Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2014-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-243-496/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-10-06
Bylos Nr.
1-243-496/2014
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00583-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-243-496/2014Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00583-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.11.; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.7.2.5.; 1.2.5.4.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 6 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 67-1-583-14, kurioje

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenama vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-11-24 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., 2) 2014-02-07 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 2 d., 63 str. 1, 4 d. laisvės apribojimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto ir per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais žmonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. M. 2014 m. rugpjūčio 12 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), A. S. gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pridėdamas peilį prie kaklo A. S. ir sakydamas jam ,,papjausiu“, sudarė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatytą veiką, kaltę pripažino visiškai ir paaiškino (b.l. 21, 25), kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. apie 14 val. nuėjo pas A. S. į namus pasiimti pieno ir kartu su juo išgėrė alaus. Vakare, kiek buvo valandų, neprisimena, A. paprašė dviračiu į jo namus parvežti pieną, o pats parėjo namo pėsčiomis. Jis gyvena kartu su seneliu A. S.. Juos senelis pavaišino alumi, kurį trise gėrė. Jis jau jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai su A. susipyko. A. jam be jokios priežasties pasiūlė į ,,žaptus“. Jam nepatiko, kad A. taip pasakė, todėl norėdamas, kad A. nusiramintų ir nešnekėtų nesąmonių, iš kambaryje buvusios spintos pasiėmė peilį, kurį pridėjo A. prie kaklo. Peilio prie odos nepriglaudė. Be to, peilį pridėjo ne ašmenimis, o kita jo puse, nes nenorėjo įpjauti ir sužeisti A.. Pridėjęs peilį, A. pasakė, kad jį papjaus. Tuomet A. nusiramino. Patraukęs peilį, išėjęs į lauką, tą peilį išmetė į laukus. Kurioje tiksliai vietoje ir kodėl išmetė peilį, nežino. Prieš išeidamas išmesti peilį pamatė, kad A. skambina į policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jei A. nebūtų jam pasiūlęs į „žaptus“, jis nebūtų ėmęs peilio ir sakęs, kad papjaus. Apklaustas papildomai parodė, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai susipyko su A. S.. Dėl girtumo neprisimena, kodėl susipyko. Jam atrodo, kad A. pasiūlė į ,,žaptus“, todėl jis ant A. supyko, tačiau tiksliai neprisimena, ar tikrai taip buvo. Jis prisimena, kad pasiėmė iš spintos peilį ir jį pridėjo A. prie kaklo, sakydamas, kad jį papjaus. Kokius tiksliai žodžius sakė, dabar jau nebeprisimena. Jam atrodo, kad peilį pridėjo ašmenimis, tačiau ne aštriąją puse, o ta, kuria nepjaunama, nes nenorėjo įpjauti A., tik norėjo jį pagąsdinti. Jam atrodo, kad jis visiškai peilio priglaudęs prie odos nebuvo, bent jau stengėsi nepriglausti, bet jei A. sako, kad buvo priglaudęs, galbūt taip galėjo būti. Senelis A. S. sakė, kad nematė konflikto, nes tuo metu snaudė. Jis A. S. atsiprašė. A. jam atleido ir jie susitaikė. Labai gailisi, kad pasikarščiavo. Mano, taip pasielgė, nes buvo girtas. Blaivas taip nebūtų daręs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis A. S. parodė (b. l. 8, 11), kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. jis atvyko pas dėdę A. S., pas kurį gyvena R. M.. Dėdė pavaišino alumi, kurį vakare jie trise gėrė. Staiga R. M. prie jo pradėjo žodžiais kibti bei sakyti, kad jį papjaus, iš spintos pasiėmė peilį ir jo ašmenis pridėjęs jam prie kaklo pradėjo sakyti, kad perpjaus venas, papjaus. Jis išsigando ir paskambino į policiją. R. M. pabėgo, po kurio laiko grįžo, tačiau peilio su savimi neturėjo. Jis juto realią grėsmę. R. M. girtas yra nenuspėjamas. Įvykis įvyko apie 21 val. Apklaustas papildomai parodė, kad įvykio metu buvo išgėręs alaus, todėl jautėsi lengvai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis neprisimena, kad R. M. būtų siūlęs į ,,žaptus“ ar sakęs kažką panašaus. R. M. pirmas, būdamas girtas, prie jo pradėjo kabinėtis be jokios priežasties. Kaip jau minėjo pirmoje savo apklausoje, R. M., pasiėmęs peilį, jo ašmenis pridėjo jam prie kaklo, sakydamas, kad papjaus. Jis nežino, ar R. pridėjo aštriąją peilio ašmenų pusę, t. y. tą su kuria pjaunama, ar bukąją, bet jautė peilio ašmenis, priglaustus prie kaklo odos. R. peilio nespaudė, todėl neįpjovė ir jo nesužalojo. Jokio fizinio skausmo nejautė, tik labai išsigando, kad neįpjautų į kaklą. Šio įvykio metu buvo padaryta tik moralinė žala. R. M. atsiprašydamas visiškai atlygino padarytą žalą. Jis R. jokių pretenzijų dėl šio įvykio nebeturi ir neturės. Civilinio ieškinio nereiškia. A. S. nematė, kas įvyko, nes tuo metu buvo užsnūdęs ir pabudo tik tada, kai atvažiavo policija.

Nukentėjusysis A. S. kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatą 2014 m. rugpjūčio 13 d. 00.20 val. (b. l. 1).

2014 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros protokole (b. l. 5-6) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam R. M. 2014 m. rugpjūčio 13 d. 01 val. 06 min. nustatytas 2,80 promilių girtumas (b. l. 16).

Aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. M. grasino nužudyti A. S., pridėdamas peilį jam prie kaklo ir sakydamas, kad jį papjaus, taip sudarydamas nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. dispoziciją.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamasis R. M. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir bausmės dydžiu (b. l. 46). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis yra teistas (b. l. 28-29, 30-32), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 33-41), nedirba (b. l. 44-45). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jam skirtina prokurorės siūloma bausmė (Lietuvos Respublikos BK 48 str. ir 54 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d. bausmė subendrinama su 2014 m. vasario 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir skiriant galutinę 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto ir per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 150 (kaip paskirta 2014-02-07 teismo baudžiamuoju įsakymu) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. ir 66 str. į bausmės laiką R. M. įskaitomas sulaikymo laikotarpis (b. l. 14-15, 22).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 26-27) – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d. bausmę subendrinti su 2014 m. vasario 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-59-446/2014 paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto ir per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. ir 66 str., į bausmę įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. 00 val. 30 min. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. 14 val. 30 min., t.y. įskaityti 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti R. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Daiva Valčiukienė