Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

4. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir esant konkrečioms aplinkybėms: suduodant smūgius, griuvimo metu, susižalojant pačiai atliekant kokius nors veiksmus.

2024 m. vasario 29 d. įtariamojo apklausos protokole D. J. nurodė, kad dėl įvykio 2024 m. sausio 30 d. apie 01.20 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, žodinio konflikto su motina J. J. metu, jis priėjęs prie jos lovos, griebė ją už pečių, paskui nustūmė savo motiną J. J. ant lovos ir kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, po ko jis konflikto metu pastūmė savo tėvą G. J. ant lovos ir grumtynių metu kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių savo tėvui G. J. į galvos ir veido sritis. Šiuo metu tiksliai negali nurodyti kiek sudavė smūgių savo motinai ir tėvui, kadangi buvo neblaivus. Dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę jis pripažįsta visiškai ir tikrai nuoširdžiai gailisi. Ankstesniame įtariamojo apklausos protokole jis buvo nurodęs, kad jų nemušė, tačiau šiuo metu prisipažįsta, kad tarp jo ir tėvų buvo muštynės. Buvo nurodęs, kad nemušė tėvų, kadangi buvo labai ant jų supykęs ir nekontroliavo savo emocijų. Jis pasistengs, kad šeimoje konfliktų daugiau nebūtų. Prašo bylą pabaigti baudžiamuoju įsakymu (2 t., el. b. l. 15-18).

2024 m. sausio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad duomenimis apžiūrimas gyvenamasis vieno aukšto namas rudos spalvos adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas padalintas į dvi dalis. Namo teritorija aptverta metaline tvora, į teritoriją patenkama per rudos spalvos raktu rakinamus vartelius, į namo vidų parenkama per šarvines rudos spalvos duris pažymėtu Nr. 2. Atidarius durys matome virtuve, tiesiai matomas vonios kambarys, kairiau nuo vonios kambario yra matomas kambarys Nr. 1, po kairė puse stovi pilkos spalvos šaldytuvas ant kurio stovi juodos spalvos mikrobangų krosnelė, prie pat šaldytuvo stovi lova, prie lovos stovi šviesios spalvos spintele, priešais lova stovi šviesios spalvos stalas ir dvi šviesios spalvos kėdės, už stalo matoma stumdomų durų spinta su veidrodžiais. Per kambarį Nr. 1, patenkame į kambarį Nr. 2, kuriame iš kairės puses matoma lova, priešais lova matomi trys šviesios spalvos staliukai, nuo staliukų dešiniau yra matoma tamsios spalvos sekcija su televizoriumi, nuo sekcijos dešiniau yra įrengtas šviesios spalvos pečius. Išėjus iš namo, pasukus į kairę pusę ir praėjus apie 30 metų matomas įrengtas gyvenamasis namas rudos spalvos vagonėlis, į vagonėlio vidų patenkame per juodos spalvos duris. Atidarius minėtas durys priešais matome juodos spalvos monitorių ir dėžė su dulkių siurbliu, po kaire puse matome kompiuterį, juodos spalvos stalą ant kurio stovi juodos spalvos monitorius, po dešine yra lova. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, objektų ar pėdsakų neaptikta ir niekas paimta nebuvo. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., el. b. l. 119-121).

2024 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra apžiūrimi gauti BODY vaizdo kamerų įrašai. Trys vaizdo įrašai apžiūrimi per „VLC media player“ leistuvą.

2024 m. sausio 30 d. alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2024 m. sausio 30 d. 04.21 val. vyriausiasis patrulis M. K. tikrinimo metu D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) nustatė 1,62 promilių neblaivumą (1 t., el. b. l. 117-118).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – tas kas veiką padarė prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Remiantis BK 38 straipsnio nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad J. J. ir G. J. yra D. J. tėvai.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė pirmos apklausos metu savo kaltės nepripažino, tačiau apklausiamas papildomai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad pamatęs, jog nėra 30 Eur, nuėjo pas tėvus į namus, paprašė grąžinti pinigus šiems negrąžinus pinigų įvyko žodinis konfliktas su motina, jis griebė J. J. už pečių, nustūmė ją ant lovos ir kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, po ko jis konflikto metu pastūmė savo tėvą G. J. ant lovos ir grumtynių metu kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos ir veido sritis. G. J. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusiųjų apklausos protokolai, 2024 m. sausio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. vasario 7 d. ir 2024 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokolai. Aplinkybes patvirtinančias nukentėjusiųjų G. J. ir J. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą ir mąstą įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

D. J. nežymiai sutrikdė savo tėvų sveikatą. J. J. sudavė 10 smūgių į įvairias kūno vietas, G. J. kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos ir veido sritis, tuo padarydamas J. J. krūtinės ląstoje, dešinėje rankoje, kairėje blauzdoje poodines kraujosruvas, o G. J. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide. Įrodymų visumą neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiesiems gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis D. J. 2024 m. sausio 30 d. apie 01.20 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, žodinio konflikto su motina J. J. metu, priėjęs prie jos lovos, griebė ją už pečių, nustūmė nukentėjusiąją J. J. ant lovos ir kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip J. J. krūtinės ląstoje, dešinėje rankoje, kairėje blauzdoje padarydamas poodines kraujosruvas, po ko, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pastūmė savo tėvą G. J. ant lovos ir grumtynių metu kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam G. J. į galvos ir veido sritis, taip G. J. galvoje, veide padarydamas poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų J. J. ir G. J. sveikatą.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. J. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., el. b. l. 36-38). Nukentėjusieji J. J. ir G. J. informuoti apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., el. b. l. 39-40, 42-43).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, padarytą žalą – D. J. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narius – tėvus ir padarė jiems nežymius sveikatos sutrikdymus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką, padarė apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., el. b. l. 117-118) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. J. (duomenys neskelbtini), nedirba (2 t., el. b. l. 34-35), neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., el. b. l. 27-31), per paskutinius 3 metus nebuvo baustas administracine tvarka (2 t., el. b. l. 32-33). Byloje nėra duomenų apie D. J. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus BK 284 straipsnyje sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, D. J. paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlyta, antrą pagal griežtumą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės vidurkį (vidurkis 52 arešto paros). Nagrinėjamu atveju netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas švelnesnių rūšių bausmes nesusijusias laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Taigi už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą D. J. skirtina 45 parų arešto bausmė. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad paskirta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

D. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu į paskirtą bausmę D. J. įskaitytinas šioje byloje jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2024 m. sausio 30 d., 02.00 val. iki 2024 m. sausio 30 d., 13.42 val. (1 t., el. b. l. 96-100, 143-145) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmės dalis yra 29 paros arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę (teistas (teistumas išnykęs), per paskutinius 3 metus nebaustas administracine tvarka), jo nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo gailėjosi, visiškai pripažino kaltę, byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo dėl jo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, nenustatyta, kad kaltinamasis padarė naujus šiurkščius administracinius nusižengimus, taip pat į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad D. J. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu D. J. nesilaikys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, D. J. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros (pagal aktualią teismų praktiką atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023)) ir šiuo laikotarpiu D. J. įpareigojamas:

- pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas);

V. Kiti klausimai

D. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) garažo esančio šalia namų adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 139-142), paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti D. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 30 d., 02.00 val. iki 2024 m. sausio 30 d., 13.42 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 29 arešto paros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi D. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros ir šiuo laikotarpiu įpareigoti D. J.:

- pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas);

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) garažo esančio šalia namų adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo (vertimo) gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.