Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-919/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
1A-524-919/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
E. J.
Advokatai
Saulius Majauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-919/2019Proceso Nr. 1-06-0-00053-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; (S) 1.1.7.2.5; 1.2.23.1.1; 2.4.7.; 2.4.8.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Melisai Žvirblytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,nuteistojo E. J. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. (toliau – E. J.) gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, E. J. paskirta galutinė 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. J. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, iš nenustatytų asmenų įgijo augalinės kilmės medžiagos - tabako, į kurį pridėta psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido-5-fluoro-ADB. Tabako su 5-fluoro-ADB masė yra 2,1650 g, joje yra 0,0082 g gryno 5-fluoro-ADB. Šias medžiagas neteisėtai laikė iki kol (duomenys neskelbtini) pataisos įstaigos Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. (duomenys neskelbtini), šias medžiagas rado ir paėmė pataisos namų pareigūnas.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. J. gynėjas advokatas S. Majauskas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad yra visos sąlygos E. J. paskirti švelnesnę bausmę, kadangi E. J. nuolat palaiko ryšius su artimaisiais ir stipriai brangina savo laisvę, nusikalstamą veiką padarė spontaniškai ir neapgalvotai, ne visiškai suvokdamas savo padarytos veikos pavojingumą. Nors nuteistasis nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau praeityje niekada nebuvo teistas už veikas susijusias su narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu, įgyti šios narkotinės medžiagos išankstinio tikslo neturėjo, nes paketėlį, kuriame buvo tabako su įmaišyta psichotropine medžiaga, nuteistasis rado atsitiktinai. Nors nuteistasis įtarė, kad su tabaku galėjo būti įmaišyta ir narkotinės medžiagos, tačiau jis negalėjo visiškai tiksliai žinoti, ar ten yra psichotropinių medžiagų priemaišų, ir tikrai negalėjo numanyti, kiek galimų psichotropinių medžiagų priemaišų yra rastame paketėlyje su tabaku.

2.2. Skunde pažymima, kad nuteistasis E. J. neprisidėjo prie to, kad rasta psichotropinė medžiaga atsirastų (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Nors valstybė nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, privalo užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, šios pareigos valstybė tinkamai neatliko, nes pataisos namų pareigūnai nepakankamai atidžiai vykdė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus patenkančių daiktų kontrolę. E. J. iki patekimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus nevartojo ir nebuvo bandęs vartoti narkotinių medžiagų, todėl nusikalstamos veikos padarymas yra iš dalies susijęs ir su netinkamomis laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygomis pataisos namuose.

2.3. Be to, skunde akcentuojama, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos ir kitokios bausmės rūšys nei laisvės atėmimas, t.y. bauda ir areštas. Vertinant išdėstytas reikšmingas aplinkybes ir tai, jog E. J. yra pirmą kartą teisiamas už nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, skundo autoriaus nuomone, bausmės tikslus galima visiškai pasiekti parenkant nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį - arešto bausmę. Bausmės parinkimo nuteistajam taisyklės taip pat reikalauja visų pirma apsvarstyti švelnesnės bausmės rūšies taikymo galimybę ir skirti griežtesnę bausmės rūšį tik nustačius, kad bausmės tikslų negalima pasiekti švelnesne bausmės rūšimi. Pirmosios instancijos teismas bausmės rūšies parinkimo klausimo nesvarstė.

3. Nuteistasis E. J. 2019 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą, kuriame prašo skirti kitokią bausmės rūšį arba sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Prašyme nurodo, kad jis pataisos namų administracijos yra charakterizuojamas teigiamai, 4 kartus skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dirbo nuo pat patekimo į pataisos namus. Iki suėmimo taip pat dirbo, mokėsi universitete, gyveno su žmona, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo metu palaiko artimus santykius tiek su žmona, tiek su sunkiai sergančiais tėvais, kuriems reikalinga nuolatinė nuteistojo E. J. priežiūra. Nuteistojo nuomone, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, kadangi jis dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir mano, kad jis ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos namuose pasitaisė ir daugiau nusikaltimų nebedarys.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. J. gynėjo advokato S. Majausko apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo E. J. gynėjo skundu neginčijama nuteistojo kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam E. J. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

8. E. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad E. J. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino, jog E. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1dalies 13 punktas). E. J. anksčiau teistas vieną kartą, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės atlikimo metu ir vietoje. Be to, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai (32 b.l.). Paskutinis paskatinimas buvo skirtas tik (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) metų balandžio mėnesio iki gruodžio mėnesio skirtos net trys nuobaudos (viena iš jų už ypač šiurkštų pažeidimą – alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą), kurios yra galiojančios (33 b.l.).

9. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė ne didesnį nei sankcijos vidurkis. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę E. J. pagrindo mažinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. J. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė