Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-290-2014

Teisėjas Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00423-2013-3

2014 m. balandžio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistiesiems G. N. ir A. D., jų gynėjoms advokatėms Vidai Kiselienei ir Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. N. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d., ir nuteistas 8 (aštuoniems) mėnesiams viešųjų darbų, kas mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų viešųjų darbų visuomenės labui, o A. D. pripažinta kalta pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteista laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad G. N. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 9 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), iš A. D. neteisėtai įgijo, t. y. nusipirko už 20 litų nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurių masė 0,397 g, o joje grynas narkotinės medžiagos kiekis 0,382 g, šią narkotinę medžiagą laikė su savimi, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip jos platinti, kol 2013 m. balandžio 9 d., apie 16.05 val., šią narkotinę medžiagą pas jį, jam esant prie (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnai.

A. D. nuteista už tai, kad ji nenustatytu laiku bei vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), o 59,787 g. šios narkotinės medžiagos iki 2013 m. balandžio 9 d., 16.00 val., neteisėtai laikė, turėdama tikslą parduoti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. balandžio 9 d., apie 16.00 val. už 20 litų realizavo 0,397 g. šios narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurioje grynas narkotinės medžiagos kiekis 0,382 g., G. N., o kitą šios narkotinės medžiagos dalį - 59,39 g. kanapių (ir jų dalių), kurioje grynas narkotinės medžiagos kiekis 59,36 g., 2013 m. balandžio 9 d., apie 17.25 val., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus apeliacinius skundus tenkinti, prokurorės prašymą apeliacinius skundus atmesti bei išanalizavusi visas bylos aplinkybes ir įvertinusi visus įrodymus, padarė išvadą, kad G. N. apeliacinis skundas tenkintinas, o A. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas A. D. atžvilgiu išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai išsprendė veikos kvalifikavimo, kaltės, bausmės klausimus, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.).

Apeliaciniuose nuteistųjų skunduose nėra ginčijama jų kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistasis G. N. ginčija jo padarytos veikos kvalifikavimą pagal baudžiamąjį įstatymą, o A. D. prašo jos atžvilgiu taikyti BK 62 str. ar 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl nuteistojo G. N. apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu G. N. ginčija BK 259 str. 2 d. taikymą, teigdamas, kad jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo (ATPK 44 str. l d.), o ne baudžiamojo nusižengimo požymiai, nes jis įgijo tik 0,382 g. veikliosios medžiagos. Nuteistasis prašo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d. (dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių masė 0,397 g., o joje grynas kiekis 0.382 g.) įgijimo, be tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, perkvalifikuoti į ATPK 44 str.

BK 259 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė.

Baudžiamasis įstatymas (BK 10 straipsnis) nusikalstamas veikas skirsto į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis) yra pavojinga, priešinga teisei veika, tačiau, palyginus su nusikaltimu, jos pavojingumas yra mažesnis. Didesnį nusikaltimo pavojingumą lemia jo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nusikaltimu paprastai sukeliami sunkesni padariniai. BK specialiojoje dalyje suformuluotų nusikalstamų veikų sudėtyse tiesiogiai nurodyta, kada viena ar kita veika pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu.

Administraciniai teisės pažeidimai taipogi yra pavojingos veikos, nes jas padarius taip pat pažeidžiamos tam tikros vertybės (ATPK 9 straipsnio 1 dalis), tačiau jų pavojingumas yra mažesnis. Kadangi administracinės ir baudžiamosios atsakomybės skirtumus lemia ir administracinio teisės pažeidimo bei nusikalstamos veikos prigimtis – šių veikų didesnis ar mažesnis pavojingumas, todėl, atribojant administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamojo nusižengimo, itin svarbūs tampa šį padidintą ar sumažintą pavojingumą leidžiantys nustatyti kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. kovo 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012 pažymėta, kad įsigaliojus naujajam BK, vien tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio kriterijus nėra pakankamas administracinei ir baudžiamajai atsakomybei atskirti. Rekomendacijose nenurodžius žemutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, šis kriterijus laikytinas vienu iš galimų ir vertintinų kartu su kitais, leidžiančiais nustatyti didesnį arba mažesnį padarytos veikos pavojingumą, kurių visumos vertinimo svarba akcentuota ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes.

G. N. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nuo pat pradžių geranoriškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, savo kaltę pripažino pilnai, byloje nustatyta, kad jis 2013-04-09 apie 16 val. įgijo t.y. nusipirko narkotinių medžiagų – kanapių (kurių masė 0.397 g., o joje narkotinės medžiagos kiekis 0,382) ir laikė su savimi, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kol 2013-04-09 apie 16.05 val. šią medžiagą pas jį rado policijos pareigūnai. Daugiau jokių įrodymų, susijusių su šia G. N. padaryta veika, byloje nėra. G. N. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad narkotines medžiagas – kanapes pas A. D. pirko kelis kartus, kas rodo, kad jis yra linkęs vartoti narkotines medžiagas, tačiau teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus ir nurodė, jog tai buvo pirmas kartas kai įgijo narkotinių medžiagų, ir nors šis parodymų keitimas laikytinas gynybine nuteistojo taktika siekiant išvengti atsakomybės, tačiau veikos pavojingumas siejamas su pačios veikos požymių kiekybine ir kokybine išraiška konkrečioje situacijoje, o ne kaltininko asmenybe bei pakartotinumu, kurie vertintini individualizuojant bausmės (ar administracinės nuobaudos) dydį.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog G. N. veikos pavojingumą apibūdinantys požymiai – neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekis (0,397 g., o joje narkotinės medžiagos kiekis 0,382 g.), rūšis (kanapės ir jų dalys), kilę padariniai, jo veiksmų intensyvumas, trukmė, atlikimo vieta, tikslai ir motyvai – rodo, kad padaryta veika atitinka ne baudžiamojo nusižengimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį sudėtį, bet ATPK 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visumą, todėl užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį.

Nustačius, kad G. N. veikoje yra ne baudžiamojo nusižengimo, o administracinio teisės pažeidimo požymių, teismas nevertina kitų jo skunde išdėstytų argumentų.

Dėl nuteistosios A. D. apeliacinio skundo

Nuteistoji A. D. skunde teigia, kad apylinkės teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į daugybę jos atsakomybę švelninančių aplinkybių, todėl pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas jos atžvilgiu turėjo pritaikyti BK 62 str. ar 54 str. 3 d. nuostatas, paskiriant jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Pažymėtina, kad BK 54 str. 3 d. ir 62 str. taikymo galimybės buvo apsvarstytos pirmosios instancijos teisme, kuris nenustatė išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nuteistosios padarytas sunkus nusikaltimas yra mažiau pavojingas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo švelninti nuteistosios atsakomybę.

Baudžiamasis įstatymas numato atvejus, kai teismas gali paskirti bausmę, švelnesnę, negu numatyta įstatymo sankcijoje (BK 54 str. 3 d., 62 str.), tačiau tam turi būti nustatyti įstatyme numatyti pagrindai. Nagrinėjamu atveju A. D. švelninti bausmę, taikant BK 62 str. 1 d. nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Byloje nustatyta, jog nuteistoji kalta prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau pati savo noru į policiją neatvyko ir apie padarytą nusikaltimą nepranešė, t.y. kalta prisipažino verčiama objektyvių bylos aplinkybių. Todėl nors ir bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji duodama išsamius parodymus padėjo išaiškinti nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau to, nesant visų, BK 62 str. 1 d. numatytų būtinų sąlygų, aptariamos teisės normos taikymui nepakanka.

Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 str. 2 d., švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik esant minėtų sąlygų visumai, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 str. 2 d. ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2007, 2K-511/2012 ir kt.). Reikia pažymėti ir tai, kad net ir esant BK 62 str. nustatytoms sąlygoms bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau minėtai normai taikyti neužtenka vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kas pagal suformuotą teismų praktiką jau laikytina kliūtimi Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatų taikymui. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir, kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nuteistoji teigia, kad du jos vaikai serga, dukrai nustatytas 55% darbingumo lygis, o sūnaus galvoje rado auglį, ir prašo atsižvelgti į šias aplinkybes, tačiau apie sūnaus sveikatos problemas jokių duomenų byloje nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistosios A. D. vaikai yra pilnamečiai, kaip pati nuteistoji teigė posėdžio metu, su ja gyvena tik vienas vaikas, abu vaikai dirba. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pažyma, nei pavirtina, nei paneigia nuteistosios teiginio, kad ji nuveža ir pasiima savo du anūkus iš mokyklos, nes pažymoje, kuri išduota 2014-01-21, rašoma, kad A. D. nuo 2014-01-21 atveda ir pasiima vaikus iš mokyklos. Kitų BK 62 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nėra, o atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, jokios galimybės skirti apeliantei švelnesnę bausmę, vadovaujantis BK 62 str. 2 d. – nėra.

Taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (BK 54 str. 3 d.), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aplinkybės, kad apeliantė nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties, nes 2009 m. sudegė jos namas, kad neturi darbo, o reikia padėti vaikams, todėl neturėdama kitos išeities, dėl sunkios materialinės padėties pradėjo pardavinėti narkotines medžiagas, nėra išskirtinės, dėl kurių galėtų būti švelninama bausmė už nusikalstamos veikos, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, nes nuteistoji yra darbingo amžiaus, todėl turėjo galimybę pasirūpinti savo materialine gerove dirbdama legaliai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad A. D. būtų socialiai remtina, atvirkščiai, iš bylos medžiagos matyti, kad ji turi nekilnojamojo turto. Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. D. atitinka bausmės tikslus ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, todėl nėra jokio pagrindo paskirti nuteistajai švelnesnę bausmę Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. pagrindu.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad A. D. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jos atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jai švelnesnę bausmę. Taigi, šiuo atveju, materialinių problemų sprendimas nusikalstamu būdu, negali būti pateisinamas ar laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apylinkės teismas skirdamas bausmę A. D. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, kad šia neteisėta veikla ji užsiėmė kurį laiką ir pagrįstai už BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių pažymėtina, kad jos neatsirado staiga (nuteistosios dukra serga nuo vaikystės) ir nuteistajai buvo žinomos, tačiau nesulaikė jos nuo sunkaus nusikaltimo padarymo. Taip pat pažymėtina kad BK 260 str. 1 d. numatytos veikos padarymas kiekvienu atveju reiškia ne tik valstybės, kuri turi pareigą saugoti visuomenę nuo neteisėtos narkotinių medžiagų apyvartos, interesų pažeidimą, bet ir daro žalą arba sudaro prielaidas daryti žalą konkrečių žmonių, kuriems tokios medžiagos platinamos, sveikatai. Tai reiškia, kad disponuojant narkotinėmis medžiagomis ne asmeninių poreikių tenkinimui, o turint tikslą jas platinti arba jas platinant, iš karto pažeidžiamos kelios saugomos vertybės, tarp jų ir viena svarbiausių – žmogaus sveikata, kuriai narkotinės medžiagos neišvengiamai daro žalingą poveikį. Atsižvelgiant į visą tai, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu A. D. paskirta tiek savo rūšimi, tiek dydžiu teisinga ir ne per griežta bausmė (laisvės atėmimas 2 metams). Todėl švelninti A. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais bei vadovaujantis BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatomis, nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant nuteistajai A. D. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Socialinės aplinkybės nuteistosios nusikalsti nevertė. Jos padaryto nusikaltimo nėra pagrindo laikyti minimaliai pavojingu.

Kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes padarė išvadą, kad nuteistosios A. D. apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo G. N. apeliacinis skundas tenkintinas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2013-11-08 nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 3 d., 329 str. 1 p.,

nusprendė:

Nuteistosios A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. N. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-08 nuosprendžio dalį, kuria G. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir jam paskirti 8 (aštuoni) mėnesiai viešųjų darbų, kas mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų viešųjų darbų visuomenės labui ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

G. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. (neteisėtas nedidelio kiekio – 0,397 g. (grynas narkotinės medžiagos kiekis 0,382 g.) narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), įgijimas, neturint tikslo jų platinti) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.