Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-984-755/2017

Teisėja Šarūnė Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00766-2017-9

2017 m. gruodžio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-904-1000/2017 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui T. S., institucijai, teikiančiai išvadą, – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas tenkintinas.

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl prašymo priimti naujus įrodymus

14. Apeliantas prie skundo pateikė naujų įrodymų- duomenis apie atsakovo darbovietę nuo 2017 metų gegužės bei buto nuomos sutartį su vertimais, kuriuos prašo priimti.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; kt.).

16. Atsižvelgdamas į viešojo intereso ( šeimos byla) egzistavimą, į tai, kad pateikti įrodymai yra aktualūs vertinant, ar atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą, kad apeliantas pirmos instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, todėl šių įrodymų posėdyje pateikti negalėjo, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis.). Pasvalio rajono apylinkės teismas išsiuntė ieškovei skundo kopiją su priedais ( b.l.39), ji pateikė atsiliepimą, dėl naujų įrodymų niekaip nepasisakė.

Dėl skundo esmės

17. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 117, 122, 124 straipsnių reikalavimus, tinkamai neįteikė procesinių dokumentų ir neinformavo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, dėl ko neužtikrino, kad būtų surinkti visi šalių ginčui išspręsti reikšmingi įrodymai, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos bei ištirtos visos bylos aplinkybės.

18. Kolegija sutinka su apelianto tvirtinimu, jog teismo siųsti procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdį jam buvo įteikti netinkamai.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, taip pat nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir savo pozicijos dėl ieškinio neišdėstė, nors procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo nurodymu.

20. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Tuo tarpu juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1, 2 dalys). Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 124 straipsnio 3 dalį, teismo nustatytu terminu procesinius dokumentus įteikiantis asmuo pateikia teismui informaciją apie procesinio dokumento įteikimo datą, procesinį dokumentą priėmusį asmenį ir jo ryšį su adresatu arba einamas pareigas, kai įteikiama ne pačiam adresatui, apie atsisakymą priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti ir atsisakymo priežastis, apie tai, kad procesinio dokumento įteikti nepavyko, ir neįvykusio įteikimo priežastis arba apie procesinio dokumento persiuntimą teismo nurodytu kitu įteikimo adresu.

21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir su juo pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados, jog apeliantas apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai, nes, tikėtina, jog iš tiesų nė vienos jam siųstos pašto siuntos įteikti nepavyko, t. y. procesinių dokumentų negavo.

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė ieškinyje nurodė atsakovo T. S. paskutinę žinomą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bei darbovietės adresą (duomenys neskelbtini), United Kingdom. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi nutarė išsiųsti atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijas bei nustatė terminą atsiliepimui pateikti. Pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo adresatui neįteiktas (neatsiėmė) nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini).

23.Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 2, 3 dalimi, teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Be to, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Nors Lietuvos paštas nurodo,jog abi teismo siuntos ,išsiųstos ieškovės nurodytu atsakovo darbavietės adresu į Jungtinę Karalystę, buvo įteiktos gavėjui, suprask atsakovui, bet viešai prieinami registrai to nepatvirtina. 2017 m. birželio 8 d., kaip matyti iš Jungtinės Karalystės pašto viešai prieinamų duomenų, jie buvo pasirašytinai įteikti ne gavėjui T. S.,o kitam asmeniui- L.J. F. (duomenys neskelbtini) (žiūrėta 2017 m. gruodžio 20 d.)). Be to, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties patvirtinta kopija dėl parengiamojo teismo posėdžio laiko ir vietos tam pačiam asmeniui L.J. F. Jungtinėje Karalystėje įteikta 2017 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) (žiūrėta 2017 m. gruodžio 20 d.).

24. Apeliantas nurodo, jog jau nuo 2017 m. liepos mėn. vidurio tiek ieškovė, tiek jos atstovė advokatė žinojo atsakovo pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas Pasvalio rajono apylinkės teismui teikiant jo atsiliepimą kitoje civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, matyti, jog iš tiesų nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-903-1001/2017 atsakovo T. S. teismui 2017 m. liepos 18 d. pateiktame atsiliepime nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog procesiniai dokumentai atsakovui būtų buvę įteikti asmeniškai, nes jie buvo siųsti į darbovietę, kurioje, kaip teigia atsakovas, jau nebedirbo. Tą iš dalies patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pridėti duomenys apie jo kitą darbovietę ((duomenys neskelbtini)), kurioje dirbo nuo 2017 m. gegužės mėnesio pradžios. Taip pat minėta, jog abi pašto siuntos į Jungtinę Karalystę įteiktos L J. F., kuris, tikėtina, buvo atsakovo darbdavys ar jo atstovas, kai šis dirbo (duomenys neskelbtini), United Kingdom. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad L J. F. būtų perdavęs dokumentus atsakovui, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai būtų buvę išversti į anglų ar kitą jam suprantamą kalbą ar kad L J. F. mokėtų lietuvių kalbą. Todėl, teismo vertinimu, labiausia tikėtina, jog L J. F. nežinant, kokio turinio dokumentai jam pateikti, kam adresuoti, jie galėjo būti neperduoti atsakovui.

25. Pažymėtina, jog asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant apeliantui, iš esmės pažeidė civilinio proceso įstatymą – CPK 117, 122, 124 straipsnių nuostatas, apribojo CPK numatytas apelianto procesines teises, tarp jų teisę būti išklausytam, pateikti savo paaiškinimus (CPK 250 straipsnis), kartu buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) bei rungimosi principai (CPK 12 straipsnis). Absoliučiu procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas nebuvo tinkamai informuotas ir nedalyvavo pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, jis šiuo argumentu remiasi savo apeliaciniame skunde, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas naikintinas nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas) ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir dėl jų nepasisakoma.

27. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

28. Byloje sprendžiami klausimai, susiję su viešuoju interesu – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, todėl teismas turi teisę savo iniciatyva spręsti klausimą ir dėl laikinosios apsaugos nepilnamečio atžvilgiu. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje ginčo situacijoje yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. S..

29. CK 3.65 straipsnyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias turi teisę taikyti teismas iki teismo sprendimo priėmimo, iš kurių viena – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

30. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui N. S., preliminariai įvertina byloje pateiktus duomenis: vaikas yra 2 metų amžiaus, nuolatinio pobūdžio sveikatos problemų neturi, ieškovė jam suteikia gyvenamąjį būstą, iš esmės jai vienai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu vaikui reikia; ieškovė dirba, gauna darbo užmokestį, viena augina ir išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, nekilnojamojo turto neturi, tuo tarpu atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, duomenų apie blogą jo sveikatos būklę, ribotą darbingumą byloje nėra, be to, nuo 2016 metų gruodžio mėnesio jis visiškai neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.

31. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą sūnui N. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki bus priimtas (įsiteisės) teismo sprendimas civilinėje byloje (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kolegijos nuomone, toks išlaikymas iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

32. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, apeliantui grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kitų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo patvirtinimu sumokėtą 96 Eur (devyniasdešimt šešių) žyminį mokestį.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo – priteisti iš T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą sūnui N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį.

Paskirti R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) laikinam išlaikymui, tvarkytoja.

Nutartis neskundžiama.