- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1624-656/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02575-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- AB DnB NORD banko
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andriaus Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo AB DnB NORD banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „DnB Nord bankas“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas AB DnB NORD bankas prašė priteisti iš atsakovo A. B. 15 634,96 Lt negrąžintą vartojimo kreditą, 1488,05 Lt palūkanas, 2466,00 Lt delspinigių, 10,27 procentų metines palūkanas, skaičiuojant nuo 15 634,96 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo AB „DnB NORD banko ir atsakovo A. B. buvo sudaryta 2008-04-03 Kreditavimo sutartis Nr.2400-2008-39336, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 17 000 Lt vartojimo kreditą, skirtą vartojimo reikmėms terminui iki 2013-03-31, kuris turėjo būti grąžinamas dalimis, kartu mokant nustatyto dydžio palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu kiekvieną mėnesį, kaip tai nurodyta įmokų mokėjimo grafike (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 3 p., 9 p., 15 p.). Atsakovas Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir nuo 2008-11-28 gauto vartojimo kredito ieškovui negrąžino, todėl 2010-08-16 dienai pradelsta vartojimo kredito dalis sudaro 15 634,96 Lt, taip pat nuo 2008-11-28 atsakovas nevykdo ir pareigos mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditu, todėl 2010-08-16 dienai nesumokėtų palūkanų sumą sudaro 1488,05 Lt. 2009-10-14 pranešimu „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ Nr.S-12755, nuo 2009-11-09 ieškovas nutraukė Kreditavimo sutartį Nr.2400-2008-39336. Už laiku negrąžintą bankui kreditą, nesumokėtas bankui palūkanas, kitas įmokas atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui po 0,08 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 27 p.). Todėl ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 2466,00 Lt delspinigių, kurie paskaičiuoti už pradelstas atsiskaityti 180 dienas (už laikotarpį nuo 2010-02-19 iki 2010-08-19). Be to, remiantis LR CK 6.37 str.1 d. ir 2 d., Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p. prašė iš atsakovo priteisti 10,27 procentų dydžio procesines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. B. ieškovui AB DnB NORD bankui 15 634,96 Lt negrąžinto kredito, 1488,05 Lt palūkanų bei 2466,00 Lt delspinigių, iš viso 19 589,01 Lt, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2010-09-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 756 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. B. 7,84 Lt pašto išlaidų valstybei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl prašomų priteisti procesinių palūkanų dydžio teismas nurodė, jog palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi pinigais, ir kaip kompensacija už kreditoriaus praradimus, kai laiku nevykdoma piniginė prievolė, t.y. už minimalius kreditoriaus nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys preziumuoja. Palūkanos nustatomos įstatymu ar šalių susitarimu. CK 6.261 str. nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskiriamos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad ieškovas siekia, jog 10,27 procentų palūkanos būtų priteistos jam kaip procesinės palūkanos už atsakovo negrąžintą kreditą. Tačiau 2008-04-03 Kreditavimo sutarties bendrojoje ar specialiojoje dalyse nėra nustatyta, kad atsakovas už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (paskolą, palūkanas, delspinigius) įsipareigojo mokėti procesines 10,27 procentų metines palūkanas iki piniginių prievolių įvykdymo, be to, minėtos kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje (5 p.) nurodytas tik palūkanų dydis – 10,27 proc., šių palūkanų paskirtis nenurodyta (CK 6.193 str.4 d.). Todėl, teismo vertinimu, 10,27 procentų metinių palūkanų priteisti iš atsakovo nėra pagrindo, o vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo sumažintos procesinės palūkanos nuo 10,27 procentų iki 5 procentų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo 10,27 procentų procesinių palūkanų nuo 15 634,96 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko padarė neteisingą išvadą dėl procesinių palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų dydį nustato CK 6.210 str. 1 d., pagal kurį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 str. 1 d. nustatytos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos taikytinos, kai šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos. 2008-04-03 Kreditavimo sutartimi Nr. 2400-2008-39336 (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktu) šalių buvo iš anksto susitarta dėl 10,27 procentų palūkanų dydžio, todėl šis palūkanų dydis priteistinas iš atsakovo iki pilno prievolės įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybe, kad teismas iš atsakovo nepagrįstai priteisė įstatymines 5 procentų, o ne sutartines 10,27 procentų dydžio palūkanas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 29 d. konsultacijoje yra išaiškinęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Todėl byloje nustatytina, ar šalys sutartimi nustatė procesinių palūkanų dydį už termino įvykdyti prievolės pažeidimą.
Byloje pateikta šalių 2008-04-03 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2400-2008-39336 patvirtina, kad šalys susitarė dėl 10,27 procentų dydžio palūkanų mokėjimo kiekvieną mėnesį (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 6 p., specialiosios dalies 5 p.). Taigi šalys aiškiai susitarė dėl palūkanų dydžio už naudojimąsi kreditu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punkte nurodytas metų palūkanų dydis (10,27 procento) negali būti vertinamas kaip aiškiai aptarta sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (paskolą, palūkanas, delspinigius). Sutarčių aiškinimo taisyklės numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai (CK 6.193 str. 1 d., 4 d.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalys sutartimi nenustatė procesinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles, todėl pagrįstai priteisė iš atsakovo įstatymines 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.