Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., jo įgaliotam atstovui advokatui A. K. ir institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui, Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkui Sidui Šumskiui, išnagrinėjusi

V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis, t.y.V. V. 2011 m. lapkričio 30 d. 10:30 val. Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini), nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), remontuoti automobilius garaže, be to apie asmens įdarbinimą įstatymų numatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir įvykdė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas, Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Sidas Šumskis teismo posėdyje palaikė kaltinimą. Jis paaiškino, kad iš nurodytų aplinkybių matyti, kad A. P. dirbo pas V. V., su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Prašo patraukti administracinėn atsakomybėn V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, nes buvo pažeistas Darbo kodekso 98 straipsnis. Protokolą surašė ne Darbo inspekcija, bet policija, nes policija gavo medžiagą. Policija surinko medžiagą ir nustatė, kad yra pažeidimo sudėtis. Susitarimą dėl darbo vietos patvirtina A. P. parodymai, kad jis turėjo atvykti būtent į tą vietą, ir jis ten dirbo. Jis neneigė, kad jis būtent ten dirbo. Liudytojų parodymai įrodo susitarimą dėl darbo vietos. Tą dieną įdarbino būtent toje vietoje. Darbo funkcijos buvo numatytos - automobilių remontas. Kad buvo susitarimas dėl darbo užmokesčio įrodo tai, kad A. P. sakė: „kaip man išgyventi iš neįgalumo pensijos?“ Vadinasi, buvo kažkoks darbo užmokestis. Už dyką nedirbo. Koks buvo darbo užmokestis, yra nežinoma. Mano, kad teisėtas Darbo inspekcijos pareigūnų atėjimas į patalpą ir filmavimas. Kuo jie vadovavosi, kokiomis instrukcijomis, jis nežino. A. D. apklausos metu po kelis kartus klausta tų pačių klausimų, jis sakė vis, kad neatsimena, nemano, kad jo pasakytu sakiniu (kad A. P. sakė, kad garaže padeda draugui remontuoti mašiną) galima remtis. Dauguma liudytojų nurodė kitaip, tik jis vienas nurodė, kad taip A. P. sakė. Jo tokių parodymų daugiau niekas netvirtina. Nemano, kad šia jo parodymų dalimi galima vadovautis. Nemano, kad čia išvis kažkas tyčia meluotų. (dėl liudytojų N. M. ir A. D. prieštaringų parodymų dalyje, kad N. M. teigia, kad V. V. uždarė A. P. garaže ir neleido jam išeiti, o A. D. teigia, kad V. V. neleido A. P. rašyti paaiškinimo). Yra įsitikinęs, kad bylos medžiaga yra pakankama, pažeidimas yra įrodytas, todėl prašo V. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, nes buvo pažeistas Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nes visi pažeidimo požymiai yra įrodyti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. teismo posėdžio metu neprisipažino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje įvykdęs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą ir paaiškino, kad pas jį buvo atvažiavę draugai iš Belgijos. Jie nuėmė numerius nuo abiejų automobilių. Vienam automobiliui kelionėje pradėjo „kalti“ variklis ir jie automobilį paliko pas jį. Pagal Belgijos įstatymus, automobilio numeriai yra nuimami, nes jie yra apdrausti. Jie paliko jam automobilius ir išvyko, paprašė, kad jis tuos automobilius pažiūrėtų, ar galima kažką techniškai su jais padaryti. Paskambino savo senam pažįstamam A. P., kad jis automobilius pasiklausytų ir pasakytų jam problemą, ar variklis „kala“ to automobilio, prie kurio jis buvo pasilenkęs, ar kažkokia kitokia ten bėda. Jo tuo metu nebuvo, kai A. P. atvyko pažiūrėti automobilio. Jis buvo išvykęs su žmona. Jis A. P. paskambino ir paprašė, kad jis atvažiuotų ir pasiklausytų variklio garso. Tuo metu pas jį buvo atvažiavęs tėvukas. A. P. atvažiavo. Ar jis buvo užkūręs tą automobilį, ar nebuvo užkūręs, nežino. Nebuvo taip, kad A. P. prieš tai pas jį dirbo. Nėra ką dirbti pas jį. Jo garaže nėra remontuojami automobiliai. Jam paskambino pats A. P. ir pasakė, kad atvyko kažkokia inspekcija. Jis tiems inspektoriams telefonu pasakė: „išeikit iš mano kiemo, tai yra privati valda“. Paskui jis grįžo ir mandagiai paprašė palikti jo namų valdą. Jie ilgai nesutiko, bet atvykę pareigūnai juos išprašė lauk. Atvyko trys pareigūnai: viena moteris ir du vyrai. Darbo inspektorių buvo trys ar du. Kaip buvo apsirengęs A. P., neprisimena. Nežino, ar pas jį tai buvo darbinis drabužis, ar išeiginis. A. P., kai parvažiavo, stovėjo ir laukė jo pargrįžtant. Jis nieko neveikė. Kai išvyko pareigūnai, jis su A. P. kalbėjo, kad jis nesuprato, kame reikalas. Jis sakė, kad vos tik įėjo į pastatą, priėjo prie automobilio, kaip iš karto prisistatė kažkokia inspekcija. Duodavo skelbimus į laikraštį, kad remontuoja automobilius. Galvoja savo gyvenimą susieti su automobilių remontu – turi sklypą, kur ruošiasi statyti pastatą, kuriame remontuos automobilius. Dėdamas skelbimus, tikrino rinką, ar kas atsilieps ar neatsilieps, ar verta tokį pastatą pradėti statyti. Apie automobilius šiek tiek numano, bet neremontuoja. Savo reikmėms kažką pasidaro savo automobiliui ir viskas. Nėra A. P. niekada gyvenime davęs jokio darbo ir nėra mokėjęs pinigų. A. P. pas jį atvažiuoja nedažnai, jis atvažiuoja pas jį, kai jam kokio patarimo dėl automobilio reikia. Jis būtent jam skambino dėl to, kad jis kažkada yra dirbęs autoservise, turi patirties. Jeigu A. P. būtų pasakęs, koks gedimas yra tam automobiliui, būtų varęs automobilį į servisą. A. P. nebūtų prašęs remontuoti. Automobilį išsivilko savininkai, nežino nei kur, nei kaip. Kai grįžo tą dieną, kieme rado policijos pareigūnus ir darbo inspektorius. Pareigūnai neprašė prisistatyti, taip pat neprašė jo dokumentų. Jie prašė parašyti paaiškinimą, bet jis pasakė, kad ateis vėliau į komisariatą ir parašys. Pareigūnai su tuo sutiko. Keltuvai garaže yra naudojami jo reikmėms – pasikelti automobilį, pasižiūrėti, jeigu reikia remontuoti. Techniką jis myli. Serviso veiklą planuoja vykdyti ne savo garaže. Daromas projektas, ta pati Darbo inspekcija davė leidimą statyti autoserviso pastatą. Jis bus pradėtas statyti šiais metais. Skelbimus dėl automobilių remonto į laikraštį dėjo ilgai – gal metus ar pusantrų. Rinką tikrino ilgai, nes investicijos gana didelės. Pakruojyje servisų yra . Dėl automobilių remonto susidomėjimas yra – skambino, bandys kažką daryti. Skelbimuose dėl automobilių remonto nurodytas jo telefono numeris. Jam sugrįžus, Darbo inspektoriai ir policijos pareigūnai jo nieko neklausinėjo, tik prašė pasiaiškinimą parašyti. Kiek suprato, pasiaiškinimas turėjo būti dėl to, ką ten pas jį veikė tas žmogus. Jiems pasakė, kad jis atvažiavęs pažiūrėti automobilio. Jie to nenorėjo nei klausyti, nei girdėti. Policijos pareigūnai gal ir norėjo apklausti ir išsivežti A. P. Jis A. P. pasakė, kad nevažiuotų. Sakė ir tiek. A. P. pasakė, kad nuvažiuos vėliau ir parašys pasiaiškinimus. Policija norėjo jį jėga išsivežt. Nurodyti jam nevažiuoti negalėjo, jis tik pasakė, kad nevažiuotų. Laikraščio skelbimuose dėl automobilių remonto vardas, ką kviesti tuo numeriu, nebuvo nurodytas. Paskambinus, atsiliepdavo jis. Vieno iš tų draugų, kurie atvarė tuos automobilius, vardas yra A. G., kito nepažįsta, jis buvo kartu su anuo atvažiavęs. Jie gyvena Belgijoje. A. P. važiuoti su policijos pareigūnais nedraudė, tik patarė. Pasakė, kad nuvažiuos kartu ir parašys tą pasiaiškinimą. Laikyti jo nelaikė. Pas jį iš vakaro, prieš dieną ar dvi į svečius buvo atvažiavęs tos moters vyras, jis turėjo krūvą automobilių numerių. Jie vakare garaže gėrė alkoholį ir jis tuos numerius paliko. Nežino, gal vaikai, žaisdami garaže, tuos numerius uždėjo ant automobilio. Jis pats numerių ant automobilio neuždėjo. Numeriai buvo uždėti ant vieno iš belgų automobilio. Jie du ten buvo: vienas be numerių, kitas – su numeriais. Prieštarauja pareigūnui – jis nieko nesamdė ir nieko neįdarbino. Prašo nebausti už tai, ko nepadarė.

Liudytojas J. N. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate Patrulių būrio patruliu. Kada tai buvo, datos neatsimena. Iš Šiaulių budėtojo gavo iškvietimą, kad V. V. nesutinka bendrauti su Darbo inspekcijos pareigūnais. Buvo nurodytas adresas, bet dabar adreso nepamena, tik vietą žino – netoli stoties. Vyko trise: jis, N. M. ir kursantas. Buvo dar rytas, prieš pietus. Nuvyko tarnybiniu automobiliu, nuėjo pas savininką aiškintis. Darbo inspekcijos darbuotojai norėjo ten buvusių žmonių tapatybes nusistatyti, bet juos savininkas išvarė lauk, sakė, kad jų neįsileis į kiemą. Kai nuvažiavo, darbo inspekcijos pareigūnai stovėjo netoli namo, ant gatvės. Ėjo link garažo, ten, kur prieš tai buvo įėję darbo inspekcijos darbuotojai. Darbo inspektoriai buvo dviese. Jie pirmiausia įvažiavo į kiemą, išlipo, savininkas juos pasitiko ir jie kartu su juo ėjo į garažą. Garaže rado, kad ten yra automobiliai, keltuvai, buvo du ar trys žmonės. Ten buvusių žmonių nepažinojo. Jie buvo vidutinio amžiaus. Kiek buvo automobilių, tiksliai nepamena – gal trys ar keturi. Savininkas liepė ten buvusiems žmonėms su jais nebendrauti, ėjo skambinti advokatui ir išėjo. Jie liko garaže. Darbo inspektoriai irgi liko garaže. Su vienu iš garaže buvusių žmonių jam teko bendrauti, - tuo, kuris šiandien yra atvykęs kaip liudytojas. Jis iš pradžių nekalbėjo, paskui pasakė: „kaip jūs manot, kaip man reikia išgyventi šiais laikais“. Paklausė, kaip jis čia dirba. Jis iš pradžių pasakė, kad čia nedirba, po to parodė invalidumo pažymėjimą. To žmogaus pavardės nepamena. Jis kalbėjo „kaip aš galiu pragyventi iš invalidumo, kažkaip užsidirbti reikia“. Tas žmogus buvo apsirengęs darbiniais rūbais, kombinezonu, rūbai buvo tepaluoti. Vienas automobilis buvo ant keltuvo, kiti stovėjo garaže. Neatkreipė dėmesio, ar kažkas buvo pravira. Tas žmogus buvo netoliese automobilio, paskui jis atėjo ir atsisėdo ant tokios sofutės, netoliese ten buvo staliukas. Ten buvo daug įrankių. Dar vienas žmogus apsilankymo metu taip pat sėdėjo ant sofutės ir tylėjo. Ar kuris žmogus laikė rankose kokius nors įrankius, nepamena. Prie jo nebuvo filmuojama. Savininką išsikvietė į policijos komisariatą, kad duotų paaiškinimą. Darbuotoją išsivedė į policijos komisariatą, po to savininkas atvažiavo pats. Įėjus į garažą, susidarė įspūdis, kad tas vienas žmogus garaže dirba. Kad ir pats savininkas sakė: „kodėl man žmogus negali padėt? Gal jis negauna jokio užmokesčio, bet kodėl negali padėt? Gal atėjo kaimynas pagelbėti, jeigu aš ko nors nesuprantu“. Kažką panašaus sakė. Jis sakė tam žmogui: „nieko čia nesakyk, neduok jokių paaiškinimų“. Kalbos apie gaunamą užmokestį nebuvo. Bent jau jis to neklausė. Darbo inspektoriai, kurie buvo su jais, daugiau bendravo su savininku. Savininkas buvo labai nervingas, šaukė. Žmogaus, kuris buvo V. V. garaže, asmenybę nusistatė – jis paskui padavė savo neįgaliojo pažymėjimą. Jie tą pažymėjimą parsivežė į policijos komisariatą. To žmogaus rankos buvo tepaluotos. Vieną žmogų be jau minėto, kad buvo garaže, pamena, o ar buvo kitas, nepamena. Nepamena, ar to kito žmogaus asmenybę nustatė. Į policiją buvo atsivežę vieną žmogų. Nepamena, ar kito žmogaus dokumentų prašė. Darbo inspekcijos pareigūnai buvo du. Kai atvažiavo, jie buvo gatvėje, parodė savo pažymėjimus, prisistatė. Darbo inspektoriai daugiau su savininku bendravo. Jis matė, kad žmogus, įtariamas nelegaliai dirbęs, atėjo nuo automobilio. Kai jie atėjo, jis atsitraukė nuo automobilio ir atsisėdo. Kad būtų ką nors dirbęs, nepamena. Kad žmogus ten dirbo, vaizdas susidarė dėl to, kad automobilis buvo ant keltuvo, žmogus atėjo nuo to automobilio, jis buvo tepaluotas, buvo su darbiniais rūbais, dar sakė, „kaip man užsidirbti, jeigu pinigų trūksta“. Nepamena, ar matė, kad automobiliui kas nors buvo daroma. Žmogaus neklausė, kodėl jis tepaluotas. Klausė, kodėl jis nelegaliai dirba. Pokalbis su žmogumi, įtariamu nelegaliai dirbus, vyko garažo kampe, kur yra staliukas. Pokalbį galėjo girdėti jo kolegė N. M., kursantas, o kur tuo metu buvo darbo inspektoriai, nepamena, lyg ir nebuvo. Savininkas tame pokalbyje nedalyvavo. Jis išėjo ieškoti telefono, kad paskambintų advokatui ir buvo nervingas. Dar vienas žmogus buvo garaže, sėdėjo. Tas žmogus buvo pagyvenęs. Jis įtariamo nelegaliai dirbant žmogaus klausė, ar jis čia dirba ar nedirba. Jis iš pradžių atsakė, kad nedirba. Klausimus jam uždavinėjo jis ir kolegė. Žmogus kalbėjo, kad kaip jam pragyventi iš invalidumo pensijos, reikia papildomai užsibirbti, nes negali pragyventi. Kažką dar sakė, kad darbo nėra ar nepriima. Nepamena, ar atsakė, kad būtent čia dirba. Iš pokalbio susidarė vaizdas, kad žmogus dirba, galima sakyti, kad suprato, kad žmogus dirba, bet neaišku, ar būtent čia. Darbo inspektoriai su jais į garažą jie buvo įėję, po to kalbėjo su V. V.. Savininkas pradėjo varyti iš garažo, išėjo ieškoti telefono. Procesas nuo įėjimo kartu su darbo inspektoriais iki visi išvyko truko daugiau nei valandą, nes vyko ginčas su savininku. Nepamena, kad asmuo, įtariamas ten dirbęs, būtų sakęs, kad jis ten dirba, jis tik sakė, kad gauna mažą invalidumo pašalpą. Nepamena, ar sakė, kad ten nedirba.

Liudytoja Lina Martišienė parodė, kad buvo registruotas kolegų - J. N. arba N. M. - kurie buvo nuvykę į V. V. gyvenamąjį namą dėl kilusio konflikto tarp darbo inspekcijos pareigūnų su namo savininku dėl įtariamo nelegalaus darbo, tarnybinis pranešimas. Atliko tyrimą šioje medžiagoje. Buvo apklausti patruliai J. N., N. M. ir trys darbo inspektoriai, dalyvavę tame įvykyje. Medžiaga, surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą V. V., kuris nepripažino kaltės, buvo išsiųsta į teismą. V. V. pas juos nebuvo apklaustas, jis sakė paaiškinimus duosiąs teisme. Darbuotojas, tariamai dirbęs pas V. V., buvo apklaustas. Jį apklausė ji. Jis taip pat nurodė, kad apie šį įvykį visus paaiškinimus duos teisme. Po to medžiaga buvo grąžinta papildomam tyrimui. Grąžinus administracinio teisės pažeidimo bylą papildomam tyrimui, buvo užklaustas laikraščio „Auksinė varpa“ redaktorius, ar asmuo, kuris įtariamas nelegaliai įdarbinęs asmenį, nesiskelbia laikraštyje, kad atlieka panašias paslaugas, po to dar buvo identifikuotas automobilio, kuris stovėjo patikrinimo metu garaže, valstybinis numeris. Jis buvo akivaizdžiai matyti filmuotoje medžiagoje. Apklausta moteris, susijusi su tuo automobiliu. Nustatyta, kad tas automobilis buvo individualios įmonės savininkės, gyvenančios Šiauliuose, kuri nurodė, kad šiuo automobiliu į Pakruojį pas V. V. ne dėl remonto buvo atvažiavęs jos vyras. Automobilis buvo tranzitiniais numeriais. Dėl skelbimų laikraštyje buvo nustatyta, kad V. V. buvo savo vardu įdėjęs keletą skelbimų „Auksinės varpos“ laikraštyje. Įvykio vietoje įtariamai nelegaliai remontą atliko A. P., o skelbimus apie daromą automobilių remontą savo vardu laikraštyje patalpino V. V.. Laikraščio redakcijos redaktorius atsiuntė pažymą, kad toks asmuo skelbiasi atliekantis automobilių remontą. Pirmasis administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo anuliuotas ir, papildžius medžiagą, surašytas antras protokolas. Su A. P. bendravo. Jis papildomai paaiškino, kad už atlygį remonto darbų neatliko. Jis neigė, kad nelegaliai už atlygį remontavo automobilius V. V. garaže. Filmuotoje medžiagoje matomas dar vienas automobilis, nustatyta, kad jis priklauso V. V. uošviui C., gyvenančiam J. kaime. Jis buvo apklaustas - nurodė, kad buvo atvažiavęs pas žentą į svečius. Įrodymai dėl pažeidimo, ko gero tokie: mano, kad kiekvienas asmuo tokių veikų iš karto nepripažintų. Taip galima manyti ir dėl to, kad garaže rasti ne vienas ar du automobiliai, be to, asmuo laikraštyje skelbiasi, kad remontuoja automobilius. Inspektoriai buvo nuvykę į V. V. gyvenamąjį namą, nes buvo gavę anoniminį pranešimą, kad ten nelegaliai atliekamas darbas. Jie buvo apklausti apie tai, kaip ten nuvyko, kokios aplinkybės. Jie aiškino, kad ten buvo nelegalus darbas, nes tas asmuo, kuris atlikinėjo automobilio remontą tuo metu, kai jie įėjo į garažą, jis pripažino, kad dirba nelegaliai ir taip prisiduria prie invalidumo pensijos, kiek atsimena iš paaiškinimų. Ji pati tame garaže nebuvo, tik gavo medžiagą ir atliko tyrimą. Jai nekilo abejonių, kad garažas priklauso V. V., kadangi garažas yra jo gyvenamojo namo kieme, turto registre netikrino. Jis žodinio pokalbio metu ir apklausos metu nepaneigė, kad garažas priklauso jam. Iš garaže buvusių trijų automobilių buvo remontuojamas tas, kuris buvo be valstybinių numerių, kadangi būtent prie jo buvo palinkęs A. P. Kad kiti automobiliai nebuvo remontuojami, galima manyti iš to, kad jų variklių dangčiai nebuvo atidaryti. Surašydama protokolą, vadovavosi ta aplinkybe, kad variklio dangtis buvo pakeltas ir žmogus buvo palinkęs bei kažkokius veiksmus atlikinėjo prie variklio dangčio. Kokius veiksmus tas žmogus atlikinėjo, nematė. Ji matyti ir negalėjo, kadangi ten yra filmuota medžiaga, tas žmogus, pamatęs, kad yra filmuojama, nuėjo. Buvo įvertinta filmuota medžiaga. Policijos pareigūnai ar darbo inspektoriai po kapotu nežiūrėjo. Kad buvo šalių susitarimas dėl darbo vietos ir funkcijų, tai yra prielaida. Taip parašė, remdamasi tuo, kad svetimam žmogui patekus į garažą, kažkokie darbiniai santykiai galėjo įvykti. Administracinio teisės pažeidimo protokole darbo funkcijos – automobilio remontas. Mano, pakankama manyti, kad svetimas žmogus, patekęs į garažą, automobilį remontavo. Dėl darbo užmokesčio, kad jį gavo, rėmėsi tuo, kad ir darbo inspektoriams, ir jų pareigūnams A. P. prisipažino, kad dirbdamas prisiduria prie invalidumo pensijos. Neatsimena, ar byloje yra apie tai parašyta. Abejoja, ar medžiagoje nei vienu žodžiu nėra apie tai užsiminta. Nėra užfiksuota teiginio, kad A. P. būtų sakęs, kad iš V. V. gauna pinigų. Ji matė pagrindą, kad gali teigti, kad gauna darbo užmokestį, todėl tai protokolo fabuloje parašė, nes tai yra pagrindinis kriterijus, atitinkantis nelegalų darbą. Ji pati su A. P. betarpiškai bendravo du kartus. Uždavė klausimą, ar jis dirbo pas V. V. Jis atsakė, kad nelegaliai pas jį nedirbo. Kur jis aplamai dirba, kokia veikla užsiima, neklausė. Antrą kartą A. P. davė paaiškinimą ir paaiškino, kad pas V. V. nedirbo, neigė, kad ten remontavo automobilius. Su policijos pareigūnais, kada jie pateikė tarnybinius pranešimus, bendravo. Jai užteko, kiek darbo inspektoriai paaiškino raštu, po to jie buvo apklausti papildomai, naujų aplinkybių jie nepaaiškino. A. P. teigiant, kad jis nelegaliai dirba, girdėjo du darbo inspektoriai, bet bijo tai kategoriškai teigti, ir dar vienas jų pareigūnas. Filmuota medžiaga yra pridėta prie medžiagos. Priimdama sprendimą surašyti protokolą, ja rėmėsi. Mano, kad filmuota medžiaga galima remtis iš dalies – dėl to, kad įėjus į patalpą ne visai aišku, ar ten ta pati patalpa, kaip ten visas darbas buvo atliekamas, filmuodami, darbo inspektoriai neuždavinėjo tikslių klausimų A. P. Nepamena, bet lyg buvo užduotas klausimas, kiek laiko A. P. ten dirba. Jis atsakė, kad ne vieną kartą ten buvo, bet jokių darbų, atitinkančių nelegalaus darbo apibrėžimą, neatliko. Nėra nustatyta, kad A. P. ten anksčiau yra nelegaliai dirbęs. A. P. minėjo, kad už atlygį ten darbų neatlikinėjo, V. V. niekada gyvenime jam nėra atsiskaitęs pinigais ar kitu būdu už darbą.

Liudytojas A. J. parodė, kad dirba Valstybinėje darbo inspekcijoje vyresniuoju darbo inspektoriumi. Yra surašęs šioje byloje nelegalaus darbo tyrimo aktą, kuris yra byloje. 2011 m. lapkričio 15 d. Darbo inspekcijos Šiaulių skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirba asmenys, vienas iš jų tikrai vardu A. ir tikrai neįdarbintas. Nurodė, kad dirba pas autoserviso savininką V. V. kiekvieną darbo dieną, nuo ryto iki vakaro, kartais ir savaitgaliais. Reaguodami į šį pranešimą, 2011 m. lapkričio 30 d. trise – jis, inspektorius S. T. ir inspektorius M. L. - nuvyko minėtu adresu. Buvo apie 10.30 val. Nuvykus pamatė, kad tuo adresu yra dviejų aukštų namas, to namo kieme buvo didelis ūkinis pastatas, turintis dvejus pakeliamus įvažiavimo vartus, panašus į autoservisą, viduje degė šviesos, kieme šalia pastato stovėjo trys automobiliai. Pagrįstai įtardami, kad pastate gali būti dirbama nelegaliai, o pastatas tikrai buvo panašus į autoservisą, jie pro neužrakintas duris įėjo į vidų. Viduje prie stalo sėdėjo vyras, stovėjo trys automobiliai, prie vieno automobilio, serviso dešinėje pusėje, palinkęs po kapotu, dirbo vyras. Jie prisistatė, parodė darbo pažymėjimus, paprašė šių vyrų prisistatyti, pateikti savo darbo pažymėjimą arba darbo sutartį. Vyras, nieko neatsakęs, išlindo iš po kapoto, nuėjo į kitą serviso galą, atsisėdo ant fotelio, pasiėmė cigaretę, telefoną ir, su jais visai nebendraudamas, pradėjo skambinti telefonu. Suprato, kad jis skambina savininkui ar darbdaviui. Jis sakė „aš nieko nežinau, šnekėkite su savininku“ ir padavė telefoną jam. Iš pradžių įėjo visi trys. Garaže buvo du žmonės – darbuotojas, kuris dirbo palindęs po kapotu, ir kitas. Automobilis, kurio kapotas buvo atidarytas, buvo be numerio. Kitas autoservise buvęs vyras sėdėjo, jo paklausė, ką jis čia veikia, jis su jais visiškai nenorėjo bendrauti, paklausė, ar jis nėra to automobilio, kuris dabar remontuojamas, savininkas, jis burbtelėjo „gal“, daugiau su jais į kalbas nesileido. Suprato, kad tai buvo V. V., kai žmogus davė telefonu su juo pasišnekėti. Tada aš prisistatė, paklausė, su kuo kalba, asmuo pareiškė esąs patalpų savininkas, nei vardo, nei pavadės nepasisakė, liepė jiems kuo greičiau nešdintis iš jo patalpų, Matydami, kad čia bus konfliktinė situacija, tuo labiau, kad tas darbuotojas su jais visai nesikalbėjo, - jis sėdėjo ir rūkė, matyt, laukdamas, kol atvyks savininkas, - jie iškvietė policijos patrulius, kad nustatytų dirbančio asmens asmenybę ir išvengtų galimo konflikto. Kol atvyko pareigūnai, jie dar bandė išsiaiškinti, ką veikia tas vyras, kuris sėdėjo šalia automobilio. Atvykus policijai, ir policininkai minėto darbuotojo klausinėjo, ką jis čia veikia, prašė darbuotojo pažymėjimo, asmens dokumento, o jis su policininkais labai nenoriai bendravo, tik sakė: „laukit, kol atvyks savininkas“. Tada jie paprašė policininkų, kad jie paimtų iš to piliečio paaiškinimą, kad nusivežtų į policijos komisariatą. Atsimena, kad policininkai jo užklausė, kiek laiko čia dirba, už ką dirba, jis pasakė: „negaliu iš invalidumo pensijos pragyventi, turiu dirbti“, prisipažino, kad dirba nelegaliai. To piliečio rankos buvo tepaluotos. Tada jie visi išėjo į lauką iš garažo patalpų. Jam policininkai pasakė, kad teks važiuoti į komisariatą surašyti paaiškinimo. Tas pilietis nusiplovė tepaluotas rankas. Jo paprašė surasti asmens dokumentą. Tas žmogus atsidarė kieme stovinčio automobilio dureles ir pasiėmė invalidumo pažymėjimą, kurį pateikė policijai, dėl to turi duomenis, kad tai buvo A. P. Tuo momentu atsirado minėtas V. V. Jis jiems neprisistatė, nors jie prisistatė ir iš karto jam pateikė darbuotojų pažymėjimus, kartu buvo trys uniformuoti policininkai. Jis pradėjo ant jų rėkti, grasinti, varyti iš kiemo, atsisakė teikti paaiškinimus. Jis kreipėsi į policininkus ir sakė: „išvarykit juos iš kiemo“. Policininkams liepė varyti darbo inspektorius, kurie turi įgaliojimus tikrinti visas darbo vietas visos paros metu, iš kiemo. Matydami, kad čia konfliktinė situacija, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo į gatvę, paprašė, kad policininkai paimtų paaiškinimą iš įtariamo darbuotojo. Iš pradžių V. V. sutiko, kad paimtų iš darbuotojo paaiškinimą, bet tik jo serviso patalpose. Jis, galima sakyti, nusivarė savo darbininką į autoservisą, sakydamas „eik į servisą ir dirbk“, policininkai nuėjo kartu, tikėdamiesi paimti paaiškinimą, bet po keleto minučių jie išvažiavo iš kiemo, paaiškindami, kad žmogus atsisakė duoti paaiškinimą. Sakė, kad V. V. pasiskambino advokatui ir liepė neduoti jokių paaiškinimų. Jie iš turimos medžiagos surašė tarnybinius pranešimus, pridėjo filmuotą medžiagą ir perdavė policijos komisariatui, kadangi jie jokios galimybės toliau ištirti (su jais niekas nebendravo, neįleido) nebeturėjo. Policija, kaip mato, surašė protokolą, ir dabar medžiaga teisme. Tai pirmas toks atvejis, kai medžiagą perduoda tirti policijai, turint galimybių, kad policija vis dėlto ištirs. Kiek bendravo su tyrėjom, V. V. būdavo ilgai kviečiamas apklausai ir neprisikviečiamas. V. V. varė darbą dirbančius policininkus ir darbo inspektorius iš kiemo, nėjo į jokias kalbas. Vien už tai, kad jis atsisako duoti parodymus, jį galima nubausti bauda nuo 1000 Lt iki 3000 Lt už paaiškinimų neteikimą ir trukdymą darbuotojams dirbti. Jie nurodytu adresu atvyko savo tarnybiniu automobiliu. Jį paliko vos įvažiavus į kiemą. Filmavo inspektorius M. L., vos įėjęs į patalpą. Filmuota medžiaga yra pridėta. Filmuotoje medžiagoje matosi, kaip asmuo pasilenkęs dirba, kaip atsikelia. Jie iš karto prisistatė ir parodė darbo pažymėjimus, klausė, kieno čia įmonė, prašė darbo pažymėjimų. Žmogus atsikėlė nuo kapoto ir nuėjo, atsisėdo, pasiėmė cigaretę ir su jais visai nesišnekėjo. Žmogus buvo apsirengęs darbiniais rūbais, rankos buvo juodos. Gali atkreipti teismo dėmesį, kad skundas buvo gautas lapkričio 15 d., nuvyko po dviejų savaičių, o tas pats minėtas asmuo, vardu A., tebedirba. Vadinasi, jis tikrai dirba ne pirmą dieną. Jie nematė, ar žmogus rankose turėjo kokius nors įrankius, - jis rankas buvo sukišęs į variklio vidų, tik pamatė juos įeinančius, ir pasikėlė. Jie rankoje įrankių nematė, bet kad jis dirbo prie variklio, tai faktas. Mašina, kuri, manoma, buvo remontuojama, buvo be numerių. Kadangi žmogus su jais nebendravo, jie negalėjo nustatyti, kieno tai mašina. Garaže buvo trys automobiliai ir lauke stovėjo trys automobiliai. Garaže buvo kitas asmuo, jo paklausė, ar jis nėra automobilio savininkas, jis burbtelėjo „gal“ ir viskas. Jie išėjo iš serviso kartu su policija, galbūt jis pasiliko, sunku pasakyti, kas jis toks, bet jis bent jau nedirbo. Su savininku bendravo lauke. Buvo tuo metu trys inspektoriai, trys policininkai ir darbuotojas. Jis iš karto pradėjo ant jų šaukti, varyti lauk, rėkė, kad čia jo teritorija ir panašiai, į klausimus visai neatsakinėjo. Policininkams jis liepė juos varyti iš kiemo, paskui pats tą darbuotoją nusivarė į vidų, o jis atsisakė teikti paaiškinimus. V. V. trukdė tiek Darbo inspekcijos darbuotojams, tiek policininkams dirbti. Tada paaiškinimų iš nieko nepaėmė. Net policija nesugebėjo nuvežti į komisariatą to darbuotojo, kad paimtų paaiškinimą. Tuo momentu paaiškinimai nebuvo paimti. Jie policijos laukė gal 15 minučių, A. P. su jais visai nekalbėjo, tik paskui šiek tiek kalbėjo su policininkais, kai jie paklausė, ar turi kokį nors dokumentą, kaip čia dirba. Jis prisipažino, kad dirba nelegaliai, sakė „kaip man pragyventi iš invalidumo pensijos“. Kai jo paklausė, ar turi asmens dokumentą, jis atsakė, kad jis mašinoje. Išėjo į lauką pasiimti dokumento, kadangi policininkai pasakė, kad jam reiks parašyti paaiškinimą, bet ten prisistatė savininkas, darbuotoją nusiginė į garažą ir išvijo visus lauk. Kad darbuotojas dirbo, susidarė vaizdas iš darbinių rūbų, iš išteptų rankų, išdėliotų aplink automobilį įrankių, kad garaže yra du pakėlėjai, skirti automobiliams pakelti – darbinė aplinka, faktiškai ir iš žmogaus prisipažinimo policijos darbuotojams. Jie matė, kad žmogaus, buvusio garaže, rankos buvo pakištos po kapotu. Ką jis ten darė, neturėjo galimybių pažiūrėti. Kad remontavo, tai faktas. Jie po kapotu nežiūrėjo. Kapotas buvo atidarytas, kažkokie grąžtai išdėlioti, bet ką jis ten darė, jie ne specialistai spręsti. Jie tikrai nefilmavo paties to darbo. Su jais A. P. nebendravo, V. V. – irgi. Su jais bendravo policijos pareigūnai, A. P. atsakė į policijos pareigūnų klausimus. Kuris iš pareigūnų uždavė klausimus, negali atsakyti. Buvo klausimas, ar jis turi kokį nors asmens dokumentą. Jis išėjo pasiimti to dokumento. Suformuluoti to tikslaus klausimo dabar tikrai negali, bet buvo toks atsakymas, kad dirba nelegaliai, kaip jam pragyventi iš invalidumo pensijos, ar 300 Lt. Ar buvo atsakymas, kad jis būtent čia dirba, nepamena. Nepamena, ar pareigūnai paklausė, ar jis būtent čia dirba. A. P. nesakė, kad jis čia nedirba, sakė atvirkščiai, skambino, kaip pasakė, „savininkui“. Pokalbį su A. P. apie pragyvenimo šaltinį ir panašiai girdėjo jis, inspektorius S. T., visi trys policininkai, dėl trečio inspektoriaus negali garantuoti, nes jis vienu metu buvo išėjęs į kiemą pasitikti savininko. Jam vaizdas susidarė, kad žmogus čia dirba, ne tik iš pokalbio, bet ir iš jo išvaizdos. Įėję į garažą, parodė darbo pažymėjimus, prisistatė, paprašė darbo pažymėjimo, klausė, kokia čia įmonė, kur jis dirba. Jis nuėjo, atsisėdo, užsirūkė ir nepasakė nei žodžio, pasiėmė telefoną skambinti savininkui, jiems pasakė „su savininku šnekėkit“. Telefonu žmogus pranešė, kad atvyko Darbo inspekcijos pareigūnai, kurie nori matyti jo darbo sutartį, darbo pažymėjimą, pareiškė inspektoriams, kad kalbėtų su savininku, ir perdavė telefoną jam. Kad atvažiavo savininkas, suprato iš agresyvaus elgesio – jis atbėgo, pareiškė „ką jūs veikiat mano kieme, dinkit iš kiemo, varykit lauk“. Santykiai su darbuotoju jam pasirodė kaip vergvaldžio su vergu, savininkas kalbėjo: „nieko nerašysi, varyk į garažą“, o jiems – „varykit iš kiemo“. Policininkai buvo išreiškę norą vežtis darbuotoją į komisariatą, tačiau garaže V. V. pareiškė, kad jokių paaiškinimų jis nerašys. Jis pats nematė, kas ten vyko garaže, bet kad V. V. liepė nerašyti paaiškinimo, taip sakė policininkai. Kaip V. V. bendravo su pareigūnais garaže, negirdėjo. Policininkų reikalavimų V. V. negirdėjo. Girdėjo policininkų reikalavimą A. P., kad vyktų į komisariatą duoti paaiškinimo. Kaip suprato, jis sutiko. Vėliau jis nuėjo į garažą ir atsisakė duoti paaiškinimą. Daugiau jo nebematė. Policininkai buvo pasakę A. P., kad reiks vykti į komisariatą, kaip suprato, savininkas tai nutraukė. Kai A. P. padavė neįgaliojo pažymėjimą, jie, kad nebūtų konfliktinės situacijos, išvyko iš kiemo. Policininkai nuėjo į garažą su A. P. tam, kad paimtų paaiškinimą. Girdėjo, kaip V. V. sakė, kad A. P. duos paaiškinimą garaže. Kaip mato, paaiškinimas nebuvo surašytas.

Liudytojas S. T. parodė, kad dirba Valstybinėje darbo inspekcijoje Šiaulių skyriuje vyresniuoju darbo inspektoriumi. 2011 m. lapkričio 15 d. Darbo inspekcijos Šiaulių skyriuje gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pas pilietį V. V. įrengtose automobilių remonto dirbtuvėse dirba neįdarbinti legaliai asmenys, buvo nurodyta, kad vienas iš tų asmenų, kurie dirba, yra vardu A. Praeitų metų lapkričio 30 d. tarnybiniu automobiliu pagal skyriaus vedėjo Z. G. pavedimą išvyko trys darbo inspektoriai – jis, S. T., inspektorius M. L. ir inspektorius A. J. - nurodytu adresu. Nuvyko apie 10.30 val. Nuvykus pamatė, kad tuo adresu yra lyg ir neseniai pastatytos automobilių dirbtuvės. Tai didžiulės patalpos, jose stovėjo du pakėlimo įrenginiai, trys automobiliai su tranzitiniais numeriais. Prie vieno iš automobilių darbavosi pilietis – jis buvo darbo rūbais, visas paišinas. Jis po pakeltu kapotu remontavo automobilio variklio dalį. Kitas pilietis buvo pagyvenęs vyriškis, sėdėjęs ant sofos ar minkštasuolio. Jiems buvo pateikti darbo pažymėjimai, prisistatyta, pasakyta, kad vyksta Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus patikrinimas dėl nelegalaus darbo, paprašyta piliečių prisistatyti, kas jie tokie yra. Paskui paaiškėjo, kad tas, kuris mašiną remontavo ir buvo darbo rūbais, buvo vardu A. Jis atsisakė bendrauti, išsisukinėjo, puolė skambinti telefonu. Kaip vėliau suprato, jis paskambino šių patalpų, tai yra autoserviso, kaip ir savininkui V. V. Jis pasakė V. V., kad Valstybinė darbo inspekcija atlieka patikrinimą, prašo darbo pažymėjimų, klausinėja kažką apie darbą, darbo aplinką. Darbininkas, kuris pavardės nepasisakė, atsisakė teikti paaiškinimus, bet, kaip vėliau nustatyta, tai ir buvo asmuo, vardu A. Jis padavė telefoną, kuriuo kalbėjo, jo kolegai A. J., kad jis pakalbėtų. Kolega A. J. prisistatė, kad yra Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, kad šioje minėtoje valdoje atliekamas patikrinimas, paprašė kuo greičiau atvykti paaiškinti situaciją, kadangi ten buvo du žmonės: vienas dirbo, kitas sėdėjo ir neaišku, ką veikė. Kiek girdėjo, tas pilietis V. V. telefonu kalbėjo kolegai į ragelį „greičiau dinkit iš privačios valdos“, A. liepė nieko neaiškinti. Jie, matydami, kad negali toliau atlikti patikrinimo, kadangi žmonės – pagyvenęs vyriškis ir darbininkas su darbo rūbais, po kapotu remontavęs variklio dalį, vardu A. – atsisakė bendrauti ir teikti paaiškinimus, kvietė policiją. Buvo paskambinta į teritorinį policijos komisariatą, kad atsiųstų patrulių ekipažą, kadangi žmonės atsisako bendrauti, nepateikia dokumentų, nepaaiškina, ką jie veikia svetimoje valdoje, atlieka kažkokius darbus, o buvo realus įtarimas, kad žmonės dirba neįdarbinti. Pasigirdo, kad kieme kažkas atvažiavo. Kolega M. L. išėjo į kiemą, o jis su kolega A. J. pasiliko dirbtuvėse. Bandė sakyti, kad vis tiek turės pateikti paaiškinimus – čia nerašys, tai paaiškinimus pateiks policijoje. Tada ponas A. atsisakė rašyti paaiškinimą, ką jis veikia tame garaže, pasakė „esu invalidas, turiu „grupę“, kaip man išgyventi už 300 Lt.“. Jis tai paminėjo žodžiu, raštu atsisakė tai daryti. Atvyko policijos pareigūnai su pažymėta policijos mašina. Buvo trys pareigūnai, buvo jų paprašyta užtikrinti viešąją tvarką ir kad piliečiai prisistatytų. Tas ponas atsisakė rašyti paaiškinimą, paskui, bendraujant su policija, buvo nuspręsta nebebrandinti konfliktinės situacijos, nutarta, kad tas pilietis, vardu A. nuvažiuos į policiją ir ten duos paaiškinimą. Faktiškai buvo išėję į kiemą (ten turėjo savo tarnybinę mašiną, kad važiuotų į policijos komisariatą), o tie du vadinami darbininkai turėjo sėsti į policijos tarnybinį automobilį ir važiuoti į policijos komisariatą. Tuo laiku, kaip suprato, į kiemą grįžo privačios valdos savininkas V. V. Jis iš karto, pakėlęs toną, puolė, kad jis niekur nevažiuos, nieko nerašys ir, kad ir policija reikalavo, ponas A. nevažiavo. Jie paskui kalbėjo, kad jis atvyks į policijos komisariatą ir duos parodymus. Filmavo kolega M. L., iškart įėjus. Matėsi trys automobiliai, smulkmenų, ar visi buvo su numeriais, neatsimena, nes pusė metų praėjo. Kad tai buvo nelegalus darbas, sprendžia iš to, kad lapkričio 15 d. buvo gautas pranešimas, kad dirba asmenys, o vienas iš jų yra ponas A., kurį vėliau rado. Jis prisipažino: „kaip man išgyventi iš invalidumo pensijos?“. Tokį jo pasakymą girdėjo kolega A. J., M. L. buvo išėjęs į koridorių, nes pasigirdo, kad atvažiavo mašina – galvojo, ar policija atvažiavo, ar ponas V. V. Jie liko dviese, jis tuo momentu ir sakė. Policijos tuo metu dar nebuvo. O gal ir buvo jau policija. Nebeprisimena, nes pusė metų praėjo. Pasitaisys, policija jau buvo atvažiavusi. Buvęs garaže tepaluotas žmogus uždavė kaip ir retorinį klausimą: „kaip man išgyventi, jeigu aš, kaip invalidas, gaunu valstybės pašalpą 300 Lt“, kad turi kažkur darbuotis. Kad turi dirbti nelegaliai, negali pasakyti. Toliau kalba apie jo darbą nesirutuliojo. Kai atvažiavo V. V., jo santykiai su A. pasirodė glaudūs, draugiški, matėsi, kad ne pirmą kartą bendrauja. Galėtų pasakyti, kad santykiai pasirodė darbiniai. Tai, kad santykiai darbiniai, jam pasirodė dėl to, kad V. V. žmogų vadino vardu, sakė: „nesėsk, nieko nerašyk“. Toks įspūdis, kad seni draugai. Jis tam A. vadovavo. Kai atvažiavo V. V., A. praktiškai daugiau nieko nepasakė, nors buvo pateiktas ir pavedimas (kad galima patekti ir į privačią valdą, jeigu yra pavedimas, įstatymas tai numato), buvo ir policija, buvo sakyta prisistatyt, paaiškinti, ką veikia, buvo ištarta tik pora žodžių: „tai yra privati valda, įstatymo tvarka lauk iš kiemo, viso gero“. Buvo bendrai su policijos darbuotojais nuspręsta, kad paaiškinimus gali parašyti policijos komisariate. Išėjo į kiemą, jau turėjo sėsti į policijos autobusiuką, turėjo atitraukti mašiną, kai grįžo ponas V. V. Jis: „niekur nevažiuosi, nieko nerašysi“, vadovavo. Yra susitarimas tarp Valstybinės darbo inspekcijos ir policijos vadovų, kad jeigu randa pilietį, o jis neprisistato, reikia nustatyti asmenybę, tokiu atveju kviečia policiją arba vyksta į policijos komisariatą. V. V. trukdė teikti paaiškinimą, tempė nuo mašinos žmogų. A. jau ėjo į mašiną, o V. V. jį tempė nuo mašinos: „nelipk, nevažiuok, nieko nerašysi“. A. P. paskui pasakė „ateisim patys, duosim paaiškinimą“. Policijos pareigūnai pareikalavo, kad vyktų į policijos komisariatą ir duotų paaiškinimus, įėjo į kiemą važiuoti, kieme pasirodė V. V., pasakė: „niekur nevažiuosi, ponas A.“, priėjęs jį tempė, kad jis niekur neliptų. Galbūt V. V. pasakė, kad „ateisim į policijos komisariatą ir duosim parodymus“. Pareigūnai sutiko. Jie nuvažiavo į komisariatą ir pareigūnai atvažiavo į komisariatą. Kai išėjo iš dirbtuvių, nusprendę, kad policija veš į policijos komisariatą dėl paaiškinimų davimo, policininkai buvo vieni pasilikę dirbtuvėse. Kai pareigūnai išėjo, jau vežėsi A. į komisariatą. Kai jie jau sėdo į autobusą, grįžo V. V. ir pasakė: „niekur nevažiuosi, paaiškinimų neduosi“. Kadangi A. buvo praktiškai visai prie autobusiuko priėjęs, kaip ir įlipęs, V. V. pripuolė ir pasakė: „privati valda, įstatymo vardu lauk iš kiemo, o tu niekur nevažiuosi, A.“, lyg tai patempė A. į šoną. Įėjus į patalpą, matė dirbantį žmogų. Žmogus remontavo variklio dalį. Variklio dangtis buvo atdaras. Žmogus buvo pasilenkęs ir buvo sukišęs rankas po kapotu. Žmogus buvo darbo rūbais, visos rankos buvo purvinos. Mechaninio darbo rankomis jis nematė. Ar žmogus turėjo rankose tuo metu kokį nors įrankį, negali pasakyti taip smulkiai. Po kapotu nežiūrėjo, negali pasakyti, ar ten buvo kas daryta. Mašina stovėjo atidarytu kapotu. Ar kitos dvi mašinos, buvusios garaže, buvo remontuojamos, jam nežinoma. A. P. klausimus uždavinėjo kolega A. J. Jis vadovavo patikrinimo grupei. Pavedimas buvo rodomas V. V., kai jis atvyko. Kai vyko pokalbis su ponu A., jam viskas buvo paaiškinta – kad yra pavedimas patikrinti V. V. Dabar negali pasakyti, ar filmuotoje medžiagoje yra užfiksuotas pavedimo išaiškinimas, - turinys, pasekmės, žmonėms jų teisės, pareigos. Kai A. J. uždavinėjo klausimus A. P., pokalbyje iš pradžių dalyvavo visi trys Darbo inspekcijos pareigūnai. Žmogus, sėdėjęs prie stalelio, tą pokalbį girdėjo. Ką paaiškino ponui A., tą patį paaiškino ir telefonu V. V., o jis pasiūlė visiems išeiti. A. P. buvo klausta, ar jis dirba, ar yra įdarbintas, gal kartais turi verslo liudijimą užsiimti individualia veikla automobilių remontu, prašyta kažką pateikti. A., patylėjęs kelias minutes, puolė skambinti V. V. Jis į klausimus neatsakinėjo. A. P. visą laiką buvo uždavinėjami klausimai. Jis į Darbo inspekcijos pareigūnų klausimus neatsakinėjo. Matyt, paskui, suprasdamas, kad vis tiek reikės kažką atsakinėt, paskambino savininkui V. V. V. V. kolega A. J. eilinį sykį prisistatė, pasakė, kad vykdomas patikrinimas. A. P. su jais pradėjo bendrauti tik tada, kai dalyvavo policijos pareigūnai. Jiems atvykus, klausimus uždavinėjo policijos pareigūnai. Jie prašė piliečių prisistatyti, parašyti paaiškinimus, ką veikia šioje situacijoje, pas svetimą žmogų. A. P. ir tada nieko neatsakė, kadangi buvo gavęs nurodymus iš pono V. V. nieko nekalbėti. A. P. pateikė retorinį klausimą „kaip man išgyventi iš 300 Lt pašalpos?“ Klausimas apie darbą buvo, nebuvo atsakymo, čia dirba, ar kitur dirba, tik retorinis klausimas. Jo žodžiai buvo: „supraskit, kaip man išgyventi, aš gaunu pašalpą 300 Lt, aš turiu darbuotis“. Matyt, iš V. V. gauna lėšas. Jis tai suprato vienareikšmiškai. Logiškai, kad A. P. tuo retoriniu klausimu atsakė po to, kai jo buvo paklausta „ką čia veiki?“ paprašyta pateikti dokumentus. Jo buvo klausta, ne ką jis gyvenime veikia apskritai, bet ką veikia tame garaže.

Iš Lietuvos darbo biržos duomenų pažymos matyti, kad A. P. darbo biržoje neregistruotas ir jo telefonas yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 18).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenų matyti, kad automobilis „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. C. vardu (b.l. 22).

Iš UAB „Auksinė varpa“ pažymos matyti, kad už „Auksinės varpos“ laikraštyje 2011-06-01 – 2011-12-14 spausdinti aštuoni skelbimai apie automobilių remontą, buvo pateikti V. V. vardu ir apmokėti (b.l. 51).

Iš laikraščio „Auksinė varpa“ kopijų matyti, kad nuo 2011-06-01 iki 2011-12-14 buvo spausdinti aštuoni skelbimai tekstu „Remontuojame automobilių važiuokles, variklius ir greičių dėžes. Tel. 8-622-48252 (b.l. 52-59).

Iš G. G. (b.l. 61) ir G. K. (b.l. 62) paaiškinimų matyti, kad apie tai, kad netoliese gyvenantis V. V. užsiimtų automobilių remontu, joms nėra nieko žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Iš vaizdo plokštelės su patikrinimo metu filmuota medžiaga matyti, kad įėjus į pastato vidų, matomi ten stovintys trys automobiliai ir du vyrai. Prie vieno iš automobilių (be valstybinių numerių), palinkęs po pakeltu variklio dangčiu stovį vyriškis, apsirengęs žaliais rūbais (CD-R diskas).

2012 m. gegužės 28 d. nutartimi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas (b.l. 114-115).

V. V. pareikštas kaltinimas dėl nelegalaus darbo yra neįrodytas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT nutartis Nr. N2-1326-04).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. 1 d. straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis Nr. N575-2358/2009).

Pagal suformuotą teismų praktiką, pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009).

Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus darbo inspektoriai 2011 m. gruodžio 1 d. atlikdami patikrinimą dėl nelegalaus darbo kontrolės (duomenys neskelbtini), V. V. priklausančiame garaže, fiksuodami atliekamą nelegalų darbą, netinkamai atliko garso ir vaizdo įrašą. Vaizdo įraše matyti, kad garaže esančio automobilio su pakeltu variklio dangčiu (be valstybinių numerio ženklų) stovi žaliai apsirengęs vyriškis (ši įrašo dalis trunka keletą sekundžių), tačiau nėra užfiksuota, kad jis atliktų kokius nors darbus. Automobilis išsamiau neapžiūrėtas, nenustatyta kokie galimai remonto darbai buvo atliekami, taip pat šis automobilis neindentifikuotas, t.y. neužfiksuotas jo kėbulo VIN kodas, nenustatyta kam šis automobilis priklauso ir neapklaustas šio automobilio savininkas. Taip pat neindentifikuotas garaže buvęs automobilis su pritvirtintais įmonei priklausančiais prekybiniais valstybiniais numeriais, neužfiksuotas ir šio automobilio kėbulo VIN kodas ir nenustatytas šio automobilio savininkas. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 2003 m. spalio 14 d. Nr. IX-1768 9 str. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams suteikia teisę pateikus tarnybinį pažymėjimą ir įgaliojimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu įeiti į bet kurią darbo vietą tikrinti, ar laikomasi darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų; gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo; vykdant darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų pažeidimų prevenciją ir kontrolę, nepažeidžiant įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus. Darbo inspekcijos pareigūnai nepasinaudojo įstatymu jiems suteiktomis teisėmis. Asmenims, nevykdantiems Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, nebuvo taikoma ATPK 41² str. numatyta atsakomybė.

Atliekant tarnybines pareigas ir kilus konfliktinei situacijai, darbo inspekcijos pareigūnai pasitelkė policijos pareigūnus, tačiau Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato patruliai, gavę pranešimą apie galimai įvykdytą teisęs pažeidimą ir atvykę į įvykio vietą, taip pat ne visiškai tinkamai vykdė savo tiesiogines pareigas. LR Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnyje yra nustatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Šio įstatymo 18 straipsnyje yra nustatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Iš policijos pareigūnų paaiškinimų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad jie nepasinaudojo savo teisėmis , nes asmenims (V. V. ir A. P.) nevykdant teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, šie nesiėmė jokių priemonių, kad jų teisėti reikalavimai būtų įvykdyti ir šių asmenų atžvilgiu nebuvo taikytos administracinio poveikio priemonės už teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, o A. P. atžvilgiu ir už atsisakymą duoti parodymus (ATPK 187² str).

Iš byloje esančių skelbimų laikraštyje „Auksinė varpa“ ir UAB „Auksinė varpa“ pažymos matyti, kad gana ilgą laiką nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 14 d., net aštuonis kartus V. V. vardu buvo išspausdinti skelbimai apie atliekamą automobilių remontą ir nurodytas telefono Nr. 8622 48252, kuris, kaip matyti iš byloje esančios Lietuvos darbo biržos pažymos (b.l. 18), yra A. P. priklausantis telefono numeris, taip pat iš (duomenys neskelbtini), esančiame V. V. priklausančiame garaže esančios įrangos, bei darbo inspekcijos pareigūnų paaiškinimų, kad 2011 m. lapkričio 15 d. buvo gautas pranešimas, kad šiuo adresu pas V. V. nelegaliai dirba A. P., o 2011 m. gruodžio 1 d. atliekant nelegalaus darbo kontrolę, šis asmuo ir buvo rastas, įtariant nelegaliai dirbęs, galima daryti prielaidą, kad A. P. nelegaliai buvo įdarbintas V. V. priklausančiame garaže remontuoti automobilius ir šį darbą dirbo, tačiau dėl netinkamo pareigūnų savo tarnybinių pareigų atlikimo, nebuvo surinkti įrodymai, neginčijamai įrodantys nelegalaus darbo faktą. Teismas, nagrinėdamas šia bylą, neturi galimybių surinkti įrodymus, ištaisyti neišsamią ir nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009-12-18 nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis Nr. N663-156/2007).

Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad A. P. dirbo realiai, kad buvo susitaręs dėl darbo sąlygų su V. V., kad dirbo atlygintinai. Kaip jau minėta, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Nekonstatavus, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai įrodyti, teismas vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir sprendžia, kad nėra pagrindo V. V. atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 41³ str. 1 d., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. V. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str.1 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str. teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. V. V. atžvilgiu nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.