- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- I1-501-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02172-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 12-17).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-01-10 iki 2018-01-22 buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI) netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad buvo laikomas ankštose kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo tarp nuteistųjų kilo konfliktinės situacijos. Tualetai ir praustuvės neatskirti nuo gyvenamųjų patalpų, dėl to kilo nepatogumų. Kamerose buvo nešvaru, neįrengta vėdinimo sistema, o per langą gryno oro patekdavo nepakankamai, todėl kaupėsi nemalonus kvapas ir trūko oro. Kamerų langai uždengti grotomis, dėl to trūko natūralaus apšvietimo. Nebuvo galimybės privačiai pasinaudoti dušu, nes nuteistieji galėjo vieni kitus duše stebėti. Telefonas įrengtas koridoriuje, dėl to nebuvo galimybės privačiai kalbėti telefonu. Patalynė keičiama ir karštas vanduo tiekiamas tik vieną kartą per savaitę, dėl to kilo nepatogumų ir išgyvenimų. Dėl netinkamų kalinimų sąlygų patyrė dvasius išgyvenimus, kančias, jautė įtampą, atsirado agresija, miego sutrikimai ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu (b. l. 58-66) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad minimali gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Pareiškėjui kamerose teko nuo 3,74 iki 4,14 kv. m ploto. Visose kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo bendrų erdvių atskirti mūrinėmis sienelėmis arba OSB plokštėmis, o praėjimai atitverti užuolaidomis. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai užtikrina jais besinaudojančių asmenų privatumą. Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo sąlygas taikytinos tik tos nuostatos, kurios nėra susijusios su patalpų rekonstrukcijos ir kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia argumentus dėl vėdinimo sistemos neįrengimo ar nepakankamo natūralaus apšvietimo. Kameros Šiaulių TI vėdinamos per atveriamus langus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir materialinius resursus. Telefonų aparatai įrengti režiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose, o tarp telefono aparatų ir kamerų durų yra optimalus atstumas. Be to, teisės aktai nenumato, kad telefono aparatai turi būti įrengti atskirose patalpose. Patalynė nuteistiesiems keičiama kartą per savaitę, o nemokiems asmenims kartą per tris mėnesius išduodami skalbimo milteliai. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai su pareiškėju elgėsi tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Šiaulių tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017-01-10 iki 2018-01-22.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog ginčo laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas; akto redakcija, galiojusi nuo 2011-01-13 iki 2019-03-06) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: nuo 2017-01-13 iki 2017-01-26 – kameroje Nr. 38, kurios plotas 20,69 kv. m, buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko nuo 4,13 kv. m. ploto; 2017-01-26 iki 2017-03-10 – kameroje Nr. 94, kurios plotas 18,76 kv. m, buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui teko nuo 3,75 kv. m. ploto; nuo 2017-03-10 iki 2017-04-25 – kameroje Nr. 61, kurios plotas 17,48 kv. m, buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 3,75 kv. m. ploto; nuo 2017-04-28 iki 2018-01-22 – kameroje Nr. 21, kurios plotas 18,72 kv. m, buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 3,74 kv. m. ploto (b. l. 23-31). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.
Tardymo izoliatorių (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punktas nustatė, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas neneigia, kad patalpos vėdinamos per atveriamus langus, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės, pelėsio ar nemalonaus kvapo.
Dėl pareiškėjo argumentų apie patalpų nešvarą, nemalonų kvapą teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pareigūnai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės, minėtą aplinkybę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2017-05-03 patikrinimo aktas (b. l. 46-49). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, nešvarių patalpų, iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktą (akto redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu), ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas nusiprausti vieną kartą per savaitę ir, kad patalynė jam buvo keičiama kartą per savaitę, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl papildomos patalynės išdavimo ar prausimosi laiko pratęsimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laiką ar papildomą patalynę atsakovo atstovas neturėjo teisinio pagrindo.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą grotų ant langų įrengimas tardymo izoliatoriaus kamerose nedraudžiamas. Be to, į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl netinkamo kamerų natūralaus apšvietimo ar perkėlimo į kitą kamerą dėl netinkamo apšvietimo. Atsižvelgiant į tai, kad kamerų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), spręstina, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto neveikimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Higienos normos HN 134:2015 3 p.).
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad tualetai ir praustuvės neatskirti nuo gyvenamosios patalpos, dėl to kilo nepatogumų.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, kad kameroje įrengiama sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje taip pat įrengiamas praustuvas.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad sanitariniai mazgai nuo kameros ploto atskirti dalinėmis sienelėmis bei užuolaidomis, o praustuvės įrengtos kamerose, minėtas aplinkybes patvirtina atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys apie kamerų įrengimą bei kamerų foto nuotraukos (b. l. 33-34, 52, 53). Teismas pažymi, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, sanitarinių mazgų visiškai izoliuoti nuo gyvenamųjų patalpų neprivaloma. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo ir praustuvės įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų/neveikimo dėl sanitarinių mazgų, praustuvių izoliavimo nuo gyvenamųjų patalpų, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato, jog telefono aparatas turi būti įrengtas atskiroje patalpoje, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo telefono aparato įrengimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo dušo patalpose, nes nuteistieji galėjo vieni kitus stebėti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Vis dėlto, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo itin prastos. Teismas taip pat pažymi, jog dušo įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Šiuo atveju Šiaulių TI laikomiems asmenims nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti kartu besimaudantys asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.