kad panelės išeidavo iš klubo. Nepamena, ar apklausos metu kalbėjo apie J.. Jai protokolą skaitė moteris. Labai daug ką ji dabar girdi pirmą kartą. Netiesa, kad buvo, kad ji minėjo, kad matė, kad panelės išeina, kad mokėdavo 1000 litų mažiausiai. Tai yra netiesa. Nematė, kad J. išeidavo, nes su ja mažai labai dirbdavo. Nepamenu, kad apie J. kalbėjo. Daugiausiai kalbėjo apie finansinius dalykus apklausos metu. Dėl panelių sakė – ne. Nuo alkoholio gaudavo procentus. Nuo VIP kambario – klientas už kambarį mokėdavo į kasą, o po to kiek ji susitardavo už šokį jai mokėjo. VIP kambarys 400 – 500 litų. Mušdavo į kasą, klientas nunešdavo prie baro ir mokėjo kas stovėjo prie kasos. L. mušdavo, administratorė, barmenė į kasą tuos pinigus. Pinigai, kad susukami buvo, tai buvo tos moters (tyrėjos) žodžiai. Jai taip niekas nemokėjo. Jai buvo pasakyta, kad jie pasiėmė kamerą prie baro ir jie viską matė, kad jei kitaip pasakysiu, tai ji meluoja. Tada pasakė, kad jeigu jie matė, tai tegul ir rašo ką matė.

Pagarsinus jos papildomus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, į teisėjos klausimus papildomai parodė, kad nepamena, jog taip kalbėjo su tyrėja apie procentus. Nežino kas ten parašyta. Antrą kartą apklausoje klausė, ar savo parodymų nekeis. Pasakė, kad nekeis. Gal taip ir parašė kaip ir pirmą dieną rašė. Nesakė taip kaip parašyta dėl tų algalapių. Sakė apie savo algalapį, kaip gali sakyti, kad nemokėjo pagal algalapį ? Neteisingai reiškia jis surašytas. Jai buvo pasakyta, ar ji keis, ar nekeis parodymus. Pasakė, kad gali pakeisti, nes ten spaudimas buvo. Jai pasakė, kad geriau nekeistų. Pasakė, kad čia jai geriau bus. Nežino kaip žmonės dirba, nereikia spaudimo daryti.

Į papildomai užduotus advokatų klausimus parodė, kad dabar jokio spaudimo nejaučia. Jai paminėta buvo prieš tai apklausoje daug negražių grasinimų. Ji paslaugų seksualinių neteikė ir nematė, kad jas kas teiktų. Susirinkimas būdavo paprastas, kai jis vykdavo. Jis laisvai vykdavo. Dėl darbo pobūdžio jai L. aiškino. Kiti žmonės neaiškino, buvo tik su L. pokalbis. Ji arbatpinigius savo pati skaičiuodavo, kiekvieną gėrimą rašėsi ir jai visada sueidavo. Nežino už ką L. buvo atleista iš darbo. Negirdėjo kalbų, kad ji buvo atleista iš darbo už tai, kad susitikinėjo su klientais. Niekas apie ją nešnekėjo. Vilniuje neteko dirbti. Kai tik buvo atidarymas ten, vieną ar dvi dienas ten pabuvo dėl panų kiekio. Nedirbo ten. Kai tik atidarymas buvo, tai ir vyko, metų nepamenu. Pirmomis dienomis pabuvo. Tvarka buvo tokia pat Vilniuje, panos turi save prižiūrėti, gražiai atrodyti ir bendrauti su klientu. Jos tokia ne pirma darbo vieta buvo tokioje pasilinksminimo įstaigoje. Kitose įstaigose ir šiose palyginus, tai sąlygos čia geresnės buvo. Prieš tai klube arbatpinigiai atiduodami, o čia visi arbatpinigiai buvo jos. Jai klubai nesipainioja. 15-16 naktų per mėnesį dirbdavo. Kiekvieną dieną nedirbo. Klubas dirbdavo I-VII. Pusę laiko klube praleisdavo. Nuolatinė darbuotoja buvo. Niekas iš darbuotojų nesakė, kad reikia užsiimti seksualinėmis paslaugomis. Apie lytinius santykius niekada su merginomis nekalbėdavo. Nieko apie tai negirdėjo. (1 t., b. l. 52-64)

Y. V., apklaustos kaip liudytoja Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-19 posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), parodymai, užfiksuoti teisiamojo posėdžio garso įraše, fiksuojančiame kaip liudytoja apklaustos kaltinamosios parodymus, užrašytus teisiamojo posėdžio protokole (skaitmeninėje laikmenoje, pridėtoje prie bylos).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-02-04 nutartis, priimta aktualioje tyrimui ir bylos nagrinėjimui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Tyrimui ir bylos nagrinėjimui reikšmingi nutarties 28 ir 29 punktai, kuriuose LAT konstatavo sekančias tyrimui ir kaltinamosios kaltei nustatyti reikšmingas aplinkybes:

„28. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų veikų grindė teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų, kaip antai I. J., I. Ž., I. R., I. P. ir kt., parodymais, patvirtinančiais prostitucijos kaltinime nurodytuose klubuose atvejų aplinkybes, taip pat kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – kratos metu ar liudytojų apklausos metu iš jų paimtų užrašų duomenimis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, specialisto išvada ir kitais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose aptartais įrodymais. Iš bylos matyti, kad nemaža dalis pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų – M. J., D. L., G. K., J. K., S. N., D. J. D., O. K., U. T. (M.) ir kt. – davė parodymus, kurie prieštaravo parodymams, šių liudytojų duotiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Todėl pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nepažeisdamas BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatų, perskaitė teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi prieštaravimų šių liudytojų parodymuose priežastis, tinkamai ištyrė jų teiktas versijas, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo neteisingai užrašyti ar kad jų turinys neteisingas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų daryto spaudimo. Šias versijas pirmosios instancijos teismas argumentuotai atmetė. Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuosprendyje nurodyti šių liudytojų teismo posėdyje duoti parodymai vertintini kritiškai, o ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teismo posėdyje perskaityti minėtų liudytojų parodymai (jie išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje) atitinka faktines bylos aplinkybes.

29. Nagrinėdamas apeliacinius skundus, byloje surinktus įrodymus dar kartą įvertino apeliacinės instancijos teismas, jis pritarė pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo išvadoms. Pažymėtina ir tai, kad, spręsdamas dėl įrodymų patikimumo, apeliacinės instancijos teismas apklausė ir atsižvelgė į liudytojų O. K. ir U. T. (M.) parodymus, kuriuose jos nurodė, kad pirmosios instancijos teisme davė neteisingus parodymus, – U. T. (M.) dėl to, kad bijojo teismo posėdyje dalyvavusio nuteistojo A. A., O. K. – dėl A. A. tiesioginio psichologinio poveikio. Šios liudytojos teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą“. (1 t., b. l. 135-136)

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji Y. V. Klaipėdos apygardos teisme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), posėdžio, vykusio 2016-09-19 metu, apklausiama kaip liudytoja, prisiekusi sakyti tiesą ir būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus, apklausiant ją kaip liudytoją 2013-08-21 ir 2014-03-19, parodymus. Kaltinamosios Y. V. kaltė įrodyta jos pačios parodymais bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes ji nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad keičia parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, suprato šių savo veiksmų pasekmes ir norėjo taip veikti.

Kaltinamosios Y. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji Y. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę – dirba, yra ištekėjusi, anksčiau neteista (2 t., b. l. 1-2), administracine tvarka bausta tris kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 189-191), jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai Y. V. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – baudą (MGL dydį skaičiuojant pagal Vyriausybės patvirtintą inkriminuotos pranešimu apie įtarimą nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiui dydį – 37,66 Eur), nustatant jos dydį mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Kaltinamoji Y. V. sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti sumokėti baudą per dvejus metus, nes jos pajamos nedidelės, be to, ji turi būsto paskolą. (1 t., b. l. 164-167; 2 t., b. l. 14-16)

Kadangi baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai Y. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 168-170), panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vienas kompaktinis diskas su 2016-09-19 teisiamojo posėdžio garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Y. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą Y. V. paskirti 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą Y. V. savanoriškai privalo sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su 2016-09-19 teisiamojo posėdžio garso įrašu - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti Y. V., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąją kalta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Violeta Olcvikienė