- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- ATP-55-579/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. U. skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimo S. U. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 4 d. 13 val. 55 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Prienuose, vairuodamas automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be valstybinės techninės apžiūros, atbuline eiga, tinkamai neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. G., jį apgadindamas bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuria buvo susijęs, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepranešdamas apie tai policijai. Tokiais veiksmais S. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231, 232, 234, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau LR ATPK) 123 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimu pripažino S. U. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 123 str. 1 d., ir paskyrė jam administracines nuobaudas: pagal LR ATPK 123 str. 1 d. – 100 litų baudą, pagal LR ATPK 127 str. 2 d. – 100 litų baudą, pagal LR ATPK 130 str. 1 d. – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šios nuobaudos subendrintos ir S. U. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui S. U. prašė pakeisti 2013 m. lapkričio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimą, nutraukiant bylą dalyje pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. l d., o pagal LR ATPK 123 str. 1 d. paskiriant 100 (vieno šimto) litų baudą.
Apelianto nuomone, nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas vienpusiškai vertino surinktus įrodymus, neteisėtai ir nepagrįstai nevertino visų byloje esančių įrodymų bei neatsižvelgė į bylos aplinkybes, nepilnai ištyrė jo, liudytojų nurodytus motyvus, nesivadovavo kita surinkta medžiaga, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jis įvykdė administracinius teisės pažeidimus.
Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ir neteisingai interpretavo liudytojų A. S. U., R. G. E. G., K. U. parodymus, visiškai nevertino liudytojų N. U., K. L., S. K., A. Č. parodymų, neteisingai vertino vaizdinę medžiagą.
Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas A. S. U. anksčiau jo sutuoktinės buvo nuteistas už smurtinį nusikaltimą prieš mažametį ir yra garantavęs, kad jai atkeršys, be to, jis priešingai, nei nurodo teismas, tvirtino, kad automobilio markės ir numerių nematė, taip pat jis sakė, kad su S. U. dirbo – to niekada ir nebuvo, taip pat prieštaringi yra jo parodymai dėl menamo S. U. pabėgimo iš įvykio vietos. Jo nepatikimumą rodo ir įžeidinėjimai dėl neblaivumo, taip pat S. A. U. nurodomas laikas, puse valandos skiriasi nuo užfiksuoto įvykio laiko.
Automobilių pažeidimų atitikimą teismas nurodė, matuojant juos stovinčius lygioje vietoje, o įvykis buvo vienam automobiliui judant, neskaičiuojant amortizavimo faktoriaus, ypatingai duobėtoje tos vietos kelio dangoje, neskaičiavo ir nevertino judėjimo trajektorijos, nevertinot tai, kad jo automobiliui nėra jokių deformavimo požymių, kas be išimties susidūrimo metu atsitinka.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė, kad jo parodymai nuo pat pradžių yra vienodi, kad jis nuvažiavo nieko nelietęs iš įvykio vietos patvirtina jo sutuoktinė N. U., liudytojai S. K. ir A. Č., kurių parodymai yra nuoseklūs, logiški, visiškai atitinka aplinkybes. Teismas S. U. nurodytų aplinkybių neanalizavo, jų visiškai nevertino, neatsižvelgė, kad jis nėra teistas, charakterizuojamas teigiamai, administracinėmis nuobaudomis nebaustas.
Esant tokiai situacijai, apelianto nuomone, nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, skundas tenkintinas – byla pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. jo atžvilgiu nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Viešosios policijos viršininkas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad S. U. skundas atmestinas.
LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog S. U. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 123 str. 1 d., nors teismo posėdžio metu S. U. kaltę pripažino tik dėl automobilio techninės apžiūros talono neturėjimo.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Teismo posėdžio metu (b. l. 34, 35), kaip ir pateiktame rašytiniame paaiškinime (b. l. 15) Prienų raj. PK viršininkui kitą dieną po įvykio S. U. nurodė, kad jis kaltės dėl eismo įvykio padarymo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant kelių eismo taisykles, nepripažįsta, tačiau aplinkybių dėl buvimo įvykio vietoje neneigė. S. U. savo parodymuose teigė, kad atbuline eiga iš stovėjimo vietos nevažiavo, į jokį automobilį atbulomis neatsimušė, todėl jokio smūgio nebuvo. Tokios pozicijos laikėsi ir apeliaciniame skunde.
Aukštesniojo teismo nuomone, bylos medžiaga – liudytojų R. G., A. S. U., E. G. parodymais, tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos schema bei nuotraukomis, darytomis K. U. – teismas neturi pagrindo netikėti.
R. G. parodymais nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. kartu su savo dukra automobiliu „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje Prienų mieste ir iš jo išlipo, o trylikametė dukra liko sėdėti automobilyje. Matė stovinčius automobilius, tarp kurių buvo ir „VW Passat“ bei „Honda“ markės visureigis. Po kiek laiko, jam sugrįžus prie automobilio, pamatė, kad jo automobilio galas yra apgadintas. Prie jo priėjo A. S. U., kurio anksčiau nepažinojo, ir pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė buvę teisėjai. Ant jo automobilio dulkėtos galinės dalies buvo netgi likę automobilio rato padangos raidžių atspaudai, todėl suprato, kad į automobilį „įvažiavo džipas“. Dukra jam paaiškino, kad smūgis buvo labai stiprus, kad net jai užsifiksavo saugos diržas. Jo automobiliui buvo sulankstytas dangtis.
Nepilnametės liudytojos E. G. parodymais nustatyta, kad tuo metu, kai buvo apgadintas tėčio automobilis, ji sėdėjo keleivio vietoje prisisegusi saugos diržu. Sėdėdama pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį, jai užsikirto saugos diržas. Atsisukusi pažiūrėjo ir pamatė, kad nuo jų automobilio nuvažiuoja pilkas automobilis su ratu gale. Atėjus tėčiui, jis kalbėjosi su nepažįstamu vyriškiu. Apie ką kalbėjosi, ji negirdėjo, buvo labai išsigandusi, sužalota nebuvo. Tėtis apie įvykį pranešė policijai.
Liudytojo A. S. U. parodymais nustatyta, kad jis administracinėn atsakomybėn traukiamą S. U. pažįsta, jų tarpusavio santykiai geri, jokių pretenzijų jam neturi. Liudytojas paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. apie 13 val. 30 min. jis buvo namo kieme. Matė, kaip prie čeburekinės automobiliu „Honda“, šviesiai pilkos spalvos, valstybinio numerio skaičiai 149, privažiavo S. U. su žmona ir atsistojo priekiu link F. V. gatvės. S. U. nuėjo į čeburekinę, o jo žmona liko automobilyje. S. U. atėjo į automašiną ir maždaug po 10 min. pajudėjo. Automobilis šoktelėjo atgal ir atsitrenkė į gale nedideliu atstumu stovėjusį automobilį, nesustojo ir nuvažiavo į priekį. S. U. ir apgadintas automobilis vienas į kitą stovėjo galinėmis dalimis. Po S. U. automobilio atsitrenkimo į kitą automobilį, pasigirdo stiprus garsas. Jis mano, kad S. U. galėjo supainioti pavaras, todėl ir pajudėjo atgal, nors jam manevruoti nereikėjo, priekyje automobilių nebuvo. Jis priėjo prie apgadinto automobilio ir jame pamatė sėdinčią mergaitę, kuri buvo labai išsigandusi. Priėjusiam mergaitės tėvui pasakė, kas apgadino jo automobilį. Vyriškis iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams jis irgi pasakė, kad automobilį apgadino S. U.. Matė, kaip policijos pareigūnas nuvažiavo į F. V. gatvę link S. U. namų. Jis negalėjo suklysti, nurodydamas, kas apgadino automobilį, kadangi S. U. gerai pažįsta, kartu su juo yra dirbęs vienoje organizacijoje, be to, S. U. anksčiau buvo Prienų meras.
Šio įvykio liudytojų – E. G. ir A. S. U. parodymai, yra esminiai tiesioginiai įrodymai, kuriuos visiškai patvirtina kiti bylos duomenys – liudytojo R. G. parodymai bei automobilių „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukų palyginimai, kuriose užfiksuotas apgadintas automobilis „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuotraukose matyti, kad automobilio „H. T.“ galiniame dangtyje padaryti apgadinimai pagal savo formą atitinka kito automobilio rato padangos formą (b. l. 5-8, 12-14), o pagal nuotraukose užfiksuotus matavimo įrankių duomenis, pagrįstai padaryta išvada, jog automobilyje „H. T.“ padaryti apgadinimai atitinka automobilio „Honda CR-V“ gale pakabinto ne tik atsarginio rato išmatavimus (b. l. 9-11), bet ir ant apgadinto automobilio galinio dangčio purvo likusias atsispaudusias kito automobilio rato padangos raides, kurios, jas vizualiai palyginus, visiškai sutampa su nuotraukoje Nr. 7 (b. l. 11) matomomis ant automobilio „Honda CR-V“ atsarginio rato esančio užrašo raidėmis. Šie įrodymai neginčytinai patvirtina, kad atbuline eiga vairuodamas automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. U. kliudė stovintį automobilį „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.
Nagrinėjamu atveju S. U. sukeltas įvykis atitinka Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. (Kelių eismo taiskyklės 3 p.) pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas ir byloje ištirti įrodymai, buvus eismo įvykį, aukštesniajam teismui jokių abejonių nekelia.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose, kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį – daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis (LVAT nutartys administracinėse bylose N444-1500/2010, N444-1942/2010). Šiuo atveju, įvertinus automobilio „H. T.“ galinės dalies dangtyje esantį aiškų ir ryškų skardos įspaudimą, liudytojos E. G. parodymus apie tai, kad smūgis buvo stiprus, jog net užsikirto jos saugos diržo mechanizmas, darytina išvada, kad S. U. suprato, kad kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Tokio pobūdžio kontakto apeliantas objektyviai negalėjo nepajusti.
Ginčydamas įvykį, S. U. savo apeliaciniame skunde ginčija ir pasišalinimą iš įvykio vietos, t. y. nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jis nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį, todėl ir nuvažiavo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (LVAT nutartis administracinėje byloje N63-2972/2010, N62-5002/2010).
Nors S. U. neigia jo veiksmuose buvus tyčią pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad S. U. iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąmoningai ir tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Įvertinus „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus galinės automobilio dalies dangčio aukščiau aptartus pažeidimus, liudytojos E. G., tuo metu sėdėjusios apgadintame automobilyje parodymus, kad nuo buvusio smūgio į automobilio galinę dalį, jai net užsikirto saugos diržas, kurį ji buvo užsisegusi bei liudytojo A. S. U. parodymus, kad jis smūgio garsą girdėjo, būdamas kieme, teismo išvada, kad S. U. negalėjo nejausti ir nesuprasti, kad įvyko tarp dviejų automobilių kontaktas ir jis sukėlė eismo įvykį bei tai suvokė, yra visiškai pagrįsta.
Policijos pareigūno K. U. parodymais nustatyta, kad atvykus į įvyko vietą ir gavus informaciją, jog eismo įvykyje dalyvavo S. U., žinodamas apeliantą, kaip asmenį – buvusį miesto merą bei buvusį seimo narį, ir žinodamas jo vairuojamą automobilį bei liudytojo A. S. U. nurodytą jo gyvenamąją vietą, nuvyko prie apelianto namų, esančių netoliese, tačiau nei jo automobilio, nei paties S. U. nerado. Tai, kad S. U. vairuojamas automobilis, nuvažiuodamas iš įvykio vietos, sankryžoje pasuko į kairę pusę, o ne už sankryžos važiavo tiesiai (t. y. F. V. gatve), patvirtino ir liudytoja E. G., kuri po smūgio matė nuvažiuojantį įvykyje dalyvavusį automobilį. Šie liudytojų parodymai neginčytinai patvirtina, jog S. U. vairuojamas automobilis pasuko ne ta kryptimi, kuria važiuojama link S. U. buto F. V. g. Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytoja E. G. buvo betarpiška eismo įvykio liudytoja, eismo įvykis įvyko liudytojo A. S. U. akivaizdoje, liudytojas policijos pareigūnas K. U. tuoj po eismo įvykio tikrino aplinkybę dėl automobilio pasišalinimo, t. y. nuvyko iki S. U. buto F. V. gatvėje, kur S. U. automobilis nebuvo rastas, todėl tiek pažeidėjo versija, kad jis nejutęs susidūrimo, nuvažiavo į už 100 metrų esančią automobilių stovėjimo aikštelę prie namo, kuriame jo butas, tiek liudytojų N. U., S. K., K. L., A. Č. parodymai vertintini kritiškai. N. U. – pažeidėjo sutuoktinė, kuri suinteresuota bylos baigtimi, o liudytojai S. K., K. L., A. Č. teisme nurodė aplinkybes, apie kurias prisiminė praėjus daugiau dviem mėnesiams ir kurios kasdieninių įvykių eigoje nebuvo ir negalėjo būti įsimintinos kaip esminės sąsajoje su S. U. tariamai nepadarytu administracinio teisės pažeidimu.
Apeliacinis teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi pagrindo netikėti ar abejoti liudytojų R. G., E. G., A. S. U., pareigūnų V. V., K. U. parodymais ar įžvelgti jų suinteresuotumą melagingai apkaltinti S. U..
Visos šios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad S. U. žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Šalies argumentai
Apelianto skunde nurodyti argumentai, kad A. S. U. anksčiau jo sutuoktinės buvo nuteistas už smurtinį nusikaltimą ir nurodęs, jog jai atkeršys, be to, sakęs, kad su S. U. dirbo, ko niekada nebuvo, įžeidinėjimai dėl neblaivumo, taip pat S. A. U. nurodomas laikas, besiskiriantis nuo užfiksuoto įvykio laiko, nėra ir negali būti esminėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis S. U. nedalyvavimą administracinių teisės pažeidimų padaryme, juolab, kad ne S. U. dirbo teisėju, be to, pats S. U. teisme pripažino, kad tiek jis, tiek S. A. U. priklausė tai pačiai politinei organizacijai, o apie galimą S. U. neblaivumą A. S. U. sprendė tik iš jo eisenos, o pažeidimas dėl vairavimo neblaiviam S. U. neinkriminuotas.
Taip pat atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai dėl automobilių pažeidimų atitikimo, neatsižvelgiant, kad įvykis buvo vienam automobiliui judant, neskaičiuojant amortizavimo faktoriaus, ypatingai duobėtoje tos vietos kelio dangoje, nevertinant judėjimo trajektorijos bei, jog automobiliui „Honda CR-V“ nėra jokių deformavimo požymių, kas be išimties susidūrimo metu atsitinka. Net iš teismui pateiktų kelkraščio dalies nuotraukų (b. l. 31), kur vyko eismo įvykis, jokių kelkraščio ypatingų nelygumų, kurie įtakotų didelę amortizaciją ar automobilio judėjimo trajektorijos amplitudės pokyčius, o tuo pačiu automobilio pažeidimo kitas apimtis, nematyti ir jų nenustatyta, o ant automobilio „Honda CR-V“ pažeidimų nebuvimas tik patvirtina, kad į automobilį „H. T.“ buvo atsimušta ne metaline automobilio dalimi, o atsarginiu ratu, kuris, būdamas guminis ir apsaugojo „Honda CR-V“ nuo matomų pažeidimų.
Remiantis išdėstytu, apygardos teismas konstatuoja, kad S. U. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, o apeliacinio skundo argumentai kaltės klausimu dėl jam inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. U. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas, priešingai negu teigia apeliantas, tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus, nuobaudos skirtos teisingai. Esant aptartų aplinkybių visumai, tenkinti S. U. apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo.
Apygardos teismas, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tiek aministracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarime nurodomas automobilio „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) numeris nurodytas sukeitus vietomis pirmuosius skaičius, teisingas H. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši klaida vertinama kaip rašymo apsirikimas, neturintis esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl S. U. padarytų administracinių teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
S. U. apeliacinį skundą atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.