Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui Gyčiui Gaurilčikui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016 m. balandžio 29 d. 23.56 val. Olandų g., Vilniuje, vairavo automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilių (po paklaidos) neblaivumas.

Šiais veiksmais A. K. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. K. parodė, jog jis susitiko su draugu picerijoje, su kuriuo nuo 23.00 val. iki 23.45 val. išgėrė vieną 330 ml bokalą alaus. Paskutinį alaus gurkšnį išgėrė tuomet, kai reikėjo išeiti iš picerijos. Išėjęs iš picerijos sėdo į automobilį, užsirūkė. Po kelių minučių, važiuojant namo, Olandų gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Jis atsakė, kad vartojo. Policijos pareigūnas atnešė alkotesterį, kuris parodė 0,46 promilės neblaivumą. Policijos pareigūnui sakė, jog neseniai buvo išgėręs vieną bokalą alaus ir rūkė. Paklausė policijos pareigūno, ar gali į alkotesterį papūsti dar kartą, tačiau policijos pareigūnas neleido. Leisti pūsti antrą kartą prašė tuo metu, kai buvo policijos automobilyje. Alkotesteriu buvo tikrinamas prie savo automobilio, o protokolo nuėjo pasirašyti į policijos tarnybinį automobilį.

Tyrimo metu A. K. parodė, kad su pažeidimu nesutinka, jis išgėrė vieną bokalą alaus, o prieš pūsdamas į alkotesterį buvo surūkęs keturias cigaretes. (b. l. 1)

Iš A. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2016 m. balandžio 29 d., apie 23.00 val., „Čili“ picerijoje, esančioje Žirmūnų g. 64, susitiko su draugu, išgėrė 0,33 l alaus bokalą. Vėliau sėdo į automobilį, parūkė ir važiavo namo į Naująją Vilnią. Po 4-5 minučių Olandų g. jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams prisipažino, kad yra vartojęs alkoholio. Alkotesteris parodė 0,46 promilių neblaivumą, todėl jis nuvažiavo tikrintis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jo kraujyje buvo nustatyta tik 0,29 promilių neblaivumas. A. K. nurodė, jog jis turi neįgalų brolį, kurį reikia nuolatos vežioti pas daktarus, be to, teisės reikalingos ir aplankyti motinai, kuri serga širdies ligomis, darbinėms funkcijoms atlikti. (b. l. 22-23)

Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. parodė, jog vairuotojo neblaivumą tikrino T. M., kadangi jo vardas ir pavardė yra ant alkotesterio rodmenų kvito. Liudytojas nurodė, jog jis buvo šalia, taip pat šalia buvo ir D. P.. Visi policijos pareigūnai, kurie dalyvavo reide, buvo greta vieni kitų. R. P. nurodė, jog su policijos pareigūnais A. K. nelabai bendravo, ginčų nekilo. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar A. K. kažką jam sakė prieš tikrinimą alkotesteriu. Ką A. K. kalbėjo su T. M., negirdėjo. Ar ką nors girdėjo D. P., nežino. Papūtus į alkotesterį, T. M. atsisuko ir parodė rezultatus. Prieš tikrinant alkotesteriu, asmens yra klausiama, ar jis vartojo alkoholio, ar daug vartojo, kada vartojo. Liudytojo praktikoje nepasitaikė, kad asmuo būtų pripažinęs, jog vartojo alkoholį. Jis nepastebėjo, kad A. K. būtų rūkęs. Liudytojas prisimena, kaip stabdė A. K. automobilį, kadangi jis vairuoja tos pačios markės automobilį kaip ir A. K.. Liudytojo įsitikinimu, A. K. buvo savo automobilyje, kai buvo tikrinamas jo neblaivumas. A. K. policijos pareigūnų automobilyje greičiausiai nesėdėjo, tačiau tuo nėra įsitikinęs. Automobilyje darytas vaizdo registratoriaus įrašas iš tarnybinio automobilio nėra išlikęs, kadangi tokie įrašai saugomi dvi savaites, daugiausiai vieną mėnesį. Jis vaizdo įrašo kopijos nedarė, neišsaugojo. Liudytojas neatsiminė tokio fakto, kad A. K. būtų prašęs leisti jam papūsti į alkotesterį antrą kartą. Jeigu kyla ginčas dėl alkotesterio duomenų, asmeniui siūloma vykti pasitikrinti kraujo. Pakartotinį tikrinimą atlieka pagal situaciją, kai kyla įtarimų, jog rezultatai gali būti netikslūs. Sustabdžius automobilį, vairuotojo neblaivumas patikrinimas beveik iškarto.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. balandžio 29 d. 23.56 val. Olandų g., Vilniuje, buvo sustabdytas automobilis Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K.. Patikrinimo metu vairuotojui buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumas. Vairuotojas su alkotesterio parodymais nesutiko, nors neneigė, kad yra vartojęs nedaug alkoholio. Taip pat vairuotojas nurodė, kad prieš pūsdamas į alkotesterį buvo surūkęs keletą cigarečių. Sustabdžius minėtą automobilį ir priėjus prie vairuotojo nesimatė, kad jis rūkytų. (b. l. 5)

Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. parodė, jog įvykio dieną buvo vykdoma priemonė ir tikrinamas vairuotojų blaivumas. Kolega paprašė patikrinti vieno iš vairuotojų blaivumą. Kuris kolega pakvietė, negali nurodyti. Liudytojas teigė, jog A. K. jam įsiminė, kadangi kitas vairuotojas, kuris atvažiavo jo pasiimti, buvo kunigo padėjėjas su laikinomis teisėmis. Priėjęs prie vairuotojo prisistatė, paklausė, ar šis vartojo alkoholį ar kitus gėrimus, prieš kiek laiko. Vairuotojas atsakė, jog nevartojo. Patikrinus alkotesteriu, buvo nustatytas neblaivumas, užpildytas kvitas. Tikrinimas vyko Olandų g. Liudytojas kategoriškai nurodė, jog klausė, ar vairuotojas šiandien vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš kiek laiko. Vairuotojas atsakė, kad alkoholio nevartojo. Prieš tikrinimą tokį klausimą užduoda visiems asmenims. Gavus alkotesterio rezultatus, asmuo su rezultatais nesutiko, tačiau, kodėl nesutiko, liudytojas neatsimena. Liudytojas nurodė, jog neatsimena, kas buvo prie jo ir vairuotojo, kai buvo tikrinamas blaivumas. Po blaivumo patikrinimo, A. K. galėjo būti pasodintas į tarnybinį automobilį. Jeigu asmuo būtų pasakęs, jog neseniai vartojo alkoholio, būtų palaukta penkiolika minučių. Pakartotinai pūsti neduodama. T. M. teigė, jog jis nepamena, ar A. K. prašė leisti papūsti į alkotesterį antrą kartą, ar po patikrinimo sakė, kad yra rūkęs bei vartojęs alkoholio. Atsimena tik tai, kad vairuotojas nesutiko su alkotesterio rodmenimis. Kas sustabdo neblaivų vairuotoją, tas ir rašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kokias funkcijas atliko D. P., negali nurodyti.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. nurodė, jog A. K. neatsimena. Įvykio dieną jo porininkas galėjo būti R. P.. Reidų būna daug, todėl jų aplinkybių neatsimena. Ekipažas turi po vieną alkotesterį. Dirbo kiekvienas individualiai. Reido metu vaizdo registratoriai dirba. Kiek yra saugomi vaizdo įrašai, negali nurodyti. Kai būna šilta, vairuotojus tikrina lauke, kai būna šalta, juos kviečia į tarnybinį automobilį.

Teismo posėdžio metu specialistas Arūnas A. Z. parodė, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte užfiksuoti duomenys yra teisingi. Etilo alkoholio skaidymas prasideda iš karto išgėrus. Neblaivumo patikrinimo metu nustatoma, kiek konkrečiu metu asmens kraujyje yra alkoholio. Specialistai negali atsakyti, kiek reikia išgerti alkoholio, jog būtų nustatytas konkretus neblaivumas. Specialisto nuomone, tikrintas asmuo pagal jo kraujyje nustatytą etilo alkoholio kiekį galėjo būti išgėręs butelį alaus. Specialistas teigė, jog jis negali atsakyti, kuris tyrimas yra tikslesni, ar kraujo, ar tikrinimas alkotesteriu. Pavalgius alkoholis galimai yra skaidomas šiek tiek lėčiau.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. balandžio 29 d. 23:56:59 val. A. K. buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumas. (b. l. 7)

Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2016 m. liepos 4 d. (b. l. 6)

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad 2016 m. balandžio 29 d. 23.58 val. A. K. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. (b. l. 8)

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 512 matyti, kad 2016 m. balandžio 30 d. 00.59 val. alkotesteriu A. K. buvo nustatytas 0,25 promilių neblaivumas, 01.14 val. – 0,25 promilių neblaivumas. (b. l. 14)

Iš specialisto išvados Nr. T-A 3137/2016(01) matyti, kad A. K. kraujyje, paimtame 2016 m. balandžio 30 d. 00.55 val., rasta 0,29 promilės etilo alkoholio. (b. l. 13)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašto matyti, jog alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 promilės etilo alkoholio, o per 58 minutes – 0,10-0,24 promilės etilo alkoholio. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris, amžius ir lytis esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Valstybinė teismo medicinos tarnyba neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui.

Asmuo baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) neblaivumas. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jis vairavo transporto priemonę, kai jo apsvaigimas nuo alkoholio viršijo teisės aktuose numatytą leistiną maksimalią tokio apsvaigimo ribą.

Teismui nekyla abejonių, kad A. K. neblaivumą tikrino T. M.. Šį faktą patvirtina liudytojo R. P. parodymai, iš kurių matyti, jog ant alkotesterio rodmenų kvito yra nurodomas policijos pareigūnas atlikęs patikrinimą. Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, jog iš tikrųjų ant jo yra nurodyta, kad A. K. neblaivumą tikrino T. M.. Pats liudytojas T. M. patvirtino, jog būtent jis tikrino A. K. neblaivumą. A. K. jis įsiminė, kadangi po nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo jį atvažiavo pasiimti kitas kunigo padėjėjas. Taigi akivaizdu, jog būtent T. M. turėjo klausti A. K., ar jis yra vartojęs alkoholio, jeigu taip, tai prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį.

Tiek R. P., tiek T. M. nurodė, jog prieš tikrinant asmens neblaivumą visuomet yra užduodamas klausimas, ar asmuo vartojo alkoholį, jeigu atsakymas yra teigiamas, tai klausiama, kada alkoholis buvo vartotas. Liudytojas T. M. kategoriškai nurodė, jog jis, prieš patikrindamas A. K. neblaivumą, klausė, ar šis vartojo alkoholį, kitus gėrimus ir prieš kiek laiko. A. K. jam atsakė, kad nevartojo. Liudytojas tvirtino, kad jeigu vairuotojas būtų nurodęs, jog neseniai vartojo alkoholį, jis tikrai būtų palaukęs penkiolika minučių. Liudytojas R. P. neprisiminė, kad A. K. jam būtų sakęs, jog jis vartojo alkoholį. Pastebėtina, jog šis liudytojas teisme nurodė, kad jo praktikoje apskritai nepasitaikė atvejų, kai vairuotojas būtų prisipažinęs vartojęs alkoholį. Taigi tokie liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog A. K. prieš tikrinant jį alkotesteriu nenurodė, kad neseniai būtų vartojęs alkoholį. Aptartais liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, kadangi jie iš esmės sutampa tarpusavyje, šie liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra pagrindo manyti, kad jie gali siekti apkalbėti A. K..

Teismui nekyla abejonių, kad A. K. jau po patikrinimo alkotesteriu, nurodė, jog jis vartojo alkoholį. Tokį faktą patvirtina paties A. K. paaiškinimas, užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, iš kurio matyti, kad A. K. nurodė, jog jis buvo išgėręs vieną bokalą alaus. Taip pat iš R. P. tarnybinio pranešimo matyti, jog A. K. nesutiko su alkotesterio rodmenimis, tačiau neneigė, jog vartojo alkoholį, taip pat jis nurodė, kad prieš pūsdamas į alkotesterį buvo surūkęs kelias cigaretes. Tarnybiniame pranešime, kaip ir A. K. paaiškinime, nėra užfiksuota, jog A. K. būtų aiškinęs, kad alkoholį vartojo neseniai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog policijos pareigūno atlikto patikrinimo metu A. K. neblaivumas buvo nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu. Alkotesterio matuoklio rodmenų patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo. Teigtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Kaip jau minėta, teigti, kad A. K. neblaivumas buvo patikrintas pažeidžiant kokias nors procedūras, nėra pagrindo. Faktas, kad, alkotesteriui parodžius A. K. netenkinančius rezultatus, šis nurodė aplinkybes, apie kurias prieš patikinimą nebuvo užsiminęs, nors apie jas buvo klausiamas, nėra pagrindas abejoti alkotesterio parodytais rodmenimis.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. balandžio 29 d. 23:56:59 val. A. K. buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumas. Iš patikros sertifikato matyti, kad įvertinus alkotesterio paklaidą A. K. neblaivumas buvo 0,44 promilių. Taigi neblaivumas nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole koreguotinas įvertinus alkotesterio matuoklio paklaidą. Tuo pačiu teismas pažymi, jog minėtas neblaivumo tikslinimas, neturi įtakos A. K. veiksmų kvalifikavimui.

Teismas konstatuoja, jog medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumas neparodo tokios asmens būsenos, kuri buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Akivaizdu, jog asmens organizmas per tam tikrą laiko tarpą skaido etilo alkoholį ir jo kiekis organizme mažėja. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių realių vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu pažeidimų, kurie būtų galėję nulemti neteisingą neblaivumo lygmens nustatymą. Čia teismas pastebi ir tai, kad aplinkybė, jog A. K. organizme skirtingu metu buvo nustatytas skirtingas etilo alkoholio kiekis, net ir įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte užfiksuotą informaciją, neleidžia abejoti alkotesterio matuoklio rodmenų teisingumu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte, specialisto išvadoje bei alkotesterio matuoklio kvite užfiksuoti duomenys leidžia konstatuoti, jog per 58 minutes A. K. organizmas gali suskaidyti apie 0,15 promilės etilo alkoholio (alkoholio skaidymo greitis nėra nei itin greitas, nei itin lėtas), toks rezultatas pakliūna į minėtame rašte nurodytas etilo alkoholio žmogaus organizme skaidymo ribas.

Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, kad A. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

A. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracines nuobaudas A. K., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį (jų padarymo laiką, vietą, nustatytą apsvaigimo laipsnį) bei pavojingumą (pažeidėjas kėlė realų pavojų eismo saugumui, savo paties ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui). Teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – jis laikytinas nebaustu administracine tvarka (anksčiau paskirtos nuobaudos negalioja), jis dirba, charakterizuojamas teigiamai, jis rūpinasi savo neįgaliu broliu. Įvertinus aptartas aplinkybes, A. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra skirtinos administracinė nuobaudos, numatytos minėto straipsnio sankcijos ribose. Pažeidėjui skirtina minimalaus dydžio bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismo įsitikinimu, išskirtinių aplinkybių, ypatingai švelninančių A. K. teisinę padėtį, kurios leistų jam taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, byloje nėra. Akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ribos pažeidėjo galimybes atlikti darbines funkcijas, pakeis jo įprastą asmeninį bei visuomeninį gyvenimą ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos šios nuobaudos pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Pastebėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas pabrėžia, jog pažeidėjas turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo veiklai, įprastam gyvenimui. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei kitas anksčiau aptartas aplinkybes, A. K. nurodytos aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nėra pagrindas jam taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir netaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba ją skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta žemutinė riba. Teismas pažymi, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas iš A. K. neatima galimybių rūpintis savo neįgaliu broliu, lankyti garbaus amžiaus motiną, atlikti darbines funkcijas ir t. t., o tokias galimybes tik apsunkina, kaip jau minėta, dėl tokių apribojimų atsiradimo yra kaltas pats A. K., šie apribojimai nelaikytini neproporcingais jo padarytam pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

A. K. teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16057489862.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.