Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos, kilusios iš paskolos teisinių santykių, priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo V. P. 56 000 Lt paskolos, 14 000 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2007-03-16) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, kad vien tik atsakovo tvirtinimas apie prievolės grąžinti paskolą tinkamą įvykdymą negali būti prievolės įvykdymo įrodymu, nes paskolos grąžinimo prievolė teko atsakovui, tuo tarpu atsakovas kitų duomenų, galinčių patvirtinti 56 000 Lt paskolos dalies grąžinimą, teismui nenurodė, paskolos sutartyje yra ieškovo įrašas apie 24 000 Lt sumos grąžinimą, tačiau dėl likusios 56 000 Lt sumos grąžinimo rašytinių ieškovo atžymų nėra, nors jis būdamas atidus ir rūpestingas asmuo turėjo pasirūpinti tokiais dokumentais ar pakvitavimais. Teismas sprendė, jog atsakovas nėra įvykdęs pareigos grąžinti ginčo paskolos dalį, nes atsakovas nepateikė leistinų ir tinkamų įrodymų šiam faktui pagrįsti, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 56 000 Lt paskolos dalies grąžinimo.

Teismas iš atsakovo priteisė ieškovui 14 000 Lt palūkanų, apskaičiuotų nuo laiku negrąžintos 56 000 Lt paskolos sumos už laikotarpį nuo 2002-02-11 iki 2007-02-11 (iki kreipimosi į teismą), bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (70000 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas yra grąžinęs visą paskolą pagal 2001-03-19 šalių sudarytą sutartį ir ieškovas turi teisę reikalauti įstatyminių palūkanų.

Tai, kad atsakovas iš ieškovo negavo jokio pakvitavimo apie dalies prievolės įvykdymą,, sutarties egzempliorius buvo grąžintas atsakovui turi būti traktuojama kaip įrodymas apie visišką prievolės įvykdymą.

Ieškovas delsdamas daugiau kaip 5 metus išieškoti skolą tokiu būdu siekia praturtėti nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą.

Nustatyta, kad ieškovas B. R. ir atsakovas V. P. 2001-03-19 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 80 000 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2001-06-19 (b.l. 35). Atsakovas 24 000 Lt paskolos dalį grąžino 2002-02-11, šią aplinkybę patvirtina ieškovo padarytas įrašas ant atsakovo teismui pateiktos sutarties kopijos (b.l. 51-53).

Ieškovo teigimu, likusios 56 000 Lt dydžio paskolos sumos atsakovas nėra grąžinęs iki šiol, todėl šią skolą iš atsakovo prašė priteisti. Atsakovas tvirtino, jog su ieškovu pagal paminėtą sutartį yra pilnai atsiskaitęs, tačiau atsiskaitymo faktui pagrįsti pateikė sutarties egzempliorių, ant kurio yra atsakovo padarytas įrašas dėl galutinio atsiskaitymo, tuo tarpu iš ieškovo pusės įrašo apie visišką atsiskaitymą pagal sutartį nėra.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis grąžino ieškovui paskolintus iš jo pinigus ir Civilinio kodekso 6.873 straipsnio pagrindu pagrįstai priteisė iš atsakovo 54 000 Lt negrąžintos paskolos ieškovui. Teismas teisingai įvertino šalių pateiktus įrodymus.

Civilinio kodekso 6.65 str. 1 d. numato, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio straipsnio 2 dalis numato, jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai nėra tokios galimybės, - nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė, kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą. Analizuojant nurodytų įstatyminių normų nuostatas, skolinio dokumento buvimas pas kreditorių įrodo, jog skolininkas prievolės nevykdė, arba ją įvykdė tik iš dalies.

Ieškovas savo motyvą, kad atsakovas negrąžino jam visos skolos įrodinėjo pas jį esančiu sutarties originalu. Atsakovas pateikė pas jį esančią paskolos sutarties kopiją, kurioje yra ieškovo ranka įrašytas įrašas, kad ieškovas 24 000 Lt pinigų sumą gavo 2002-02-11. įrašas, kad jokių rašytinių įrodymų, kad jis būtų grąžinęs paskolintus pinigus ieškovui. Šiuo atveju paskolos sutarties kopija su įrašu apie dalies paskolos priėmimą laikytina kreditoriaus pakvitavimu apie dalies paskolos grąžinimą. Pirmos instancijos teismas teisingai aiškino įstatymą (Civilinio kodekso 6.65 straipsnio 1 ir d.), teisingai vertino įrodymus apie paskolos suteigimą bei jos dalies grąžinimą ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog grąžino visą paskolą.

Kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateiktoje paskolos sutarties kopijoje esantys jo paties įrašai apie tai, jog jis ieškovui grąžino 24 000 Lt likutį paskolos negali būti vertinamas kaip įrodymas apie visos paskolos grąžinimą. Šio atsakovo padaryto įrašo nepatvirtino ieškovas. Ieškovas neigia, jog atsakovas jam grąžino likusią paskolos dalį, atsakovas kitų patikimų ir leistinų įrodymų apie visišką atsiskaitymą su ieškovu nepateikė. Apelianto argumentas, kad teismas nevertino atsakovo pateikto sutarties kopijos įrašo apie likusios paskolos dalies grąžinimą, atmestinas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovo delsimas daugiau kaip penkerius metus ir nesiėmimas jokių veiksmų dėl paskolos susigrąžinimo, yra kaip priemonė praturtėti, niekaip negali įtakoti sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovo reikalavimo teisei numatytas bendras dešimties metų senaties terminas, todėl jo veiksmų, kad jis ieškinį pareiškė po penkerių metų nuo dalies prievolės įvykdymų negalima laikyti neteisėtais ar pažeidžiančiais atsakovo teises. Atsakovas būdamas skolininku turi pareiga rūpintis skolos grąžinimu, nes kitaip rizikuoja turėti tam tikrų nuostolių, kaip netesybų mokėjimo. Tokios netesybos palūkanų pavidalu iš atsakovo ir buvo teismo priteistos pagal ieškovo reikalavimą sutinkamai su Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 d. nuostatomis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė reikšmingas ieškiniui aplinkybes, tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329-330 str.str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.