Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas 2021 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholinių gėrimų; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymo, turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę – 3 810 eurų. 2022 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis E. P. 2022 m. balandžio 24 d. apie 14.00 val. Kaune, Jonavos g. 1, automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Renault Trafic“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą transporto priemonę, įvykus eismo įvykiui, nepranešė apie jį policijai ir iš įvykio vietos automobiliu „Renault Trafic“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pasišalino nuvažiuodamas. Automobilio vairuotojas surastas (duomenys neskelbtini) , Kaune, 15.50 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, t. y. E. P. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Be to, jis žinodamas, kad 2021 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metus, ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2022 m. sausio 19 d. pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės jis, šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2022 m. balandžio 24d. Jonavos g. 1, Kaune, vairavo transporto priemonę - automobilį „Renault Trafic“, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamojo E. P. kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, nustatyta toliau aptariamų byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Iš liudytojo V. B. parodymų matyti, kad šiuo metu jis yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ laikinai einantis vadovo pareigas, kuriai ir priklauso automobilis „Renault Trafic“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug mėnesį laiko UAB „(duomenys neskelbtini) “ apdailininku dirbo E. P., kuris jo, kaip įmonės vadovo paprašė, kad jis paskolintų jam įmonės autobusiuką, kadangi jis kraustėsi. Jis sutiko ir su Ernestu sutarė, kad įmonės automobilį trečiadienį, t. y. balandžio 20 d. jis paliks prie E. P. namų ir sutarė, kad pirmadienį, t. y. balandžio 25 d. jis atvyks iki jo namų ir tą autobusiuką su jo daiktais nuvairuos iki tos vietos, kur jam reikia persikraustyti. Su E. P. sutarė, kad jis automobilio nevairuos. Automobilio neblaiviam asmeniui vairuoti jis neperdavė, autobusiuką perdavė tik susidėti daiktams, tačiau su E. P. sutarė, kad jis nevairuos. Pirmadienį, t. y. 2022 m. balandžio 25 d. E. P. jam pranešė, kad automobilį reikės atsiimti iš policijos. Dėl transporto priemonės apgadinimo pretenzijų E. P. jis neturi, išsiaiškins tarpusavyje. Automobilis „Renault Trafic“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingas įmonės darbams, todėl prašo jį grąžinti jam (el. b. t. 1; b. l. 125-128).

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis E. P. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – „Renault Trafic“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą transporto priemonę, įvykus eismo įvykiui, nepranešė apie jį policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Automobilio vairuotoją suradus, 15.50 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, t. y. E. P. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo E. P. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnio

Iš 2022 m. gegužės 19 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. gegužės 9 d. Kauno apskr. VPK Dainavos PK VS gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus pranešimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. sausio 17 d. į Probacijos tarnybos registrą įrašytas E. P., kuris 2021 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir kuriam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 7 d.. Baudžiamosios priemonės pabaiga – 2023 m. spalio 7 d.. 2022 m. sausio 19 d. E. P. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriuje buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už bausmės sąlygų nevykdymą. 2022 m. gegužės 2 d. patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą nustatyta, kad 2022 m. balandžio 24 d. E. P. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ str. 1 d. 2022 m. balandžio 26 d. Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. S. nutarime skirti kardomąją priemonę nurodoma, kad E. P. 2022 m. balandžio 24 d. apie 14 val., vairuodamas automobilį „Renault Trafic“, atsitrenkė į kitą transporto priemonę, įvykus eismo įvykiui nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos. Asmuo surastas (duomenys neskelbtini) , Kaunas. Patikrinus alkotesteriu jam nustatytas 2,44 promilių girtumas. 2022 m. gegužės 6 d. atvykęs į Kauno skyrių E. P. paaiškino, kad, jam labai reikėjo nuvažiuoti į miesto centrą, o grįžęs į gyvenamąją vietą išgėrė alkoholio“. Probacijos tarnyboje jam dar kartą išaiškintos probacijos sąlygų nevykdymo teisinės pasekmės (el. b. t. 1; b. l. 130-134).

Iš 2021-12-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ str. 1 d., jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 7 d. (el. b. t. 2; b. l. 1-6).

Iš 2022 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo nutarties matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (el. b. t. 2; b. l. 7-9).

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal šio straipsnio nuostatas, turi būti nustatyta, kad kaltinamasis supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį ir jam taikomus apribojimus, suvokia baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino galinčius kilti padarinius dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, tačiau tai suvokdamas baudžiamojo poveikio priemonę pažeidžia ir nori taip elgtis. Teismas, nustatęs baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimą, turi įvertinti ar nusikalstama veika padaryta sistemingai bei piktybiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis E. P. žinodamas apie tai, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, numatyta BK 68 straipsnyje, tyčia ir piktybiškai vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę 2022 m. balandžio 24 d. apie 14.0 val. vairavo automobilį „Renault Trafic“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), padarė jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą ir jo tokia nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam E. P. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis E. P. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 121 straipsnis). Vertinant kaltinamojo E. P. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas, bausmė neatlikta, administracine tvarka baustas (el. b. l. 141-143). Kaltinamasis dėl psichikos ir priklausomybės ligų nėra lankęsis ambulatoriškai ar gydęsis stacionare (el. b. t. 2; b. l. 21), registruotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale (t.2; b.l. 19-20 ), tačiau Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-530/2022 nurodyta, kad E. P. teismo psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga (el. b. t. 2; b. l. 26). Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl įvykdytų nusikalstamų veikų laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę teismas atkreipia dėmesį, kad jis būdamas teistas už tyčinio analogiško nusikaltimo padarymą, vėlei padarė vieną tyčinį analogišką nusikaltimą, kuris padarytas neišnykusio teistumo būsenoje, neatlikus bausmės, kas rodo, kaltinamojo antimoralines nuostatas, polinkį nevykdyti privalomų įsiteisėjusių teismų sprendimų, nesilaikyti įstatymų, todėl spręstina, kad nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnį teistumą, taikytą bausmę bei jos efektyvumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad E. P. skirtina inkriminuotų straipsnių sankcijoje numatyta bausmės rūšys – areštas, su kuria sutiko ir pats kaltinamasis, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad kaltinamasis saistomas socialinių ryšių, dirba, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius nustatant artimą vidurkiui (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos E. P. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Įstatyme numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kita padaryta veika yra baudžiamasis nusižengimas, kaltinamasis teistas už analogiškos veikos – tyčinio nusikaltimo padarymą, uždraudžiant naudotis teise vairuoti, tačiau nepaisant to, asmuo sąmoningai naudojosi minėta teise, jis baustas ne kartą ir administracine tvarka, todėl E. P. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 5 metų terminą, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis vairuodamas savo darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį automobilį „Renault Trafic“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykusio eismo įvykio pasišalino, apie tai nepranešęs policijai, o po to namuose (duomenys neskelbtini) , Kaune, vartojo alkoholį, kai jį sulaikius buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertės dalis atitinkanti pinigų suma – 2000 Eur.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Automobilis „Renault Trafic“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu grąžintas savininko UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovui V. B., paliktinas įmonės žinioje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

E. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti E. P. subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas sudedant, ir E. P. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs E. P. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio E. P. sulaikymo pagal įsiteisėjusį šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių, vandens ir oro transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šiuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

– konfiskuoti automobilio „Renault Trafic“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).

Išaiškinti E. P., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2000 Eur), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Transporto priemonę – „Renault Trafic“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), gražintą savininkės UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovui V. B., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti minėto automobilio savininkei.

Išaiškinti E. P., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

E. P. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.