Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Romo Aikevičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1d. - 30 MGL (3750) Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteistas už tai, kad suklastojo ir 2002 m. balandžio 22 d. panaudojo suklastotą tikrą dokumentą, patvirtino savo parašu ir UAB „Vasario koncernas" antspaudu 2002 m. balandžio 19 d. UAB „Vasario koncernas" pažymą Nr. 12, kurioje nenustatyto asmens buvo surašytos tikrovės neatitinkančios žinios apie tai, kad 1993-1996 metais iš UAB „Vasario koncernas" (į. k. 3254943) J. B. gavo dividendų: 1994-01-21 - 320000 Lt, 1995-02-26 - 380000 Lt, 1996-04-21 - 380000 Lt, 1997-05-10 d. -400000 Lt, viso: 1 480 000 Lt sumą.

Be to, jis 2002 m. balandžio 21 d. užpildė „Brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio LR gyventojo pajamų deklaraciją" Nr. 1603, deklaracijos IV skyriuje „Pajamos brangiam turtui įsigyti ir sumokėti mokesčiai" įrašydamas iš suklastoto tikro dokumento, t.y., 2002-04-19 d. UAB „Vasario koncernas" pažymos Nr. 12, tikrovės neatitinkančias žinias, apie tai, kad gavo dividendų 480000 Lt. sumą.

Suklastotus tikrus dokumentus, t.y., 2002 m. balandžio 21 d. „Brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio LR gyventojo pajamų deklaraciją" Nr. 1603 ir 2002 m. balandžio 19 d. pažymą Nr. 12, J. B. panaudojo 2002m. balandžio 22 d pateikdamas Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Apeliantas buvo įsitikinęs, kad išmokėtos už dividendus sumos iš Lietuvos ir kitų respublikų bendrovių yra pagrįstos ir teisingos, nes pajamų orderiuose įrašytos sumos akcininkui UAB "Vasario koncernas" ir J. B.. Nuteistasis, turėdamas dokumentus, pagrindžiančius pajamų, dividendų gavimą ir jų deklaravimą VMI, pinigus nutarė padovanoti dukrai I. V..

Nurodo, jog jis jokių dokumentų neklastojo, pajamų deklaraciją užpildė 2002-04-22, remiantis tikrais nesuklastotais dokumentais, t.y., griežtos atskaitomybės pajamų ir išlaidų orderiais ir įmonės įsakymais, pagal kuriuos išmokėti dividendai.

Nuteistojo nuomone, deklaracija Nr. 1603 2002-04-19 ir pažyma 2002-04-19 Nr. 12, nėra jokia klastotė, nes juose įrašyti tikri faktai iš tikrų ir teisėtų, nesuklastotų dokumentų. Niekas netyrė, kad jie yra netikri ir nepagrįsti įstatymais. Jokia ekspertizė nenustatė, kad šie dokumentai yra klastotė, kuriais yra užpildytos pažymos. Dokumentai parašyti įmonės vadovo yra pagrįsti įsakymais ir paremti vadovo turima teise.

Nuteistojo nuomone, teismas, paviešindamas byloje duomenis apie jo sveikatą, pažeidė ES teisinius aktų reikalavimus. Dėl šios priežasties nuteistajam padaryta didžiulė žalą, sukompromitavo jį verslininkų akyse.

Nurodo, jog jis turėjo pilną teisę išrašyti pajamų orderį. Teigia, jog už kasos pajamų orderius yra atsiskaitoma buhalterijoje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo J. B. padaryta veika yra nusikalstama ir atitinka BK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems nusikaltimo požymiams, nes ji yra aiškiai pavojinga, daro žalą valstybės interesams ir priešinga baudžiamajam įstatymui. Todėl nuteistojo J. B. prašymas jį išteisinti pagal BK 300 str. 1d. negali būti tenkintinas. Išteisintas gali būti tik toks asmuo, kurio padaryta veika nėra priešinga baudžiamajam įstatymui. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad nuteistojo padaryta veika yra priešinga baudžiamajam įstatymui, taigi nusikalstama.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, visas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (BPK 20 straipsnis). Priimtas nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus, jame visi įrodymai išanalizuoti ir įvertinti, nuteistojo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 300str. 1d. kvalifikuota teisingai.

Nuteistojo J. B. apeliacinio skundo argumentai, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, kad neįrodyti jo tyčiniai veiksmai, paneigti byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais.

BK 300str. 1d., be kitų atvejų, numato baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą, jo panaudojimą.

Tai, kad nuteistasis suklastojo dokumentus ir juose įrašė tikrovės neatitinkančias žinias patvirtino liudytojai J. S. V., V. V., P. G., E. G., O. J., M. T., R. K., V. K., specialistė Z. K.. Taip pat jo kaltė įrodyta Kauno apskrities VMI raštu bei išvada, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis J. B. suklastojo ir panaudojo suklastotą tikrą dokumentą, patvirtino jį savo parašu ir UAB „ Vasario koncernas“ antspaudu ir 2002 m. balandžio 22 d. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „Brangų turtą įsigijusio ar įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaraciją“ Nr. 1603, kurioje nurodė, kad minėtas pajamas gavo iš UAB „Vasario koncernas“ išmokėtais dividendais už 1993, 1994, 1995, 1996 metus viso 148000 litų. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja J.S. V., kuri parodė, jog pateiktoje J. B. deklaracijoje Nr.1603 nurodytos sumos sukėlė jai įtarimą, nes ji žino, jog dividendai yra mokami už turimas akcijas įmonėje, o Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kompiuterinėje duomenų bazėje apie akcijų įsigijimą J. B. vardu duomenų nerado, kadangi nuteistasis negalėjo pagrįsti pajamų įsigijimo, todėl pažyma apie deklaruotas pajamas jam nebuvo išduota.

Tai, kad UAB „Vasario koncernas“ dirbo nepelningai ir dividendų akcininkams nemokėjo, teisme patvirtino liudytoja V. V.. Ji parodė, jog nuo 1993 spalio 1d. iki 1995 metų pradžios dirbo UAB „Vasario koncernas“ vyr. buhalterės pareigose. Bendrovės akcininkai buvo J. B. ir P. G.. Liudytoja parodė, jog jos darbo laikotarpiu bendrovė dirbo nuostolingai, šie duomenys atspindi finansiniuose dokumentuose, todėl nebuvo galimybės akcininkams išmokėti dividendų. Minėta liudytoja parodė, jog jeigu būtų buvę išmokėti dividendai, tai išmokų sumos būtų atvaizduotos pelno-nuostolio paskirstymo ataskaitoje. Aplinkybę, kad UAB „Vasario koncernas“ nuo 1993 10 01 iki 1997 12 10 dirbo nuostolingai ir jokių dividendų nebuvo išmokėta patvirtino ir liudytojas P. G.. Jis teisme parodė, jog bendrovę „Vasario koncernas“ įkūrė du akcininkai, tai jis ir J. B.. Liudytojas parodė, jog jam priklausė pusę bendrovės akcijų. Kad būtų J. B. gavęs dividendus negirdėjo, nes pagal bendrovės įstatus būtų gavęs ir jis. Jokių susirinkimo įmonėje dėl dividendų mokėjimo nebuvo. Pagal įmonės mažą pelną jokių dividendų ir negalėjo būti. J. B. jam parodė banko pranešimą, kad akcijos lygios nuliui. Su Rusijos įmone šiek tiek popieriumi prekiavo, bet iš to nieko nesigavo.

Liudytoja E. G. teisme parodė, jog ji UAB „Vasario koncernas“ nuo 1993m. iki 1998 m. dirbo buhaltere. Vedė medžiagų, pagrinde popieriaus apskaitą. Dirbo su spaudos platintojais. Ji yra girdėjusi, kaip prezidentas J. B. girdavosi, kad gauna asmeniškai dividendus iš kelių Rusijos firmų. Kiek ji prisimena UAB „Vasario koncernas“ bendradarbiavo su bendrovėmis „Kraivis“, „Parm-ada“, „Baltmeks“, „Baltimpeks“, Novosibirsko medžio apdirbimo kombinatu. Ji pateiktus dokumentus - „Koncernas Vasaris“ 8 pajamų orderius ir 3 įsakymus ir 1 kasos išlaidų orderį mato pirmą kartą. Šie dokumentai rašyti ne jos ranka, kas juos galėjo surašyti, nežino. Šie dokumentai jai nebuvo pateikti per darbo laikotarpį bendrovėje. Jei jie būtų buvę pateikti, tai ji iš karto juos būtų užpajamavusi įmonės kasoje iš kur matytųsi pinigų išlaidavimas. Išlaiduojant kasos išlaidų orderius pildydavo ji, o jai pateikti kasos išlaidų orderiai yra ne jos pildyti. Minėta liudytoja parodė, jog būdavo, kad J. B. iš Rusijos parsiveždavo pinigų, tačiau tie pinigai yra asmeniškai jo ir su įmone nėra susiję. Liudytoja O. J. teisme taip pat parodė, jog ji jai pateiktus „Koncernas Vasaris“ dokumentus: 8 pajamų orderius, 3 įsakymus ir 1 kasos išlaidų orderį mato pirmą kartą. Dokumentai yra ne jos rašyti, kas galėjo juos užpildyti, nežino. Kiek jai žinoma, „Vasario koncernas“ pirkdavo popierių iš Rusijos. Apie bendroves: „Kraivis“, „Parm-ada“, „Baltmeks“, Novosibirsko medžio apdirbimo kombinatas, „Baltimpeks“, nieko neprisimena.

Kad įmonė „Vasario koncernas“ dirbo nuostolingai, teisme patvirtino liudytoja M. T.“, kuri darė patikrinimą pagal naujai pateiktus J. B. dokumentus. Nebuvo nustatyta, kad įmonė būtų gavusi dividendų. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir specialistė Z. K.. Kad nebuvo jokių ūkinių finansinių ryšių tarp RAB „Kraivis“ ir Lietuvos įmonių – UAB „Laikraštis Vasaris“ ir UAB „Vasario koncernas“, kurios įregistruotos Kaune, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas K. R. B.. Jis parodė, kad buvo ribotos atsakomybės įmonės steigėjas. Apklausoje teigė, jog nurodytos įmonės niekada nebuvo RAB „Kraivis“ steigėjomis ir neturėjo jos akcijų. Piliečio J. B. jis nepažįsta. Jokių dividendų RAB „Kraivis“ J. B. nemokėjo Pilietis R. niekada nebuvo RAB „Kraivis“ direktoriumi. Minėtas liudytojas pažymėjo, jog RAB „Kraivis“ antspaudą 1996-1997 m. neišaiškintomis aplinkybėmis pametė. Tokias pačias aplinkybes ikiteisminiame tyrime patvirtino ir liudytojas K. V. A., kuris taip pat buvo RAB „Kraivis“ steigėjas.

Netikėti nuosekliais liudytojų parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, tai yra, Kauno apskrities VMI išvada Nr.86, specialisto išvada Nr.5-2/148, Muitinės departamento raštas Nr.3B-20.2/02-4968.

Teismas teisingai įvertino nuteistojo neprisipažinimą kaip siekimą išvengti atsakomybės. Tai yra kaltinamojo teisė. Tačiau pastarojo kaltė, kad jis suklastojo oficialius dokumentus ir juos panaudojo, įrodyta anksčiau paminėtais įrodymais, todėl teisėjų kolegija iš naujo nesikartoja.

Liudytojo J. G. parodymus, duotus teisme apie tai, kad UAB „Vasario koncernas“ dirbo gerai, paneigia anksčiau išanalizuoti liudytojų, specialistės parodymai bei specialisto išvada. Iš jų matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai ir dividendų nemokėjo.

Iš FNTT prie LR VRM Kauno apskrities revizijos skyriaus specialisto išvados Nr.5-2/148 matyti, kad bendrovė „Vasario koncernas“ dirbo nuostolingai, balansiniai nuostoliai kasmet augo. Akcinių bendrovių įstatymas Akcininkų susirinkimui draudžiama skelbti ir išmokėti dividendus, jeigu bendrovė yra nemoki arba jei išmokėjus dividendus taptų nemokia. Kad nebuvo bendrovėje mokami dividendai teisme patvirtino ir liudytojai: V. V., E. G.. P. G..

Tačiau kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės apie tai, jog nuteistasis J. B. fiziškai negalėjo per kelias dienas pabuvoti trijose skirtingose vietose - Novosibirske, Baltarusijoje, Rusijoje, nėra nustatytos ir įrodytos. Nuteistojo kaltė negali būti grindžiama spėliojimais ir abejonėmis. Šios aplinkybės teisėjų kolegija nelaiko, kaip J. B. kaltės įrodymą. Jo kaltė yra pilnai įrodyta kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais.

Kolegija sutinka su apelianto pastaba, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje rašant kasos pajamų orderio datą padaryta klaida – vietoj „1997 02 10“ įrašyta „1997 02 12“, tačiau ši rašybos klaida pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo neįtakoja. Laikytina, jog tai padaryta rašymo apsirikimo klaida.

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovėje esant 2 akcininkams, kurie turi po 50% akcijų, dividendai jiems turėjo būti išmokami vienodai, t.y., paskirstomi proporcingai jų turimų akcijų nominaliai vertei, yra teisinga. Vienas iš UAB „Vasario koncerno“ akcininkų P. G. teisme kaip liudytojas parodė, jog jam priklausė pusė bendrovės akcijų, tačiau jis iš bendrovės nei karto nėra gavęs dividendų. Netikėti minėto liudytojo parodymais, teismas neturėjo jokio pagrindo, nes jo parodymai neprieštaravo kitų liudytojų parodymams, specialisto išvadai bei kitai bylos medžiagai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymų visetą ir padarė pagrįstą išvadą dėl J. B. kaltės. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad baudžiamoji byla buvo sufabrikuota, kad neįrodyta jo padaryta nusikalstama veika, nepagrįsti ir paneigti nuosprendyje išdėstytais įrodymais ir teismo padarytomis išvadomis.

Nuteistasis skunde teigia, jog teisėja priimdama nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nepakvietė jo į teismo posėdį, nesupažindino su priimta teismo nutartimi, neištaisė ikiteisminio tyrimo metu padarytų grubių įstatymo pažeidimų. Nuteistasis nežinojo kuo yra kaltinamas, nebuvo jam pranešta apie įtarimą, dėl to jam buvo suvaržyta teisė teikti tyrimui dokumentus, prašymus ir turėti gynėją.

Šie nuteistojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

BPK 233 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimą nagrinėti teisiamajame posėdyje tvarką. Pagal komentuojamo straipsnio 1 punktą teisėjas, susipažinęs su byla sprendžia paprastą ir kartu aiškų bei logišką uždavinį-ar nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Jeigu jų nėra, teisėjas perduoda bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir dėl šių savo veiksmų vienas, be specialios procedūros priima nutartį, kuri yra neskundžiama. Įstatymas nenumato, kad į teismo posėdį būti kviečiami proceso dalyviai, tame tarpe ir kaltinamasis.

Kliūtys neleidžiančios nagrinėti bylą teisme yra numatytos įstatyme. Negali būti laikomos kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme, ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kitokie bylos trūkumai. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pašalinti arba bent neutralizuoti trūkumus byloje.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kliūčių, neleidžiančių nagrinėti bylą teisme, nenustatė ir teisingai perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėja priėmusi tokią nutartį, šias aplinkybes tinkamai įvertino.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B., kaip įtariamajam buvo siunčiami šaukimai atvykti į apklausas, skambinta telefonu, tačiau jis vengė atvykti. (4 t. b.l. 138). Dėl to 2006 02 06 buvo surašytas tarnybinis pranešimas (4 t. b.l. 139). J. B., 2006 03 08 atvykęs pas vyr. tyrėją R. K. į apklausą, kur buvo papildomai apklausiamas kaip įtariamasis, savo iniciatyva nuo gynėjo atsisakė (4 t. b.l. 142-143). Jis 2006 03 08 papildomoje apklausoje kaip įtariamasis, nepageidavo susipažinti ir su ikiteisminio tyrimo medžiaga ( 4t. b.l. 144). Pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą jam buvo išsiųstas 2006 m. kovo 22 d., o kaltinamasis aktas 2006 m. gegužės 16 d. jam buvo įteiktas pasirašytinai. (5 t. b.l. 19). Todėl J. B. teisė susipažinti su bylos medžiaga nebuvo pažeista.

Nuteistajam J. B. pateiktas kaltinimas yra aiškus ir konkretus. Kad kaltinime dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu nenurodytas konkretus nusikaltimo padarymo laikas ir vieta, nėra reikšminga aplinkybė, nes tokio pobūdžio bylose ir negali būti pagrindu manyti, jog J. B. nežinojo kuo yra kaltinimas. Kaltinime yra konkretūs kaltinimo veiksmai – suklastojo dokumentą ir panaudojo žinomai suklastotą dokumentą jį pateikdamas Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kaltinimas suformuluotas aiškiais posakiais, jame nėra daug teisinių ar kitokių sričių terminų, kurie galėtų būti kliūtis kaltininkui suprasti kaltinimą. Apklausiamas teismo posėdžio metu J. B. pripažino, jog supranta, kuo yra kaltinamas, todėl jo skundo teiginys, jog jis privalėjo žinoti kuo jis yra kaltinamas, yra deklaratyvus.

Kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 7 straipsnio reikalavimų, byla teisme buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalims buvo suteiktos lygios teisės teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir ginčyti nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčias reikšmės teisingam jos išsprendimui.

Nuteistasis savo teisę pateikti prašymus, teikti įrodymus naudojosi. Nuteistojo tvirtinimas, kad teismas neištyrė reikšmingų bylos aplinkybių: buvo pažeista jo teisė teikti prašymus, neatlikta papildoma dokumentinė ekspertizė, nepaklaustas liudytojas R. S., yra nepagrįstas.

Kaltinamojo teisė pateikti prašymus negali būti absoliuti ir atitinkanti teismo pareigą tenkinti visus kaltinamojo prašymus, o sukuria teismo pareigą svarstyti pateiktus prašymus ir dėl jų priimti procesinius sprendimus. Išnagrinėjus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme medžiagą matyti, kad J. B. aktyviai naudojosi jam suteikta teise pateikti prašymus, kuriuos teismas svarstė ir dėl jų priėmė nutartis. Nuteistojo nepagrįsti prašymai buvo pagrįstai motyvuotai atmesti, o pagrįsti patenkinti. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas apklausė nuteistojo prašomus gynybos liudytojus J. G., T. V., taip pat pakartotinai nuteistojo prašymu buvo apklausta liudytoja I. V.. Nuteistojo prašomas apklausti liudytojas R. S. į teismo posėdį neatvyko. Minėtas liudytojas neatvyko ir į kitus teismo posėdžius. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. B. negalėjo nurodyti prašomo iškviesti liudytojo R. S. gyvenamosios vietos adreso, byloje tokių duomenų nėra (t.5 b.l.185). Jis atsisakė savo prašymo kviesti į apeliacinės instancijos teismo posėdį R. S., E. G. ir P. G..

Ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, kad nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos specialios žinios. BPK būtini ekspertizės skyrimo atvejai neišvardijami, todėl paliekama teismui spręsti, kad reikia skirti ekspertizę.

Nuteistojo prašymas atlikti papildomą dokumentinę ekspertizę teismo pagrįstai buvo atmestas, kadangi nei nuteistasis, nei jo gynėjas nekonkretizavo savo prašymo, nenurodė, kokie būtent dokumentai buvo suklastoti. Taip pat teismas nutartyje pažymėjo, jog byloje yra atliktos dvi buhalterinės ekspertizės. Kaip matyti iš posėdžio protokolo, nuteistojo ir jo gynėjo prašymas dėl ekspertizės buvo deklaratyvus. Į prokurorės prašymą patikslinti savo reikalavimus dėl papildomos ekspertizės, nuteistojo gynėjas atsakė: „aš aišku galiu pasakyti, kokie dokumentai suklastoti, bet prokurorė pati galėjo su byla susipažinti“ ( 5 t. b.l. 156 ).

Apelianto teiginys, kad jis buvo pagrindinis UAB „Vasario koncernas“ akcininkas, nes turėjo 66 procentus akcijų yra neteisingas, paneigtas bylos medžiaga.

Nuteistasis pateikė teismui 1994 01 06 UAB „Laikraštis vasaris“ akcijų perleidimo aktą, kuriame nurodyta, kad E. S. turėjo UAB „Laikraštis vasaris“ nuo 1991m. vasario 5 d. 33 akcijas ir jas perdavė J. B.. Tačiau šis akcijų perleidimo aktas yra paneigtas specialisto išvada Nr. 5-2/31, iš kurios matyti, jog 1995 01 12 rejestro tvarkytojui įsakymu Nr. 22 buvo įregistruoti UAB „Vasario koncernas“ įstatai pagal 1994 12 20 protokolą, kuriame nurodyta, kad dalyvauja 2 akcininkai turintys akcijas, tai J. B. -500 vnt. ir P. G. - 500 vnt. akcijų. Todėl nuteistojo skundo teiginiai, kad jis turėdamas 66 proc. akcijų turėjo galutinę sprendimų teisę, o jo pasirašyti įsakymai tapatūs akcininkų sprendimams ir tai, kad dividendus gaudavo tik jis, o P. G. neskyrė dividendų už blogą jo darbą ir mažą įnašą, neatitinka tikrovės, yra paneigti išanalizuota ir teismo įvertinta bylos medžiaga.

Nuteistojo skundo teiginiai, kad jis jokių dokumentų 2002 04 21 neklastojo, užpildė 2002 04 22 remiantis tikrais nesuklastotais dokumentais, t.y., griežtos atskaitomybės pajamų ir išlaidų orderiais ir įmonės įsakymais pagal kuriuos išmokėti dividendai, prieštarauja bylos medžiagai, todėl atmetami.

Oficialaus dokumento suklastojimu laikomas tiek viso netikro dokumento pagaminimas, tiek tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iškraipymas arba įrašymas į tikrą blanką neteisingų duomenų. Duomenų, kurie įrašomi į suklastotą dokumentą, turinys ir svarba, jų teisingumo laipsnis nusikaltimo sudėčiai reikšmės neturi. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis J. B. suklastojo ir 2002 04 22 panaudojo suklastotą tikrą dokumentą, patvirtino savo parašu ir UAB „Vasario koncernas" antspaudu 2002 04 19 d. UAB „Vasario koncernas" pažymą Nr. 12, kurioje ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir nenustatytoje vietoje buvo surašytos tikrovės neatitinkančios žinios apie tai, kad 1993-1996 metais iš UAB „Vasario koncernas" (į. k. 3254943) J. B. gavo dividendų: 1994-01-21 - 320000 Lt, 1995-02-26 - 380000 Lt, 1996-04-21 - 380000 Lt, 1997-05-10 d. - 400000 Lt, viso: 1 480 000 Lt sumą. Nuteistasis teisme parodė, jog brangaus turto įsigijimo deklaraciją pildė sekretorė, o jis ją tik pasirašė. Tai, kad UAB „Vasario koncernas“ negalėjo išmokėti J. B. dividendų už 1993-1997 m. išsamiai nurodyta teismo nuosprendyje. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka ir iš naujo nesikartoja.

Nuteistojo J. B. teiginiai, kad jis dividendus gavo iš Akcinio inovacinio banko, Novosibirsko medžio apdirbimo kombinato, bendrovių „Kraivis“ „Baltimreks“ ir Pram-ada“, neatitinka tikrovės.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, nuteistasis J. B., kaip UAB „Vasario koncernas“ prezidentas yra pasirašęs 4 įsakymus. Šiais įsakymais UAB „Vasario koncernas“ atstovaujamas prezidento J. B. įpareigoja bendrovę išmokėti akcininkui J. B. dividendus už 1993-1996 metus. Įsakymuose buvo nurodytas pinigų šaltinis- gautais pinigais už akcijas iš ūkio subjektų : Akcinio inovacinio banko, Novosibirsko medžio apdirbimo kombinato, užsienio bendrovių „Kraivis“ „Baltimreks“ ir Pram-ada“. Tačiau kaip matyti iš specialisto išvados Nr. 5-2/148 UAB „Vasario koncernas“ negalėjo išmokėti J. B. dividendus už 1993-1997 m., kadangi dividendai gali būti mokami tik iš pelno, tuo tarpu UAB „Vasario koncernas“ dirbo nuostolingai. Tačiau jeigu ir būtų buvę gautos piniginės lėšos iš minėtų ūkio subjektų kaip dividendai už bendrovės turimas jų akcijas, tai jos turėjo būti apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje kaip finansinės veiklos pajamos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Vasario koncernas“ gautas pinigines lėšas kaip dividendus už akcijas iš ūkio subjektų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, be to, minėtas koncernas neapskaitė ir įsigytų šių ūkio subjektų akcijų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja V. V. nuo 1993 210 01 iki 1995m. pradžios dirbusi UAB „Vasario koncernas“ vyr. buhaltere.

Taip pat pagal J. B. pateiktas dokumentų kopijas (originalų pateikta nebuvo), parodančias, kad J. B. gavo dividendus iš užsienio įmonių ir juos išmokėjo jam UAB „Vasario koncernas“ buvo atlikta papildoma buhalterinė ekonominė ekspertizė. 2005 04 25 specialisto išvada Nr.5-2/31 nustatyta, kad UAB „Vasario koncernas“ negalėjo išmokėti J. B. dividendų už 1993-1997 metus.

Dalis nuteistojo skundo argumentų nenagrinėtini dėl to, kad pateikti pernelyg abstrakčiai ir deklaratyviai. Būtent deklaratyviai išdėstyta nuteistojo J. B. nuomonė, kad teisėja kartu su prokurore fabrikavo bylą, kad bendrovės pelno ir nuostolių ataskaitos yra klaidingos ir neatitinka tikrovės, nes jas pasirašinėjo P. G., neturėdamas tam juridinės teisės, o ant kitų pelno ir nuostolių ataskaitų pasirašinėjo P. G. išgalvoto, niekada įmonėje nedirbusio prezidento V. P. pavarde, kitas ataskaitas nuteistajam nežinant su vyr. buhaltere klastojo jo parašą už jį pasirašydamas. Skundo teiginiai, kurie yra įžeidžiančio turinio ir nukreipti į teisėjos bei prokurorės asmenį, neanalizuotini, nes jie neturi nieko bendro su nuteistojo asmeniu ir pastarojo padaryta nusikalstama veika. Teisingumą vykdo tik teismas (BPK 6 str.).

Nuteistojo J. B. nesutikimas su jam nepalankiu įrodymų vertinimu nelaikomas proceso normų pažeidimu ar bylos fabrikavimu.

Nuteistais neteisus teigdamas, kad teisėja teismo nuosprendyje įrašė ne tokius parodymus, kokius teisme tvirtino liudytojos E. G. ir ir V. T. ir kurie yra užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Tačiau nuteistasis nenurodė, kokie jo manymų minėtų liudytojų parodymai teismo nuosprendyje nebuvo neužfiksuoti, ar buvo užfiksuoti kitaip.

Kaip matyti iš bylos medžiagos liudytojų E. G., V. T. parodymai duoti teismo posėdžio metu atsispindi ir teismo nuosprendyje. Todėl teigti, jog jų parodymai duoti teisme skiriasi nuo parodymų, užrašytų teismo nuosprendyje, nėra pagrindo. Nuteistasis pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo nepateikė.

Apeliaciniame skunde nurodytas 2004-11-02 nuosprendis (tikra šio nuosprendžio priėmimo data yra 2004-10-29) prejudicinės galios skundžiamam nuosprendžiui neturi, kadangi jis buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2005-01-13 nutartimi (t.3 b.l.167-170). Todėl vadovautis minėto nuosprendžio nuostatomis teismas negalėjo. Be to, skundo teiginys, kad tyrimo metu nebuvo išpildyti minėtos Kauno apygardos teismo nutarties įpareigojimai ikiteisminiam tyrimui surinkti papildomus įrodymus, nepagrįstas, kadangi perdavus bylą ikiteisminiam tyrimui atlikti, buvo renkami visi galimi įrodymai kaltinimo apimtyje. Po to byla perduota teismui. Iš aukščiau aptartų įrodymų, bylos medžiagos, matyti, kad nuteistojo J. B. teiginiai, jog jis pinigus, viso 1 480 000 litų, per eilę kartų vežė per valstybės sieną ir juos deklaravo ir kad šie pinigai buvo jam išmokėti kaip dividendai, nepasitvirtino. Įrodymai renkami kaltinimui (jo apimtyje) pagrįsti ir tai yra prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareiga. Nuteistasis siekia primesti teismui pareigą rinkti įrodymus, kurie nesusiję su pareikštu kaltinimu, vilkinti procesą. Teismas vertina įrodymus, jų visetą. Kolegija konstatuoja, kad įrodymų nuteistojo kaltei pagrįsti pakanka. Todėl nuteistojo teiginiai dėl papildomų įrodymų rinkimo yra nepagrįsti ir atmestini.

Apeliantas skunde teigia, jog teismas nuosprendyje nepasisakė dėl baudžiamojoje byloje paviešinto jo privataus gyvenimo, paskelbiant duomenys apie jo sveikatos būklę, parodant jį kaip neįgalų, dėl ko jam buvo padaryta žala, pakenkta autoritetui.

Tokie nuteistojo skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

Nei viena subjektinė teisė, taigi ir teisė į privatų gyvenimą, nėra absoliuti. Teisės į privatų gyvenimą pažeidimu nelaikoma įvairios informacijos apie privatų asmens gyvenimą nurodymas teismo administracinės, baudžiamosios ir civilinės bylos medžiagoje ir teismo nuosprendyje ar sprendime. Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų baudžiamojoje byloje užklausimai medicinos įstaigų apie J. B. sveikatos būklę, nelaikomi J. B. privataus gyvenimo pažeidimu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pildydamas pažymą Nr. 12 ir deklaraciją jis neklastojo, nedarė jokio nusikaltimo, jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios. Tokie nuteistojo samprotavimai paneigti bylos medžiaga.

BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, ir to nori, tačiau negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad jo veiksmuose nėra tyčios elementų. Tai, kad nuteistasis pildydamas „Brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio LR gyventojų pajamų deklaraciją“ įrašydamas iš suklastoto tikro dokumento – UAB „Vasario koncernas“ pažymos Nr. 12, kuri buvo patvirtinta J. B. parašu ir UAB „Vasario koncernas“ antspaudu, tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, kad gavo dividendų 1480000 litų sumą, bei užpildytą deklaraciją pateikdamas Kauno apskrities VMI, nekelia abejonių, jog J. B. suprato savo nusikalstamų veiksmų reikšmę, suvokė, kokias jie sukels nusikalstamas pasekmes, ir sąmoningai jų siekė, t. y., veikė tiesiogine tyčia. Tai neginčijamai įrodyta byloje surinktais įrodymais, kuriuos tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, kuris pagrįstai nustatė, jog J. B. suklastojo dokumentą ir ji realizavo, nes pateikti suklastoti dokumentai sukūrė tam tikras teisines pasekmes nuo kurių priklausė turtinių teisių atsiradimas. Taigi baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas teisingai.

Nuteistojo skundo teiginiai, jog jis dividendus gavo kaip fizinis asmuo, nepagrįsti, nes jie neįrodyti nei liudytojų parodymais, nei kita bylos medžiaga. Bylos medžiaga nustatyta, jog J. B., kaip kitų įmonių akcijų turėtojas, niekur nebuvo registruotas. Tokių duomenų nepateikė nuteistasis ir VMI. Be to, jeigu ir būtų jis pagrindęs, jog kaip fizinis asmuo galėjo gauti dividendus, ta aplinkybė nekeistų nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 300 str. 1 d., kadangi jis VMI pateikė pažymą kaip priedą prie brangų turtą įsigijusio asmens pajamų deklaracijos, kurioje nurodė, kad dividendai gauti iš UAB „Vasario koncernas“. Pats J. B. negalėjo įstatymiškai pagrįsti tariamų dividendų gavimo. Nuteistojo iškeltos versijos, jog jis iš užsienio vežėsi pinigus, pirmosios instancijos teismo pagrįstai neįtikino, kadangi byloje nėra duomenų, jog neva jo vežami pinigai būtų deklaruoti, ar kaip teisėtu būdu įgyti.

J. B. skundo motyvas, jog bendrovėje buvo aplaidžiai tvarkoma buhalterinė apskaita, atmetamas. BPK 255 str. numatytos nagrinėjimo teisme ribos, t.y., baudžiamoji byla nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. J. B. nuteistas už veikas, kurios buvo nurodytos kaltinamajame akte.

Nuteistojo skundo teiginys, kad bylą išnagrinėjo nesąžiningas, šališkas teismas, nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų buvęs šališkas ar suinteresuotas bylos baigtimi.

Nuteistojo teiginys, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis motyvuotas nepakankamai, nėra išsamios įrodymų analizės, pagrįstas, tačiau tai nėra pagrindas naikinti nuosprendį. Tai ištaisyta apeliacinės instancijos teismo posėdyje vertinant įrodymus ir pasisakant dėl jų teisėjų kolegijai.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, t.y., atsižvelgė į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę ir paskyrė nuteistajam tinkamą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę-baudą, nustatant jos dydį pagal BK 47 str. 3 d., 2 p. ir 3 p. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. l d. l p., nutarė:

J. B. apeliacinį skundą atmesti.