- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- A-215-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00927-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. P. (V. P.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2008 metų birželio mėn. iki 2016 metų gegužės mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant kameroje vienam asmeniui tenkančią minimalią 3,6 kv. m asmeniui tenkančio ploto normą, kamerose buvo laikoma iki 6 asmenų. Negana to, kameros buvo užimtos baldais (lovos kėdės, spintelė), įmontuotais įrenginiais, kurie užėmė didelę dalį ploto, o kameroje būnant šešiems suimtiesiems ir daugiau, pareiškėjas negalėjo judėti, pailsėti. Asmeninio ploto trūkumas nebuvo kompensuotas kitomis priemonėmis, pareiškėjui nebuvo užtikrintas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, kitos laisvalaikio formos, nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje. Dėl didelio suimtųjų kiekio tekdavo valgyti atšalusį maistą. Pareiškėjas, norėdamas susisiekti su pareigūnais, buvo verčiamas belsti į duris, tokie veiksmai buvo nepatogūs, žeminantys ir neefektyvūs. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K neužtikrino, jog kilus būtinybei, asmuo galėtų veiksmingai susiekti su pareigūnais. Pareiškėjas Lukiškių TI-K turėjo teisę tik 1 val. pasivaikščioti gryname ore, kas prieštarauja tarptautinių institucijų rekomendacijoms, kur nurodoma, kad nuteistiesiems ar suimtiesiems turi būti užtikrinama teisė ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkomi, nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, sienos nešvarios, paveiktos pelėsio. Kiemelių stogo konstrukcijose buvo asbesto, pareiškėjo teigimu, asbesto buvo sienose, kanalizacijoje, ši medžiaga stipriai pakenkė jo sveikatai. Kamerose neužtikrinta pakankama oro temperatūra, žiemą nešildoma (10–14°C), vasarą – iki 35°C. Kameros neremontuotos, jose bloga ventiliacija, sienos drėgnos, paveiktos pelėsio, nepritaikytos valymui. Pareiškėjui trūko natūralaus apšvietimo, o dirbtinio apšvietimo šviesa per stipri. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas švaria patalyne, rankšluosčiais, čiužiniai nedezinfekuojami, supuvę. Lukiškių TI-K neplaudavo nustatytu periodiškumu apatinių drabužių, jei nuteistieji neturėdavo sąskaitoje lėšų, nemokami skalbimai priklausydavo tik kartą per 2 mėnesius, todėl tai neigiamai veikė nuteistųjų higieną. Nuteistieji buvo priversti patys skalbti drabužius, nors sąlygų juos džiovinti nebuvo. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K administracija reikalaudavo sumokėti už viršutinių drabužių skalbimą, kuris, vadovaujantis teisės aktais, turėjo būti nemokamas. Pareiškėjui buvo skiriamas nepakankamas tualetinio popieriaus kiekis. Nuo buitinių atliekų konteinerių, kurie stovėjo prie kamerų langų, sklido nuolatinis nemalonus kvapas. Pareiškėjas skundžiasi privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimu, jis gyvenamojoje patalpoje atskirtas tik sienele. Sanitarinis mazgas neturėjo atskiros vėdinimo sistemos. Pareiškėją naudojantis tualetu galėjo stebėti priežiūrą vykdantys pareigūnai (įskaitant moteris), nes jie atidarydavo duris neįspėję ir neįsitikinę, ar pareiškėjas nesinaudoja tualetu. Dėl to pareiškėjas juto gėdą, pažeminimą ir nepatogumus. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė praustis šiltu vandeniu duše ne rečiau kaip kartą per savaitę, nes Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo karšto vandens. Tokiais atvejais Lukiškių TI-K administracija nesuteikdavo galimybės nusiprausti be eilės. Dušo patalpos nešvarios, praustuvai sulaužyti. Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo parazitų (vabzdžių ir graužikų), Lukiškių TI-K nevykdė jokios dezinfekcijos, o jei po daugkartinių prašymų ją atlikdavo, į neišvėdintas kameras buvo vedami nuteistieji ir priversti kvėpuoti parazitams skirtais nuodais. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas būtino kaloringumo maitinimas, maistas neskanus, nebuvo sveriamas, todėl neatitiko nustatyto kiekio. Maistą atnešdavo į kamerą, todėl jis buvo atšalęs, maisto dalintojas buvo be pirštinių, maisto dalinimas vyko nehigieniškai. Pareiškėjui nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai su partnere, su kuria pareiškėjas ir suėmimo laikotarpiu palaikė glaudų ryšį. Visos nurodytos gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K pareiškėjui kėlė fizinius skausmus, sukrėtė psichologiškai, buvimas beveik visą parą uždaroje perpildytoje kameroje sukėlė kančias, baimę, asmenybės menkinimo jausmą ir pažeminimą. Kadangi patirti neigiamai išgyvenimai kilo dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, jam priteistina neturtinė žala. Pareiškėjas prašo netaikyti senaties termino, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių. Jo laikymo sąlygos realiai buvo žalingos, tačiau apie tai, kad dėl tokių pažeidimų asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, sužinojo tik iš žiniasklaidos priemonių. Pats pareiškėjas teisiškai neišprusęs, Europos Žmogaus Teisių Tesimo (toliau – EŽTT) praktika dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) taikymo ir aiškinimo jam nebuvo žinoma.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalies ir 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė taikyti senaties terminą. Taip pat atsakovas nurodė, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. balandžio 21 d. ir jam tenkantis minimalus plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus. Atsakovo nuomone, apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš jo neturi būti atimamas baldais užstatytas plotas. Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 kv. m), sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas klozetas, praustuvas, remontuojamose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė konkrečias kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpoms atitverti ir asmenų privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, taip pat kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskira kabina. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal teisės aktų reikalavimus Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti duše visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 min. Dušuose veikia mechaninė vėdinimo sistema, patalpų paviršiai lygūs, lengvai valomi, patalpos ir inventorius valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų apšvietimas atitinka dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Nuteistųjų ar suimtųjų drabužiai skalbiami centralizuotai, šie asmenys ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna švarią patalynę ir apatinius drabužius, viršutiniai drabužiai nemokamai skalbiami ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami tam skirtose kamerose. Lukiškių TI-K laikomi asmenys maitinami griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore, Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat tvarkomi. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti budėtoją, tačiau nuteistieji šią signalizaciją piktybiškai gadina, todėl dalyje kamerų ši sistema sugedusi. Lukiškių TI-K nėra gavusi pareiškėjo skundų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, pareiškėjui ilgalaikiai pasimatymai nebuvo organizuojami, kadangi teisės aktuose nėra numatyta pareiga organizuoti ilgalaikius pasimatymus suimtajam. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 80 Eur neturtinei žalai atlyginti.
7. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą ir vadovaudamasi CK 1.124 straipsniu, atmetė pareiškėjo skundo dalį už laikotarpius nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2009 m. spalio 30 d., nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 14 d., nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d. ir nuo 2012 m.. kovo 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d., todėl nagrinėjo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gegužės 4 d.
8. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su minimalaus ploto vienam asmeniui neužtikrinimu, teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (8 dienas) buvo laikomas vienas arba su kitu asmeniu, todėl jam, atskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, visą ginčo laikotarpį teko daugiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto.
9. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas visu ginčo laikotarpiu (8 paras) buvo laikomas kamerose, kuriose, atsakovo pateiktais duomenimis, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje kabinoje. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią užuolaida nelaikoma tinkamu sanitarinio mazgo atskyrimu, laikė, jog Lukiškių TI-K neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.
10. Kitus pareiškėjo teiginius (dėl neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos, kamerų prastos būklės, pasivaikščiojimo trukmės, švarios patalynės ir rankšluosči neišdavimo, maudymosi dušuose, asbesto, papildomo užimtumo nebuvimo, netinkamo maisto, ilgalaikių pasimatymų) atmetė kaip abstrakčius ir nepagrįstus.
III.
11. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą ir priteisti 30 000 Eur sumą.
12. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala turi būti įvertinama 30 000 Eur suma. Taip pat turi būti atsižvelgta Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisiamas sumas. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į žalos nustatymo kriterijus, todėl netinkamai kompensavo pareiškėjo patirtą žalą.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius šios sąlygos, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. ir nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. (8 paras) neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.
16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Iš pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo suma (80 Eur). Pareiškėjo nuomone, jo patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta 30 000 Eur dydžio suma.
18. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Dėl priteistinos žalos dydžio remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas, taikydamas šioje valstybėje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą. Taigi pagal subsidiarumo doktriną pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Cocchiarella prieš Italiją (pareiškimo Nr. 64886/01), 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 28028/95) ir kt.).
19. EŽTT akcentavo pagrįstos teisingo atlyginimo sumos priteisimo vidaus sistemoje svarbą tam, kad svarstoma priemonė būtų laikoma „veiksminga“ pagal Konvenciją, t. y. ar priteista suma laikytina pagrįsta vis dėlto yra vertinama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, inter alia ir priteistą atlyginimo vertę, atsižvelgiant į gyvenimo lygį susijusioje valstybėje ir į tai, kad pagal nacionalinę sistemą kompensacija paprastai priteisiama ir išmokama greičiau, nei tuomet, kai dėl to spręstų EŽTT pagal Konvencijos 41 straipsnį (žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 19 d. nutarimą byloje Dubjakov prieš Slovakija (pareiškimo Nr. 67299/01).
20. Taigi, pagal subsidiarumo doktriną pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi pirmiausiai tenka valstybių nacionalinėms institucijoms, joms yra suteikiama pakankamai plati diskrecija šioje srityje. Teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, pirmiausiai yra palikta teisė įvertinti įvardinamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą. Be kita ko, tai darydamas, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus, o skirtingų neturtinės žalos sumų priteisimas (ir skirtinguose to paties teismo priimtuose sprendimuose) pats savaime nepagrindžia aplinkybės, jog asmuo buvo diskriminuojamas, nes neturtinė žala patiriama individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-773-756/2017; 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-858/2017; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A?850?261/2017 ir kt.).
21. Apibendrindama išvardytų nuostatų visumą, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Be to, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi pareigą atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistinas neturtinės žalos atlyginimas kompensuotų asmens patirtą žalą. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo atveju turėjo būti priteistas konkretus neturtinės žalos atlyginimo dydis, priteistas EŽTT konkrečioje jo nagrinėtoje byloje, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo EŽTT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
22. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 8 dienas nebuvo užtikrinta privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, atitinkamai nagrinėjamu aspektu buvo konstatuoti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, taip pat į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar detalizuotų paaiškinimų, patvirtinančių būtent dėl nustatytų pažeidimų atsiradusią neturinę žalą, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat į pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes šiuo aspektu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 80 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.