Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

išnagrinejo L. P. skunda del Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos administracinio teises pažeidimo protokolo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Nacionalines žemes tarnybos prie ŽUM Širvintu žemetvarkos skyrius 2011 m. rugsejo 2 d. L. P. suraše administraciniu teises pažeidimu protokola Nr. 30, del to, kad jam priklausantis 4,9559 ha žemes sklypas nesutvarkytas taip, kad butu tinkamas naudoti pagal pagrindine žemes ukio paskirti, žeme nedirbama, auga daugiametes piktžoles, dalis žemes sklypo apaugo krumais. 2011 m. rugsejo 19 d. Nacionalines žemes tarnybos prie ŽUM Širvintu žemetvarkos skyrius prieme nutarima Nr. 4, kuriuo L. P. paskyre 350 Lt administracine bauda pagal ATPK 100 straipsni.

Teismo posedžio metu L. P. skunda palaike, o Nacionalines žemes tarnybos prie ŽUM atstovas praše atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinedamas skunda del nutarimo administracinio teises pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisetuma ir pagristuma. Nutarimas laikomas teisetu, kai administracinio teises pažeidimo byla išnagrineta ir nuobauda paskirta pagal istatymus, ja paskyre organas (pareigunas), turintis teise spresti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinejimo ir administracines nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagristu, kai išaiškintos faktines aplinkybes, kuriu buvimas istatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismo posedžio metu L. P. nurode, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys byloja, kad žemes ukio naudmenas L. P. priklausanciame žemes sklype sudaro 0,1491 ha. Šis plotas yra sutvarkytas ir naudojamas, o 4,8068 ha žemes sklypo dalis yra kitos žemes plotas, kurios savoka itvirtinta LR Žemes ukio ministro 2004 m. gruodžio 3 d. isakymo Nr. 3D-638 „Del žemes ukio ministro 2002 m. rugpjucio 7 d. isakymo Nr. 302 „Del žemes valstybines apskaitos tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ 20 punkte ir jis neprivalo jos prižiureti, leidžia augti naturaliai augmenijai (krumams, medžiams, žolei ir t.t.).

Taciau šis teiginys nera pagristas. Remiantis LR Žemes ukio ministro 2004 m. gruodžio 3 d. isakymo Nr. 3D-638 „Del žemes ukio ministro 2002 m. rugpjucio 7 d. isakymo Nr. 302 „Del žemes valstybines apskaitos tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ 20 punktu kita žeme sudaro: 1) medžiu ir krumu želdiniai, kuriems priskiriami miškais neapskaitomi želdiniai ir želdiniai, miestuose ir kaimuose žmogaus iveisti parkai, užsodinti ar naturaliai medžiais apauge plotai iki 0,1 ha, žeme, užimta dirbtinai iveistais ar naturaliai apaugusiais krumais (sumedejusiais, iš vieno kelmo daug stiebu išauganciais, augalais). Pavieniai medžiai, ju eiles ir gyvatvores medžiu ir krumu želdiniams priskiriami tik tais atvejais, kai sudaro ne mažesnio kaip 0,10 ha ploto kontura; 2) pelkes, kurioms priskiriami imirke žemes plotai su charakteringa pelkiu augalija, kuriuose vyksta pelkejimo procesas ir dažniausiai yra susidares durpiu sluoksnis. Pelkems taip pat priskiriami durpynai, kai juose durpiu sluoksnis ne mažesnis kaip 30 cm, 3) pažeista žeme, kuriai priskiriami eksploatuojamu ir išeksploatuotu naudinguju iškasenu karjeru, durpynu ir savartynu plotai ir 4) nenaudojama žeme, kuriai priskiriami žemes ukio augalu auginimui netinkami arba del mažos ukines vertes dirvožemiu negalimi nuolatos naudoti ganymui ir šienavimui status kalvu šlaitai, skardžiai, akmenynai ir smelynai, jeigu jie nepriskirti miško žemei, medžiu ir krumu želdiniams ar kitai naudmenai, pelketi dubureliai, duobes, nuošliaužos, nuogriuvos, griovos, išgraužos, skardžiai, dykvietes. Nenaudojamai žemei gali buti priskiriami nugriautu statiniu liekanomis užimti ir nesutvarkyti plotai, jeigu jie nepriskirti užstatytai teritorijai ir nenaudojami žemes ir mišku ukio ar kitokiai veiklai, mišku ukio paskirties žemes plotai po aukštos itampos elektros linijomis, jeigu ten neauginami miško augalai ir plotas pagal požymius nepriskirtinas žemes ukio ar kitoms naudmenoms, prie tvenkiniu pylimai ir kita žeme, nepriskirta užstatytai teritorijai, keliams, pelkems ar kitoms žemes naudmenoms. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. P. žemes sklypas neatitinka aukšciau nurodytu kriteriju, pagal kuria apibrežiama kita žeme. Iš byloje esancio Nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l. 16-17) matyti, kad viso žemes sklypo pagrindine tiksline naudojimo paskirtis yra žemes ukio, t.y. žemes paskirtis nera kita žeme. Žemes nuosavybes, valdymo ir naudojimo santykius bei žemes tvarkyma ir administravima, Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemes istatymas. Šio istatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrežta pagrindine žemes naudojimo paskirtis – teritorijos gamtiniu ypatumu, tradicines žmoniu veiklos, socialines ir ekonomines pletros poreikio nulemta pagrindinio žemes naudojimo kryptis, numatyta teritoriju planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemes naudojimo salygos. Šio istatymo 2 straipsnio 24 dalyje teikiamas ir žemes ukio naudmenu apibrežimas – dirbamoji žeme, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemes ukio augalams auginti. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašas patvirtina, kad L. P. yra 4,9559 ha žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindine tiksline naudojimo paskirtis – žemes ukio, savininkas. Žemes istatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemes ukio paskirties žemei pagal teritoriju planavimo dokumentus priskiriami žemes plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemes ukio produktu gamybai, tarp ju žemes naudotojui priklausanciais gyvenamaisiais namais ir ukiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žeme, tinkama paversti žemes ukio naudmenomis, žemes plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemes ukio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybes nustatyto dydžio mišku plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemes plotuose isiterpusios ne žemes ukio naudmenos. Pagal Žemes istatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkta L. P., kaip žemes savininkui, tenka pareiga racionaliai naudoti ir tausoti žeme, miška, vandeni, istatymu nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingasias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius, t.y. užtikrinti, kad žemes sklypas butu naudojamas kaip žemes ukio naudmenos.

Žemes naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad 4,9559 ha žemes sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesutvarkytas, žeme nedirbama, auga daugiametes piktžoles, dalis sklypo apaugus krumais. Del to ginco nera ir byloje. Taigi šie faktiniai duomenys yra pagrindas konstatuoti, kad L. P., budamas žemes sklypo savininku neužtikrino, kad žemes sklypas butu sutvarkytas taip, kad jis butu tinkamas naudoti pagal paskirti ir pagristai jo veika kvalifikuota pagal ATPK 100 straipsni.

L. P. žemes paskirti nepagristai tapatina su žemes naudojimo budu, kuris Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas kaip kiti žemes ukio paskirties sklypai. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. isakymu Nr. D1-151 patvirtintos Žemes sklypu pagrindines tikslines žemes naudojimo paskirties, budu ir pobudžiu specifikacijos 3 punktu kiti žemes ukio paskirties sklypai skirti žemes ukio veiklai: žemes ukio, maisto produktu gamybai ir apdorojimui, savo pagamintu ir apdorotu žemes ukio, maisto produktu perdirbimui ir šiu produktu realizavimui, taip pat paslaugu žemes ukiui teikimui ir geros agrarines bei aplinkosaugines žemes bukles išlaikymui. Todel L. P. nepagristai teigia, kad jis neprivalo prižiureti jam priklausancio žemes sklypo ir gali leisti augti naturaliai augmenijai. Tuo paciu pagrindu atmetami kaip nepagristi skundo argumentai, kad Širvintu žemetvarkos skyrius žinojo, kad žemes sklypas netinkamas žemes ukio veiklai tikslinant kadastrinius matavimus, todel negali reikalauti iš L. P. naudoti ji pagal žemes ukio paskirti.

Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiama nutarima ir skundo argumentai, jog buvo pažeistos ATPK 272 straipsnio nuostatos, nes byla buvo išnagrineta L. P. nedalyvaujant. Iš bylos medžiagos matyti, kad Nacionalines žemes tarnybos Širvintu žemetvarkos skyrius raštu L. P. informavo apie bylos nagrinejimo laika ir vieta, o L. P. šiai institucijai pateike prašyma bylos nagrinejima atideti iki tol, kol bus išnagrinetas jo skundas Nacionalinei žemes tarnybai del R. Kornijenko ir A. Vosylio veiksmu. Nacionalines žemes tarnybos Širvintu žemetvarkos skyrius šio prašymo netenkino, nes laike L. P. nurodytas priežastis nesvarbiomis. Visa tai leidžia daryti išvada, kad ATPK 272 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, nes L. P. buvo pranešta apie nagrinejimo vieta ir laika, teises, kaip advokatas, jis žinojo, buvo susipažines su protokolu, pateikes paaiškinima, pagal ATPK 272 straipsnio 2 dali pažeidejo dalyvavimas nagrinejant bylas del pažeidimu, numatytu ATPK 100 straipsnyje, nera butinas, todel institucija, nusprendus, jog nera pagrindo atideti byla, prieme nutarima administracineje byloje.

L. P. pagristai nurodo, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodyta apskundimo tvarka, taciau šis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiama nutarima, nes jis priimtas pagristai, o nurodyta klaidinga apskundimo tvarka nesutrukde L. P. ginti savo teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutare:

L. P. skundo netenkinti ir Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos Širvintu žemetvarkos skyriaus nutarima Nr. 4, palikti nepakeista.

Nutartis per 20 dienu gali buti skundžiama LR ATPK 302²-302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.