Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autovisuma“ ieškinį atsakovui E. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovas nuo 2012-08-14 yra ieškovės BUAB „Autovisuma“ vadovas, ir nuo 2013-03-20 ieškovės vienintelis akcininkas. Pagal 2014 metų įmonės balansą bendrovės turtas 2014-12-31 sudarė 4 555,14 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 6 592,62 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 6 592,62 Eur. Ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-03 nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“, ieškovės valdymo organai (administracijos vadovas) įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-11-29 ir 2017-03-01 pranešimais bankroto administratorius informavo atsakovą, kad jis privalo perduoti automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) at atlyginti 2 027,30 Eur žalą, jeigu transporto priemonės neišsaugojo. Atsakovas 2016-12-20 mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei 527,30 Eur ir įsipareigojo iki 2017-02-10 sumokėti 2 027,30 Eur. Byloje duomenų, kad atsakovas reikalavimą būtų įvykdęs, nėra.

Juridinis asmuo įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pažymėtina, kad nurodyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui, savininkui nustatyta atsižvelgiant į tai, kad šie subjektai geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės taikymas atsakovams, kaip įmonės vadovams, galimas nustačius šių asmenų atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-643-613/2017 nustatyta, kad ieškovės įsipareigojimai sudaro 6 592,62 Eur, tai yra viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (4 555,14 Eur), įmonė yra nemoki. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas, atsižvelgęs į bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, privalėjo kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, nes atsižvelgęs į įmonės finansinius duomenis, turėjo įvertinti, jog bendrovė negali ir negalės atsiskaityti su savo kreditoriais. Ieškovė prašomą priteisti 3 628,59 Eur žalos atlyginimą apskaičiuoja remdamasi teismo patvirtinta bendra ieškovės kreditorinių reikalavimų suma. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-643-613/2017 patvirtinta ieškovės kreditinių reikalavimų suma yra 3 628,59 Eur, ieškovės prašymas dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 3 628,59 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1 500,00 Eur žalos atlyginimą už neišsaugotą ir bankroto administratoriui neperduotą turtą. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo. Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 1, 2, 4, 7 dalys). Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-03 nutartimi įpareigojo atsakovą kaip juridinio asmens valdymo organą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau atsakovas savo pareigos neįvykdė, teismo nustatytu terminu neperdavė bankroto administratoriui įmonės ilgalaikio turto: transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šių atsakovų veiksmų ieškovė patyrė 1 500,00 Eur žalos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 1 500,00 Eur žalos atlyginimas (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 5 128,59 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.210 straipsnio 1 dalis).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-22 nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistina 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo priteistina 115,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. P. 5 128,59 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 128,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-22) iki teismo sprendimo visiško ieškovei ir 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Autovisuma“

Priteisti iš atsakovo E. P. 115,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.