Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2021-02-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-45-586/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-19
Bylos Nr.
II-45-586/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01467-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Vandalinas Vainius (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-45–586/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01467-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 19 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos 2020 m. spalio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4207-2020 (ROIK 20124952522).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos 2020 m. spalio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4207-2020, G. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. spalio 28 d., 18.05 val., Statybininkų pr., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,46 promilių neblaivumas.

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2020 m. spalio 28 d. nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba sumažinti poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki trijų mėnesių ir paskirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienų metų laikotarpiui. Nurodė, kad G. J. pripažįsta, savo veiksmus vertina itin kritiškai ir nuoširdžiai gailisi. Suvokimas, jog yra reali galimybė netekti specialiosios teisės, padarė G. J. pakankamą poveikį, kuris sustiprino jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusižengimų. Pažymėjo, jog G. J. praeityje nėra padaręs teisės pažeidimų, nei karto nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusių su alkoholio vartojimu, yra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, paskirtą baudą sumokėjo. Taip pat nurodė, kad šiuo metu G. J. yra įregistravęs ūkininko ūkį, todėl specialioji teisė jam yra reikalinga siekiant vykdyti darbinę veiklą, nes jis vienas apdirba apie 140 ha dirbamos žemės su žemės ūkio technika. Taip pat, G. J. savo noru pradėjo lankyti privalomuosius ir papildomus vairuotojo mokymo kursus, kas parodo jo atsakingumą, norą pasitaisyti ir daugiau ateityje nekartoti panašių nusižengimų. Nurodė, kad G. J. pareigos šeimoje, rūpinimasis dviem vaikais 5 ir 12 metų, ir gyvenamoji vieta už miesto, taip pat susiję su būtinybe vairuoti automobilį. G. J. gyvena Dituvos kaime kartu su savo žmona bei dviem vaikais, kuriuos nuolatos reikia vežti į mokslo įstaigas, todėl vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas prižiūrint mažamečius vaikus. Be to, G. J. rūpinasi savo neįgaliu tėvu A. J., kurio darbingumas siekia tik 35%, jį taip pat dažnai reikia vežti į gydymo įstaigas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su G. J. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turėtų būti netenkintinas. G. J. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina susisiekimui, darbinės veiklos vykdymui bei rūpinimuisi artimaisiais, jau turėjo būti žinomos prieš padarant nusižengimą. Be to, G. J. nustatytas girtumo laipsnis (1,46 promilių) nėra artimas leistinai ribai (0,40 promilių) ir priešingai - daugiau nei pusketvirto karto viršija šią ribą. G. J. galėjo ir privalėjo suvokti, jog nėra pakankamai blaivus vairuoti automobilį, ir kad vairavimas tokioje būsenoje yra neatsakingas, pavojingas ir draudžiamas. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas tokį žymų leistinos neblaivumo ribos viršijimą vairuojant transporto priemonę laiko pavojingu ir itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1225 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2020 m. spalio 30 d. raštą Nr. 36P-164-(7.1.10) „Dėl teismų funkcijų vykdymo ekstremaliosios situacijos metu“, teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra. G. J. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, ir panaikinti 2020 m. spalio 28 d. nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba sumažinti poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki trijų mėnesių ir paskirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienų metų laikotarpiui.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad G. J. nubaustas už tai, jog 2020 m. spalio 28 d., 18.05 val., Statybininkų pr., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,46 promilių neblaivumas. Jam paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-16 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-255/2017).

G. J. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju G. J. nurodė, kad teisės vairuoti reikalingos, nes yra ūkininkas, vienas pats apdirba beveik 140 ha žemės su technika, darbinėms funkcijoms vykdyti, taip pat šeiminiams poreikiams tenkinti – gyvena Dituvoje, augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos nuolatos reikia vežti į mokslo įstaigas. Be to, teisės vairuoti transporto priemones reikalingos, nes rūpinasi savo neįgaliu tėvu, kurio darbingumas siekia tik 35%, jį taip pat dažnai reikia vežti į gydymo įstaigas. Šiuo atveju, dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, jis nuo pat pradžių nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusižengimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. J. pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kuris susijęs su neblaivumu, specialiosios teisės atėmimas, kaip administracinio poveikio priemonė anksčiau jam nebuvo taikyta. Už padarytą administracinį nusižengimą paskirtą baudą jis jau sumokėjo, teisės vairuoti transporto priemones reikalingos ne tik savo poreikių tenkinimui, bet ir dėl darbo, dėl šeiminių poreikių tenkinimo, dėl tėvo priežiūros. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės nors ir nepaneigia pažeidėjo kaltės ir nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia manyti, kad pažeidėjas neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, laikosi teisės ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas yra greičiau atsitiktinio pobūdžio.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinus visa tai bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad G. J. paskirta nuobauda - 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui, ir nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti G. J. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei paskyrus trumpesniam, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus, terminui draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Manytina, kad paskyrus pareiškėjui aukščiau paminėtas administracinio poveikio priemones trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyti minimalūs terminai, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu kelių eismo taisyklių pažeidimu, ir tai pastarajam turės neabejotiną prevencinį poveikį. Visiškai neskirti teisės vairuoti atėmimo teismas neturi pagrindo, nes pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, kitų asmenų turtui, todėl nuobaudos neskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, asmuo, prieš sėsdamas prie automobilio vairo neblaivus, turi numatyti galimas pasekmes, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes, tačiau atsižvelgiant į nustatytą neblaivumą, G. J. skirtinas maksimalus terminas draudimui vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos 2020 m. spalio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4207-2020, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir G. J., skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos 2020 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4207-2020 (ROIK 20124952522), ir G. J., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą keturių mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Kitoje dalyje 2020 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius