Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-33-749/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-23
Bylos Nr.
1-33-749/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11618-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas
Kaltinamasis
V. P.
Nukentėjusysis
A. P.
Advokatai
Arvydas Penelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-33-749/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11618-2022-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14., 1.2.4.1.2.3; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1., 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 23 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Viktorijai Misevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui, kaltinamajam V. P., kaltinamojo gynėjui advokatui Arvydui Peneliui, nukentėjusiajai A. P., teismo medicinos ekspertei S. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

V. P. 2022 m. balandžio 5 d., apie 17.50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo motinos A. P. atžvilgiu, t. y. koridoriuje kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veidą, po to tęsdamas savo veiksmus, kambaryje lovoje gulinčiai A. P. kumščiais sudavė dar 2 smūgius į veidą, taip mažiausiai 5 trauminių poveikių pasėkoje padarė nukentėjusiajai veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu veido srityje, poodinėmis kraujosruvomis kaktos srityje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, odos nubrozdinimais kaktos srityje, dešinio antakio srityje, nosies srityje, apatinėje lūpoje, veido kaulų lūžiais – kairės akiduobės išorinės sienelės, kairio žandinio ančio viršutinės ir išorinės sienelių, zigomatinės ataugos, kairio skruostikaulio lanko, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio pradžioje savo kaltę neigė.

Baigiant bylą nagrinėti iš esmės, kaltę pripažino, teigė, jog nori susitaikyti su nukentėjusiąja.

Bylos įrodymai

Kaltinamasis V. P. bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, teigdamas, jog nežino, dėl ko brolis jį apskundė. Mama buvo išvažiavusi su broliu į ligoninę, paskui grįžo, pabeldė į duris, kaltinamasis jas atrakino, įleido mamą, slenkstis didelis ir ji griuvo įėjusi į butą. Pasak kaltinamojo, jis ją pakėlė, nutempė į miegamąjį, davė širdies lašų ir ji ten gulėjo. Paskui pradėjo belstis į duris policija, o gaisrininkų pas juos viduje nebuvo. Neatidarė durų, nes išsigando. Davė mamai du šaukštelius širdies lašų, o paskui pats išgėrė visą buteliuką, todėl buvo apsvaigęs. Mama griūna dažnai. Pasikartojo, kad mamos jis nemušė, ji griuvo pati, nes yra silpna. V. P. nurodo, kad mama jau 5 metus griuvinėja.

Teismui atlikus pilną įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. P. pakeitė savo parodymus ir paskutiniame teismo posėdyje kaltę pripažino. Nurodė, kad nori atlyginti visą žalą bei susitaikyti su nukentėjusiąja. Teikdamas paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, V. P. nurodė, kad buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 14:30 val. kažkas pabeldė į duris, atrakino duris ir pamatė brolio žmoną su mama. Jis įtraukė mamą į vidų. Jau tada buvo pas kaimyną išgėręs alaus ir buvo užpykęs ant mamos, kad be perspėjimo išėjo ir jis buvo priverstas jos laukti, įsitempęs mamą į vidų, sudavė kaire ranka į vieną šoną ir delnu į smakrą, ji pradėjo griuvinėti. Mama buvo šiek tiek išsižiojusi, kaltinamasis davė jai su delnu, bet gali būti, kad gal ir su kumščiu davė. Sudavė į vieną pusė, į kitą pusę, ir iš apačios, ji pradėjo alpti. Kaltinamojo teigimu, tada jis išsigando, kad ji miršta, už pažastų nutempė ją į miegamąjį, paguldė aukštielninka jos lovoje ir ji vis tiek išsižiojusi gulėjo. Tada kaltinamasis mamai sudavė su ranka per skruostus dar du kartus. Nežino, kodėl mušė mamą, buvo išgėręs. Jis jos laukė, ji turėjo grįžti, jie buvo susitarę eiti į miestą. Buvo išgėręs alaus ir du buteliukus valerijono. Išgėrė pas kaimyną vieną butelį alaus 0,5 l talpos. Teismui melavo, nes norėjo išvengti atsakomybės. Kaltinamojo teigimu, į doros kelią jį atvedė kardomoji priemonė. Pripažįsta, kad teismas teisingai paskyrė jam suėmimą. V. P. norėtų nebūti nuteistas, gauti nors „lygtinai“, tai pirmas kartas, žada atlyginti mamai žalą, jis jai reikalingas ir ji jam reikalinga, nori susitaikyti. Tas įvykis buvo prieš metus, bet po to gyveno gražiai. Kaltinamojo teigimu, jis jai padėdavo namuose, buityje, kartu nueidavo į parduotuvę. Pasikartojo, kad nori susitaikyti.

Nukentėjusioji A. P. teismo posėdyje pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prieš kaltinamąjį, kadangi kaltinamasis yra jos sūnus. Neatsimena, kas ją apklausinėjo 2022 m. balandžio mėnesį. Tačiau nukentėjusioji patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai iš esmės teisingi.

Iš teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 7 d. duotų nukentėjusiosios A. P. parodymų matyti, kad V. P. yra jos sūnus. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena bute viena, tačiau dažnai pas ją lankosi V. P.. 2022 m. balandžio 5 d. ji nuėjo pas savo kitą sūnų E. į namus. Pastarasis ją nuvežė į ligoninę, kur jai buvo nustatytas riešo lūžimas. Riešą ji užsigavo maždaug prieš tris mėnesius, pati krisdama ant žemės. Po apžiūros ligoninėje, apie 17.40 val. ji grįžo į namus. Ją parvežė E., kurio žmona D. palydėjo iki buto durų, nes dėl senatvės ji prastai vaikščioja. Buto durų raktus turi sūnus V., ji pati šiam juos davė. Jai grįžus, V. buvo jos bute. Šis atidarė buto duris bei greitai ją įsitempė į vidų, po ko užtrenkė duris. V. sakė jai: „nu kur taip ilgai buvai?“. Sūnus supyko, kad ji ilgai negrįžo namo ir nieko jam apie tai nepranešė. Įsitempęs ją į butą, V. P. parvertė ją ant žemės bei ėmė mušti kumščiu, suduodamas į galvą ir veidą. Daugiausiai smūgių sudavė į veidą, tačiau tikslaus kiekio negali nurodyti. Anot nukentėjusiosios, jai galėjo suduoti ne mažiau nei 20 kartų. Ji gulėjo koridoriuje ant žemės, o šis ją mušė. Vienu momentu, kai sūnus ją mušė rankomis, ji apsimetė, kad prarado sąmonę. Tada sūnus jai dar kartą trenkė į veidą, kad ji atsimerktų, atnešė ir užpylė vandens ant veido. Tada ji apsimetė, kad sąmonę atgavo. Kai ji šiek tiek atsigavo, sūnus nuvedė ją į lovą, kur sudavė dar du smūgius kumščiu į veidą, sakydamas „žinosi kaip neklausyt“. Jai atrodo, kad sūnus galėjo ją mušti apie 15 minučių. Gal ir iš tikrųjų ji galėjo prarasti sąmonę, kai V. P. ją mušė, tačiau ji jau nebeatsimena. Kai sūnus ją mušė, girdėjo, kad kažkas beldžia į buto duris. Norėjo atidaryti buto duris, bet sūnus jai neleido. Dėl sūnaus smūgių juto stiprų fizinį skausmą. Skausmas buvo ne momentinis, dar ir dabar (2022 m. balandžio 7 d.) jį jaučia. Šiek tiek pagulėjusi atsigavo, po to vėl išgirdo beldimą į buto duris. Nežinojo kas beldžia. Sūnus pasakė, kad mato policiją ir pasakė, jog galvoja, kad policija atvažiavo pas juos. Buto durų V. P. neleido atidaryti. Tada sūnus jai pasakė, kad jie eitų abu į penktą aukštą, nors ji gyvena antrame aukšte. Einant į penktą aukštą, V. P. sakė, kad ten gyvena kažkoks vyriškis, kuris joms gali pakeisti durų spyną. Ji norėjo išeiti iš buto greičiau, kad sūnus jos nebemuštų. Kodėl iš tikrųjų ėjo į penktą aukštą, nežino, gal buvo apsvaigusi nuo smūgių. Po to laiptinėje sūnų sulaikė policijos pareigūnai, o ji išvyko su medikais apžiūrai į priėmimo skyrių. Kas iškvietė policiją, nežino, mano, jog kaimynai. Sūnaus bijo, nenori su juo taikytis, nes šis jai sukėlė didelį fizinį skausmą. E. 2022 m. balandžio 6 d. pakeitė buto durų spyną. V. P. raktų neturi, ji jam jų neduos ir į namus šio nebeįsileis. Anot nukentėjusiosios, V. P. smurtauja prieš ją nebe pirmą kartą. V. nevartoja alkoholio, tačiau dažnai geria valerijono lašus. 2022 m. balandžio 5 d. buvo išgėręs valerijono lašų, galėjo išgerti kokius 5 buteliukus valerijono. Matė tuščius buteliukus nuo valerijono. V. P. dažnai ją pastumia ar į koją trenkia, tai į nugarą, tačiau taip stipriai, kaip 2022 m. balandžio 5 d., V. ją sumušė pirmą kartą (b. l. 26-29).

Atsakydama į tikslinamuosius klausimus, nukentėjusioji A. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau nurodė, kad parodymai yra „kiek išpūsti“. Patvirtino, kad ją tada mušė sūnus. Su sūnumi buvo susipykę, tačiau dabar susitaikė ir viskas gerai.

Ekspertė S. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiąją moterį apžiūrėjo 2022 m. balandžio 12 d., papildomai nukentėjusioji paaiškino, kad po įvykio jos nepykino ir nevėmė, apie sąmonės būklę neatsiminė, tik atsiminė, kad su medikais važiavo į ligoninę. Apžiūros metu, tada kaip viską sakė, taip ir yra. Dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairiame skruoste buvo poodinės kraujosruvos ir kaktos vidurinėje dalyje, dešiniame antakyje nosies srityje, apatinėje lūpoje buvo nubrozdinimai. Kai ekspertė gavo dokumentus, dar tada paaiškėjo, kad lūžę ir veido kaulai. Būtent dėl veido kaulų lūžių sveikatos sutrikdymo mastas – nesunkus. Matė gyvai nukentėjusiąją. Išvadą ekspertė padarė remiantis sužalojimais, kuriuos matė apžiūros metu, be to medicinos dokumentuose nustatyti veido kaulų lūžiai tos dienos įvykio metu, tai tokie sužalojimai padaromi kietais, bukais, bukabriauniais daiktais arba paviršiais. Vienkartinio griuvimo metu tokių sužalojimų padaryti neįmanoma. Tai yra skirtingi veido paviršiai, krentant ant veido labiausiai lūžta atsikišusios veido dalys, tai nosis, šiuo atveju nosis nelūžus, lūžo kairysis skruostikaulis, jis nepadaromas vienkartinio griuvimo metu. Taip pat nustatyti dešinės veido pusės sužalojimai, tai įrodo, kad negalėjo traumos būti padarytos vienkartinio griuvimo metu, nes skirtingos veido pusės sužalotos. Ekspertė nukentėjusiąją apžiūrėjo septintą parą po įvykio, kraujosruvos apžiūros metu buvo violetinės spalvos gelsvais paviršiais. Gelsvą spalvą kraujosruvos mediciniškai įgauna maždaug nuo septintos paros, bet gali ir 8-12 parų, anksčiau nei septynios paros jos nepasidaro gelsvos spalvos, o nubrozdinimų šašai pradeda atsidalinti nuo šeštos dienos. Nėra prieštaraujančių duomenų, kad ne tuo laiku, o kitu laiku galėjo būti. 16:23 val. nukentėjusioji buvo ligoninėje, jai buvo nustatyta tik rankos trauma, o 18:54 val. buvo jau gydytojo apžiūrėta dėl veido sužalojimų.

Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu sutiko duoti parodymus ir nurodė, kad 2022 m. balandžio 5 d., maždaug apie 14:00 val. gavo skambutį iš savo žmonos D. P., kuri paaiškino, kad prie jų buto durų laukia liudytojo mama A. P.. Tuomet jis nuvyko iki namų, atrakino duris, įleido mamą į namus. Mama jam parodė sudaužytą ranką, tai tada jai pasakė, kad dabar jis dirba, o po darbo nuveš ją į ligoninę. Liudytojas darbą baigė anksčiau, apie 16:00 val. grįžo namo ir tada su žmona mamą nuvežė į ligoninę. Į ligoninę liudytojas mamos nelydėjo, nes pagal tada galiojančias ligoninėje taisykles galėjo lydėti tik vienas asmuo, tai jo žmona ją palydėjo. Kadangi buvo laisvo laiko, liudytojas grįžo į darbą ir apie 17:00 val. žmona paskambino, kad jos jau išėjo iš ligoninės, tada nuvažiavo jų paimti ir paklausė mamos, kur ją nuvežti, ar į butą, ar į namą, pasakė nuvežti į butą (duomenys neskelbtini). Nuvežus mamą į butą, liudytojas liko automobilyje, o žmona ją palydėjo iki durų. Mama gyvena antrame aukšte. Maždaug už kokių 10 min. grįžo žmona ir pasakė greitai kviesti policiją, nes brolis atidaręs duris čiupo mamą, įsitraukė į vidų ir pradėjo mušti ją. Liudytojas su žmona iškvietė policiją, jie greitai atvyko, su pareigūnais ėjo kartu, bandė prisiskambinti į duris, bet niekas neatidarė, tada pasitarus su pareigūnais, jie pasakė, kad paliekam taip kaip yra, nurodė važiuoti į namus ir liudytojas su žmona išvyko. Nepasiekus namų, praėjus gal 15 min. nuo išvažiavimo, paskambino pareigūnai ir pasakė jiems grįžti. Kai grįžo, jau buvo iškviesta priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, gaisrininkai irgi bandė prisibelsti į duris, bet nepavyko ir pasakė, kad reikia priimti sprendimą: ar laužti duris, ar per balkoną bandyti patekti į vidų, tai nutarė, kad per balkoną. Mama per langą stebėjo ir matė visą tą veiksmą. Patekę gaisrininkai į vidų, iš vidaus atrakino buto duris. Liudytojas nuėjo su pareigūnais į vidų kartu, jis viską nufilmavo, turi savo kompiuteryje tą įrašą. Gali jį pateikti teismui. Patekę pareigūnai į vidų, nieko nerado, butas buvo tuščias. Žmona su pareigūnais išgirdo krebždesį keliais aukštais aukščiau, ten užbėgo pareigūnai ir rado brolį su mama ir tada brolį sulaikė. Brolį nusivedė į automobilį, jis priešinosi, šaukė, keikėsi. Prie policijos automobilio jį paguldė ant žemės ir patalpino į policijos automobilį, jis buvo išvežtas. Liudytoja su žmona buvo taip pat pakviesti į komisariatą, duoti parodymus.

Liudytojas E. P. atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad jis filmavo mobiliuoju telefonu. Gali pateikti įrašą teismui kompaktiniame diske. Mama atrodė baisiai, turi nuotraukas. Buvo iškviesti medikai ir mamą jie išsivežė į ligoninę. Veidas buvo visas kruvinas, nosies pamatas buvo laužtas, žandikaulis išniręs, kalba buvo nerišli ir aišku, tai buvo ne pirmas kartas. Paskui, po dviejų savaičių, liudytojas vežė mamą į Kauno klinikas, buvo atstatytas žandikaulis. Mama vis sakė, kad ja sumušė V.. Nesakė, kiek kartų smogė ir nesakė už ką, anksčiau yra buvę tokių problemų. Tos problemos padažnėjo po tėčio mirties, nuo 2016 metų. Liudytojo žmona turi garso įrašus padarytus, kaip jo mama guodžiasi, kad sūnus ją muša. Brolis alkoholio nevartoja. Jis geria širdies lašus didelėmis dozėmis.

Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną paskambino vyro mama ir pasakė, kad ji prie jų namų ir prašė įleisti į namus. Liudytoja grįžusi jai pasakė, kad į ligoninės priimamąjį reikia kreiptis, o ne į ją ir paskui nuvežė ją į ligoninę, paskyrė po dviejų savaičių rankos operaciją. Jeigu gerai pamena, kairė ranka buvo sumušta, matėsi, kad kaulas tikrai buvo deformuotas, mama tvirtino, kad ji paslydo ir ranka lūžo. Nukentėjusiąją pas gydytoją lydėjo liudytoja. Po ligoninės su vyru ją nuvežė namo. Dar jos paklausė, ar ji namuose viena, mama sakė taip, bet kai nuvežė ją į namus, ji į duris skambino, nerakino. Tada liudytoja suprato, kad viduje yra V., o mama pamelavo, nes liudytoja su vyru neleidžia jam būti pas mamą. Duris atidarė V., mamą čiupo už rankos ir įsitempė ją į vidų, durys greitai užsitrenkė, mama pradėjo rėkti: „gelbėk“, „padėk“, „nepalik manęs“ ir liudytoja girdėjo grumtynių duslius garsus. Grįžo į automobilį ir vyrui papasakojo kas atsitiko, iškvietė pareigūnus, jiems atvykus durų niekas neatidarė, pareigūnai pasakė, kad jie pagalvos ką jiems daryti, ir nurodė važiuoti į namus. Paskui po 10 min. liudytoja su vyru grįžo, buvo atvažiavusi gaisrine, gaisrininkai įlipo per balkoną, bet bute nieko nebebuvo. Pabėgti iš buto jie negalėjo, nes prie durų stovėjo pareigūnai, bet jie buvo keliais aukštais aukščiau, pareigūnai atvedė V. ir sumuštą mamą. Ji pati jokių garso įrašų neturi, turi jos vyras.

Liudytoja D. P. atsakydama į tikslinamuosius klausimus, nurodė, kad nukentėjusiąją papildomai pas ekspertą vežė ji, į Kauno klinikas taip pat jie vežė. Į komisariatą apklausai važiavo, bet apklausė tik vyrą. Apklausos metu liudytoja buvo šalia vyro mamos, nieko neteisėto nebuvo, ji tada viską nuoširdžiai pasakojo. Medikai nustatė daugybinius veido sužalojimus, vežė nukentėjusiąją į Kauno klinikas, atstatė išnirusį žandikaulį. Dabar paskutiniu metu, kai gavo laišką, kuriame nukentėjusioji ir kaltinamasis nurodė, kad gyvena kartu ir liepė nelandžioti pas juos, tai liudytoja su vyru su jais nebendravo, o dabar kai jis suimtas, mama nuo jų slapstėsi ir jie pradėjo jos ieškoti, ją rado namuose.

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad mažai atsimena kaltinamąjį. Su kolega pavasarį vyko į iškvietimą, mano, tai buvo balandžio pradžioje. Vyko į iškvietimą, kuris skambėjo taip, kad galimai pranešėjo brolis naudoja smurtą prieš mamą. Atvykę į įvykio vietą, priėmė sprendimą, kad reikia kviesti ugniagesius, nes durų niekas nedarė. Patekus į butą, jis buvo tuščias, jai užbėgus į penktą aukštą, pamatė, kad vyriškis laiko senyvo amžiaus moterį, ant kurios veido matėsi smurto žymės. Pasak liudytojos, ji tiksliai nebeprisimena, bet turėjo smarkiai matytis smurto žymės, nes jie nustatė kaip smurtą artimoje aplinkoje. Tarnybinis pranešimas buvo surašytas dėl galimo smurto atvejo artimoje aplinkoje. Pati nukentėjusioji ar kažką sakė, liudytoja nepamena. Pamena, kad buvo labai stipriai susijaudinusi ir sakė, kad girdėjo, jog policija beldė į duris, bet ji negalėjo atidaryti. Klausė jos, iš kur tos smurto žymės, bet ji buvo labai susijaudinus, todėl iš karto buvo iškviesti medikus. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino duomenis, nurodytus tarnybiniame pranešime iš karto po įvykio, vadinasi taip ir buvo, kaip rašė.

Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gavo iš vyriausios tyrėjos užduotį atlikti įvykio vietos aprašymą, ji buvo atlikta praėjus keliolikai dienų po įvykio ir iš jos nebuvo paimta jokių reikšmingų tyrimui pėdsakų. Nukentėjusiajai buvo paaiškinta, dėl ko atvyko. Nukentėjusioji apie sveikatos problemas nieko nepasakojo, liudytoja jos tik paprašė, kad parodytų, kur buvo pats įvykis, ji parodė ir viskas. Įvykio vietos aprašymas buvo darytas 2022 m. balandžio 13 d. Pačią nukentėjusiąją liudytoja matė, bet kaip ji atrodė, neatsimena. Važiavo daryti įvykio vietos aprašymą, nes galimai buvo naudojamas smurtas artimoje aplinkoje. Kraujo, smurto žymių nebuvo.

Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš matymo kaltinamasis ir nukentėjusioji jam nematyti ir nieko pasakyti negali. Su kolegėmis kalbėjo, bandė jos priminti tą įvykį, bet liudytojas neatsimena, dažni tokie įvykiai pasitaiko darbe.

Liudytojas E. P. 2023 m. vasario 17 d. teismui pateikė kompaktinį diską su trimis vaizdo įrašais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir dvejomis nuotraukomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 137). Teisiamojo posėdžio metu ši pateikta informacija buvo peržiūrėta. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matyti, kaip specialios tarnybos pateko į butą, jis apžiūrimas, tačiau jame žmonių nerasta. Antrame vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matyti, kaip namo laiptinėje, viršutiniame aukšte kaltinamasis randamas su nukentėjusiąja ir pareigūnai sulaiko kaltinamąjį, kuris vis kartoja, kad nieko nepadarė. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matoma, kaip kaltinamasis policijos pareigūnų paguldytas, niekaip nepasako kur buto raktas, taip pat matyti, kaip kaltinamasis aktyviai priešinasi pareigūnų spec. Priemonių panaudojimui, t. y. antrankių uždėjimui ir bando išsilaisvinti.

Kompaktiniame diske esančiose nuotraukose labai gerai matyti užfiksuotas nukentėjusiosios sumuštas veidas, nosis, kakta, smakras, lūpos ir t.t.

Iš įtariamojo V. P. 2022 m. balandžio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokolo matyti, kad jis savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jo motina A. P. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su mama sutaria labai gerai, lankosi pas ją svečiuose. Jis niekur nedirba, mama jam nuperka maisto, padeda pakūrenti krosnį. Jie vienas kitu rūpinasi. Mamos sveikata nėra gera, jis ją prižiūri. 2022-04-05, kuomet nuėjo pas mamą į butą, šios tuo metu dar nebuvo. 2022-04-05, apie 15.30 val., į namus sugrįžo mama, kurią palydėjo marti - jo brolio žmona D.. Jis atidarė mamai duris ir įsileido ją į butą. Įėjusi mama susiėmė už širdies, pasakė, kad jai negera, ėmė alpti, todėl jis greitai mamą paguldė į šios kambaryje esančią lovą bei davė valerijono. Mama pagulėjo ir atsigavo. Tuomet mama jam pasakė, kad jis gali eiti į miestą kartu. Už kokių 5 minučių išgirdo, kad į buto duris beldžia policija. Jam pasidarė nejauku prieš kaimynus, nes pro balkono langą ėmė lipti ugniagesiai. Jis išsigando, todėl ištaikęs progą, kuomet policijos pareigūnai nuėjo nuo buto durų, nuėjo kartu su mama į laiptinėje esantį penktą aukštą, nors jie gyvena antrame aukšte. Policija juos su mama pastebėjo penktame aukšte ir jį sulaikė. Kas iškvietė policiją, nežino, galvoja, kad policiją iškvietė jo brolis, nes matė jį lauke prie laiptinės, o po to matė besikalbantį su policijos pareigūnais. Kodėl buvo iškviesta policija, nežino, galvoja, kad brolis pyksta ant jo, nes mama jam padeda pragyventi, perka maistą. Prieš mamą jis tikrai nesmurtavo, ši jam nieko nesakė, kad būtų kur nors užsigavusi. Kaip ant motinos veido atsirado sužalojimai, nežino. Su brolio šeima nesutaria, nebendrauja. Alkoholio jis iš viso nevartoja. 2022-04-05 išgėrė visą buteliuką valerijono. (1 t., b. l. 129-132, 138-140)

Iš 2022 m. balandžio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. balandžio 5 d., apie 17.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriaus patalpoje V. P., kuriam nustatytas 1,30 prom. girtumas, panaudojo fizinį smurtą savo mamos A. P. atžvilgiu, ne mažiau 20 kartų kumščiais smogdamas į galvos sritį ir tokiais veiksmais A. P. sukeldamas stiprų fizinį skausmą. (1 t., b. l. 5-6)

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 7-15)

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. patrulės D. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, matyti, kad apie įvykį pranešęs asmuo yra E. P.. Smurtą patyręs asmuo yra A. P.. Smurtu įtariamas asmuo – V. P.. Ryšis, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – motina ir sūnus. Pranešėjas E. P. papasakojo, kad parvežė į namus savo motiną A. P. iš ligoninės. Tuo metu namuose buvęs kitas sūnus, pranešėjo brolis, V. P. čiupo savo motiną, įsitempė ją į butą, bei užrakino buto duris. Nuvykus buto durų niekas nedarė, todėl buvo iškviestos spec. tarnybos ir į butą patekta per balkoną. Nukentėjusioji A. P. pasakojo, kad V. P. ją mušė, minėjo, jog smūgių buvo daug, kad sūnus ją mušė gulinčią ant grindų, daugiausiai į galvos ir veido sritis. A. P. minėjo, kad buvo praradusi sąmonę. Tarnybiniame pranešime nurodyta smurtą patyrusio asmens sužalojimai – žaizda po apatine lūpa, patinimas kaktos dešinėje pusėje ir po kaire akimi, nubrozdinimas nosies srityje, kraujosruva (mėlynė) po dešinės pusės akimi. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas, jam nustatytas 1,30 promilių girtumas. Asmuo buvo agresyvus, todėl panaudoti antrankiai (1 t., b. l. 16-17).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. tyrėjos V. R. 2022 m. balandžio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl A. P. sužalojimo, matyti, kad iš VšĮ Respublikinės Panevėžio miesto ligoninės gautas pranešimas, jog po medikų apžiūros A. P. nustatyta skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, pacientė išleista gydytis į namus (1 t., b. l. 62-63).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu veido srityje, poodinėmis kraujosruvomis kaktos srityje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, odos nubrozdinimais kaktos srityje, dešinio antakio srityje, nosies srityje, apatinėje lūpoje, veido kaulų lūžiais – kairės akiduobės išorinės sienelės, kairio žandinio ančio viršutinės ir išorinės sienelių, zigomatinės ataugos, kairio skruostikaulio lanko. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietais, bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai suduodant kumščiu, ar panašiai, mažiausiai 5 trauminių poveikių pasėkoje. Tikimybė, kad A. P. galėjo susižaloti pati griūdama, atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu A. P. buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų veido kaulų lūžių - kairės akiduobės išorinės sienelės, kairio žandinio ančio viršutinės ir išorinės sienelių, zigomatinės ataugos, kairio skruostikaulio lanko, A. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 22-23)

Iš „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo trukmė 5.30 min., vaizdo įrašo kairės pusės apatiniame kampe matyti užrašas: (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai vyksta automobiliu į įvykį. Atvykusius policijos pareigūnus pasitinka pranešėjas (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai – E. P., toliau – E. P.). Šalia E. P. stovi moteris (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai E. P. žmona D. P., toliau - D. P.). Dėl vėjo aiškiai nesigirdi ką E. P. ir D. P. aiškina policijos pareigūnams. Paaiškina, kad motina ir brolis viduje bute. Visi kartu nueina prie buto durtų. Policijos pareigūnas beldžia į duris, durų niekas neatidaro. Policijos pareigūnė paklausia ar anksčiau buvo panašių atvejų? E. P. paaiškina, kad prieš metus buvo kviesta policija, nes brolis smurtavo prieš mamą. Aiškina, kad brolis mamą muša pastoviai. D. P. prieina prie durų, prašo jas atrakinti. Durų niekas neatidaro. Peržiūrėjus vaizdo įrašą daugiau vertingos informacijos tyrimui negauta. Apžiūrimas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo trukmė 5.00 min., vaizdo įrašo kairės pusės apatiniame kampe matyti užrašas: (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas yra prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Policijos pareigūnai, E. P. ir D. P. stovi prie buto durų. D. P. ir policijos pareigūnas beldžia į duris, tačiau durų niekas neatidaro. Peržiūrėjus vaizdo įrašą daugiau vertingos informacijos tyrimui negauta. Apžiūrimas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo trukmė 3.31 min., vaizdo įrašo kairės pusės apatiniame kampe matyti užrašas: (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas yra prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnai, E. P. ir D. P. atsitraukia nuo buto durų. Policijos pareigūnė užsirašo asmenų duomenis. Policijos pareigūnai grįžta į tarnybinį automobilį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą daugiau vertingos informacijos tyrimui negauta (1 t., b. l. 56-58).

Iš duomenų apie asmens girtumą matyti, kad alkotesterio parodymais 2022 m. balandžio 5 d., 19.19 val., V. P. nustatytas 1,3 prom. girtumas (1 t., b. l. 120).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu, atliekant pilną įrodymų tyrimą.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kokie asmenys yra nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai. Tai – kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti.

Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai (teismo vertinimu) patvirtina V. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kaltinimas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą. Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo V. P. kaltę dėl jos padarymo patvirtina nukentėjusiojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jos teisme pateiktas parodymų patvirtinimas, liudytojų duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada bei kita rašytinė bei vaizdinė baudžiamosios bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusioji A. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (teisme pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, t. .y sūnų) bei liudytojai, apklausti teisiamajame galėjo apkalbėti kaltinamąjį V. P., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus.

Kaltinamajam sudavus smūgius į galvos sritį nukentėjusiajai, suduotų smūgių pasekmes, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. P. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu veido srityje, poodinėmis kraujosruvomis kaktos srityje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, odos nubrozdinimais kaktos srityje, dešinio antakio srityje, nosies srityje, apatinėje lūpoje, veido kaulų lūžiais – kairės akiduobės išorinės sienelės, kairio žandinio ančio viršutinės ir išorinės sienelių, zigomatinės ataugos, kairio skruostikaulio lanko. Sužalojimai padaryti kietais, bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai suduodant kumščiu, ar panašiai, mažiausiai 5 trauminių poveikių pasėkoje. Tikimybė, kad A. P. galėjo susižaloti pati griūdama, atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu A. P. buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų veido kaulų lūžių - kairės akiduobės išorinės sienelės, kairio žandinio ančio viršutinės ir išorinės sienelių, zigomatinės ataugos, kairio skruostikaulio lanko, A. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 22-23)

Ekspertė teisme savo išvadą pagrindė, atsakė į klausimus, todėl patvirtinama, jog A. P. tikrai ne pati nugriuvusi susižalojo, nes savaiminis susižalojimas kitokio pobūdžio, o A. P. sužalojimas yra visos galvos veido pusės apimtyje, taip pat lūžęs veido kaulas.

Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas A. P. padarytas suduodant smūgius į galvos sritį – suduodamas nukentėjusiajai į galvą, t. y. į gyvybiškai svarbų organą, kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusioji gali būti sužalota ir norėjo taip veikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajai suduota buvo staiga, jai to nesitikint ir nenustatytas kiekis smūgių. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo V. P. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus savo artimo giminaičio sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog V. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus galėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme, kaltinamasis V. P. neigė daręs nusikalstamą veiką ir dėl to savo kaltės nepripažino, darė poveikį nukentėjusiajai, jog ji sakytų pati nugriuvusi, rašė už save ir nukentėjusiąją teismui laiškus, kuriuose kaltę neigė. Dėl to teismas tik atlikęs pilną įrodymų tyrimą, pakvietęs liudyti papildomus liudytojus, teismo medicinos ekspertę, išsamiai ištyrė bylos įrodymus, nes kaltinamasis nevyko į bylos nagrinėjimą, taip trukdydamas teismui. Ir tik teismui paskyrus pačią griežčiausią kardomąją priemonę kaltinamajam ir jį suradus bei suėmus, byla buvo išnagrinėta. Paskutinio posėdžio metu kaltinamasis poziciją pakeitė, kaltę pripažino ir davė išsamius paaiškinimus, kurie atitiko bylos faktines aplinkybes.

Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi.

Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Norint pripažinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą, tačiau ir nuoširdų galėjimąsi, ko šiuo atveju negalima konstatuoti.

Šiame kontekste svarbu įvertinti tai, kad kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino tik atlikus pilną įrodymų tyrimą, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ne savo noru, o verčiamas objektyvių aplinkybių (bylos įrodymų viseto).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltės pripažinimas tik formalus. Pastebėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų, dėl ko iš esmės kaltės neigimas būtų beprasmis. Pasak liudytojų, kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš motiną, o motina jam visada atleidžia (kas matyti ir šiuo konkrečiu atveju, t. y. nukentėjusioji pati nurodo, jog susitaikė su kaltinamuoju, pasinaudojo savo teise neduoti parodymų bei pretenzijų nereiškė), todėl vertinti tokį kaltinamojo elgesį atsitiktiniu ar pripažinti, jog jis dėl to nuoširdžiai gailisi, teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamojo V. P. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. P., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, jo nusikaltimas baigtas. Jis neteistas (1 t., b. l. 154-156), nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 152-153). Kaltinamasis nedirba (1 t., b. l. 147), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 148). VPPC Panevėžio skyriuje duomenys yra nuo 2001 m. Paskutinis apsilankymas centre 2011 m. birželio 3 d.. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą diagnozę V. P. psichiatrijos konsultacija netikslinga (1 t., b. l. 149; 150-151).

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, savo dydžiu mažesnį, nei bausmės rūšies vidurkis – 4 mėn. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmės pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo.

Nėra pagrindų, numatytų BK 38 straipsnyje, kad būtų galima kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas negali vertinti kaltinamojo poziciją bylos nagrinėjimo metu, kad jis kaltę prisipažino visiškai, nes šią poziciją jis išreiškė tik bylos nagrinėjimo pabaigoje ir teismas tokios pozicijos nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Be to, kaltinamojo ir nukentėjusiosios rašyti laiškai, kuriuose jie tvirtino, jog susitaikė, kelia daug abejonių dėl nukentėjusiosios tikrosios pozicijos ir autentiškumo.

Kad taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas turi būti visiškai įsitikinęs, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš bylos įrodymų matyti, jog kaltinamasis yra smurtavęs prieš motiną ir anksčiau, tik ji į policiją nesikreipdavo.

Taigi, nėra pagrindo taikyti susitaikymo sąlygas ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Taip pat, teismas analizavo bylos duomenis bei kaltinamojo asmenybę dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti ir padarė išvadą, jog tokia įstatymo suteikta galimybė šiuo atveju negali būti taikoma, nes nebūtų pasiektos BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės paskirtys.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Iš aukščiau analizuotų duomenų (kaltinamojo V. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jis padarė apysunkį nusikaltimą prieš savo motiną (BK 11 straipsnio 4 dalis), nedirba (1 t., b. l. 147), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 148), VPPC Panevėžio skyriuje duomenys yra nuo 2001 m., paskutinis apsilankymas centre 2011 m. birželio 3 d., diagnozė: (duomenys neskelbtini), kaltė iš esmės nebuvo pripažįstama, atsižvelgiant į numatomą laisvės atėmimo bausmės trukmę, teismas daro išvadą, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas (BK 55 straipsnis, 75 straipsnio 8 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 5 d., 18.45 val. (1 t., b. l. 116-118) iki 2022 m. balandžio 7 d., 16.20 val. (1 t., b. l. 121-122) (t. y. 2 paros), ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2023 m. kovo 23 d. (2 t., b. l. 81-83, 112-115).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė 129,26 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 77-82; 86-88). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ieškinio sumą sudaro A. P.suteiktos gydymo paslaugos VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 129,26 Eur.

Nustačius aplinkybes, jog nukentėjusioji buvo gydyta ligoninėse dėl kaltinamojo V. P. jai padarytų sužalojimų ir V. P. visiškai pripažįstant šį ieškinį, Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant civiliniam ieškovui iš kaltinamojo žalą, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su jo padaryta nusikalstama veika – 129,26 Eur.

Kiti klausimai

Kaltinamajam V. P. 2022 m. balandžio 7 d. tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 141-144) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartimi buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą (2 t., b. l. 81-83) ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 8 d. nutartimi nustatytas suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams – iki 2023 m. balandžio 6 d. 20:50 val. (2 t., b. l. 112-115). Teismui nusprendus skirti kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau ne ilgiau, nei bendras bausmės laikas (apeliacinio skundo padavimo atveju), į kurį bus įskaitytas laikas kaltinamajam būnant laikinai sulaikytam ir suimtam, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

2023 m. vasario 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad valstybės naudai iš kaltojo asmens priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 185 eurų už kaltinamojo gynimą teisme. Nustatyta, jog teismas V. P. skyrė gynėją BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kai kaltinamasis suimtas. Nors kaltinamasis teismo posėdyje bandė atsisakyti gynėjo, tačiau teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo specifiką, kaltinamojo psichikos sveikatos būseną, poziciją dėl kaltinimo, atsisakymo nepriėmė. Remiantis šiais duomenimis, iš kaltinamojo nepriteistinos išlaidos valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šioje byloje valstybė patyrė 65,40 eurų dydžio proceso išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Minėtinos proceso išvados priteistinos iš kaltinamojo V. P., nes ilga bylos nagrinėjimo trukmė buvo iš esmės nulemta kaltais kaltinamojo veiksmais, jam neatvykstant į bylos nagrinėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. P. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 5 d. 18.45 val. iki 2022 m. balandžio 7 d. 16.20 val. (2 paras), taip pat suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2023 m. kovo 23 d.

V. P. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 8 d. nutartimi iki 2023 m. balandžio 6 d. nustatytą suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau ne ilgiau, nei bendras 4 mėnesių laikino sulaikymo ir suėmimo laikas.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateiktą 129,26 Eur dydžio civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš V. P. 129,26 Eur už A. P. suteiktas gydymo paslaugos VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, b. k. 73000.

Priteisti iš V. P. valstybei 65,40 Eur dydžio proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti, įpareigojant nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas), mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodą 5662, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Atsisakyti priteisti iš V. P. valstybei išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Paduodant apeliacinį skundą, būtina nurodyti, ar pageidaujama apeliacinį skundą nagrinėti žodinio, ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas