Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Žyvilei Dargytei, dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, nukentėjusiajam mažamečiui M. M., jo atstovei pagal įstatymą ir nukentėjusiajai I. M., kaltinamojo gynėjui advokatui Adomui Jonauskui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Astai Paulauskaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) išsituokęs, anksčiau teistas, paskutinis teistumas – 2008-08-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuteistas pagal LR BK 222 str. 1 d. 200 MGL (25000 litų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 66 str. ir 65 str. 1 d. 2 p. „a“ papunkčiu, įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime, keičiant suėmimą į baudą, 2008-08-14 paleistas iš teismo salės, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2012 m. sausio 14 d., apie 13 val. 14 min., (duomenys neskelbtini), namo, kurį nuomojo su savo sugyventine I. M., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.20 promilių girtumas), mažamečio M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, sudavė du smūgius delnu į abi ausis nukentėjusiajai I. M., taip mušdamas jai sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis 2012 m. sausio 14 d., apie 13 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), namo, kurį nuomojo su savo sugyventine I. M., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,20 promilių girtumas), po to, kai sumušė savo sugyventinę I. M., abiem rankomis stūmė M. M., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio atsitrenkė į lovą, taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui.

Be to A. S. kaltinamas, kad, jis 2012 m. sausio 14 d., apie 13 val. 46 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,20 promilių girtumas), išvedamas mažamečio M. M. iškviestų Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnų iš namų patalpinimui į areštinę, grasino savo sugyventinei I. M. ir mažamečiui M. M. nužudyti – sukapoti kirviu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad būdamas girtas sukonfliktavo su sugyventine I. M. ir barnio metu ją pastūmė bei galėjo jai suduoti. Dėl girtumo visko neprisimena. Kad mažametį M. M. būtų stūmęs taip pat neprisimena, nors konflikto su I. M. galėjo taip padaryti. Nei I. M., nei M. M. tikrai negrasino jų nužudyti, tai yra sukapoti kirviu, nes tikrai to nenorėtų ir net negalėtų taip pasakyti. Be to namuose neturi nė sveiko kirvio, nes jis yra sulūžęs. Anksčiau prieš I. M. yra naudojęs fizinį smurtą, tačiau prieš mažametį M. M. nėra naudojęs smurto. Dėl padarytų veiksmų, kada jis sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiųjų teisiamojo posėdžio metu atsiprašė, su jais susitaikė.

Nukentėjusysis mažametis M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad supranta, jog teisme negalima meluoti, o reikia sakyti tiesą ir paaiškino, jog buvo šeštadienis, į mokyklą eiti nereikėjo. Jis grįžo iš lauko ir buvo namuose. Į namus iš kaimynų parėjo girtas tėtis, nes svirduliavo, ir jam sakė, kad duotų cigarečių. Jam jis atsakė, kad neturi, tačiau jis vis tiek jo prašė. Tada jį užstojo mama. Dėl to jie pradėjo pyktis ir tėtis mamai su rankomis sudavė per abi ausis. Mama nuo smūgio atsisėdo į lovą. Iš jos veido suprato, kad jai skauda. Po to mama atsistojo, bet tėtis vėl puolė prie mamos, o jis norėdamas apginti mamą priėjo prie jos, tada tėtis jį su abiem rankom nustūmė į lovą. Krisdamas į lovą, užsigavo kairią koją į lovos kraštą, be to tą koją anksčiau buvo susižeidęs, todėl ją vėl užsigavęs pajuto skausmą. Kadangi tėtis vis tiek puolė ant mamos, šūkavo ir keikėsi, mama pasakė, kad jis paimtų mobilaus ryšio telefoną ir iškviestų policiją. Jis paėmė mamos tefloną ir bėgo lauk iš namų, taip kaip buvo apsirengęs namuose. Tėtis norėjo jį pagauti, tačiau jis iš jo išsisuko ir išbėgdamas iš namų pasiėmė durų raktus. Išėjęs į lauką užrakino namų duris, kad tėtis nepabėgtų, kai jis iškvies policiją. Kieme paskambino policijai ir pasakė, kad tėtis muša mamą. Jo paklausė vardo, pavardės, kur gyvena ir sakė, jei meluoja gaus baudą. Jis kieme, būdamas vien megztuku, laukė policijos. Nueidavo prie kelio ir vėl grįždavo prie namo, kur per lango plyšį matė, kad tėtis į pilvą mušą mamą, gulinčią lovoje. Sulaukė, kol atvažiavo policininkai ir prieš jiems ateinant, atrakino duris. Policininkai atėję namuose aiškinosi, kas įvyko ir vienas policininkas išsivedė tėti. Lygtai, anksčiau, kol policininkai dar nebuvo atvažiavę, o jis buvo namuose girdėjo, kad tėtis pasakė abiems su mama, kad juos nukirs su kirviu. Jis dėl šių tėčio pasakytų žodžių išsigando. Anksčiau tėtis irgi mušdavo mamą, bet jo anksčiau mušęs nėra, tai buvo pirmas kartas, kada tėtis jį pastūmė į lovą ir jis į ją krisdamas įsidaužė. Kai tėtis blaivus ant jo nepyksta ir jo nebijo, kada jis yra girtas, bijo, nes nežino ko iš jo galima tikėtis, nes jis kelia triukšmą, šūkauja, keikiasi, muša mamą, todėl nori, kad tėtis su jais kartu nebegyventų.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. nurodė, kad kai policija tėtį išsivedė jis pasakė, kad jį ir mamą jis nukirs su kirviu, o šių žodžių policijos pareigūnai lygtai negirdėjo (b.l. 30).

Nukentėjusioji I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš vakaro sugyventinis A. S. buvo Vilniuje, kai grįžo, jie ėjo apsipirkti. Vakare su juo kartu išgėrė tris butelius vyno. Ryte A. atsikėlė pagiringas ir išėjo pas kaimynus. 2012-01-14 apie 13.00 val. jis grįžo namo girtas. Parėjęs į namus mažamečio sūnaus M. prašė, kad jis duotų cigarečių. Ji pasakė, kodėl jis prašo vaiko cigarečių, iš kur jis jų gaus. Tada sugyventinis pradėjo pulti ant jos, ją kolioti, keikti ją ir jos vaiką. A. S. žodžiu atsikirto ir jis dėl to supykęs puolė ant jos. Ji dengėsi ir gynėsi nuo jo. Tačiau jis iš abiejų rankų vienu metu jai sudavė stiprų smūgį į galvą per abi ausis. Jai labai skaudėjo, ji pradėjo šaukti, tačiau A. S. vis tiek ant jos puolė. M. norėjo jai padėti, tačiau jį A. S. nustūmė į lovą. Ji pasakė M., kad jis paimtų jos telefoną ir kviestų policiją. M. paėmė jos telefoną ir bėgo iš namų į lauką. Jį A. S. gaudė, tačiau M. išsisuko ir pabėgo. Išbėgdamas pasiėmė raktus ir užrakino namų duris, kad A. S. nepabėgtų, nes prieš pora dienų jis kėlė triukšmą, prieš ją smurtavo, išdaužė lango stiklą, ir kai iškvietę policijos jos laukė, A. S. išbėgo iš namų ir atvažiavusi policija jo nerado. Sūnus išbėgęs į lauką iškvietė policiją. Ji namie likusi su A. S. grūmėsi, nes jis vis ant jos puolė, o ji nuo jo gynėsi, tačiau jai vis tiek jis dar sudavė smūgių. Kai atvažiavo policininkai, jį išsivežė. A. S. kažkokiu momentu jiems su sūnumi kažkaip grasino, kad kažką padarys, tačiau ji į A. S. kalbas nekreipia dėmesio ir jam naudojant prieš ją smurtą priešinasi, ginasi. Su A. S. ir jos sūnumi gyvena nuomojamame name. Su A. S. gyvena apie 1,5 m. Paskutiniu metu jis dažnai geria, o tik būdamas girtas prieš ją smurtauja, ją muša, kolioja necenzūriniais žodžiais, o tai girdi ir jos mažametis sūnus M. M.. Anksčiau yra ne kartą buvusi A. S. sumušta, jai būdavo mėlynės kūne, veide. Nenori daugiau gyventi su A. S., nori, kad jis išsikeltų. Be to, ji ir pati su vaiku planuoja išvažiuoti į užsienį pas dukras.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo kartu ekipaže su D. S., kada gavo pranešimą nuvykti į įvykio vietą kur tėvas muša mamą. Nuvykus juo lauke be striukės pasitiko vaikas, kuris nusivedė į namus. Namie I. M. nurodė, kad ją sumušė girtas A. S., kuriam buvo nustatytas girtumas. I. M. neblaivumo nenustatinėjo, nes ji vizualiai atrodė blaivi. Kol jis namie apklausinėjo I. M., ir ją nufotografavo, kolega D. S. į lauką išsivedė A. S., tačiau greitai dar abu sugrįžo, kad A. S. pasiimtų pasą. Jiems su kolega būnant įvykio vietoje, A. S. nebetriukšmavo ir niekam negrasino.

Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu davė iš esmės tokius pat parodymus kaip ir liudytojas R. S..

2012-01-14 policijos pareigūnų D. S. ir R. S. tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje panaudojimo nurodytos aplinkybės, nustatytos pagal pranešimą nuvykus į įvykio vietą, pridėtos foto nuotraukos (b.l. 32, 33, 34).

2012-01-14 13:31 val. A. S. nustatytas 2,20 prom. girtumas (b.l. 35).

Nuo 2012-01-14 iki 2012-01-16 A. S. buvo laikinai sulaikytas (b.l. 36, 37).

2012-01-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi A. S. paskirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), bei neieškoti ryšių su I. M., nesiartinti prie jos ir nebendrauti su ja, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje (b.l. 46, 47).

Prie bylos prijunta medžiaga apie konfliktą, įvykusį 2012-01-12 tarp A. S. ir I. M., tai yra policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai, įspėjimas, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 15-23).

Kaltinamojo A. S. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, fotonuotraukomis, bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis būdamas girtas, mušdamas I. M. bei smurtaudamas prieš mažametį M. M., gim. (duomenys neskelbtini), jiems sukėlė fizinį skausmą. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. dispozicijoje ir to norėjus.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad A. S. padarė nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

Šiuo atveju A. S. buvo kaltinamas, kad 2012 m. sausio 14 d., apie 13 val. 46 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,20 promilių girtumas), išvedamas mažamečio M. M. iškviestų Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnų iš namų patalpinimui į areštinę, grasino savo sugyventinei I. M. ir mažamečiui M. M. nužudyti – sukapoti kirviu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. nurodė, kad kai policija tėtį išsivedė jis pasakė, kad jį ir mamą jis nukirs su kirviu, o šių žodžių policijos pareigūnai lygtai negirdėjo (b.l. 30). Tačiau mažametis nukentėjusysis M. M. kelis kartus paklaustas tai, kada tėtis jam ir mamai grasino juos nukirsti su kirviu, nurodė, kad kai tėtis jiems grasino policininkai dar nebuvo atvažiavę, tai jie ir negalėjo girdėti. Nukentėjusioji I. M., nors ir girdėjo kažkokius A. S. grasinimus, tačiau į juos ji nekreipė dėmesio, dėl jų neišsigando ir nebuvo jokio pagrindo manyti, kad A. S. gali juo sukapoti su kirviu. Policijos pareigūnai apklausti teisme taip pat nurodė, kad negirdėjo, jog jiems būnant įvykio vietoje, A. S. būtų grasinęs nukentėjusiesiems.

Atsižvelgiant į tai, matyti, atlikus įrodymų tyrimą byloje nustatyta, jog nėra byloje objektyvių įrodymų, išskyrus tik dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiojo M. M. prieštaringus parodymus, kurių nepatvirtino, jokie kiti byloje surinkti ir teisme išnagrinėti įrodymai, jog A. S. padarė, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. Todėl A. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis A. S. padarė šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotą du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Iš rašytinės bylos medžiagos ir nukentėjusiųjų bei paties kaltinamojo paaiškinimų teisme matyti, kad A. S. fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. M. naudoja nebe pirmą kartą, yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, gydėsi nuo jo, baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, nors nukentėjusieji susitaikė su kaltinamuoju, tačiau abu teisme nurodė, kad su juo kartu gyventi nebenori ir nebegali. Nors kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja ir nukentėjusiojo atstove pagal įstatymą, jiems žalos nepadarė, tačiau A. S. ne kartą anksčiau yra padaręs tyčinius nusikaltimus, nors teistumas yra ir išnykęs, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir nesant pagrindo teismui manyti, kad kaltinamasis A. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis, pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.

Skirdamas bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. kaltinamajam A. S. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jų stadiją, kad jis padarė du baigtus, nesunkius, tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į jo asmenybę, kad jis nedirbantis, neturintis oficialaus pajamų šaltinio, baustas administracine tvarka, anksčiau teismo teistas, teistumas išnykęs, nukentėjusiųjų teisiamajame posėdyje atsiprašė, su jais susitaikė, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad A. S. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytus du nesunkius nusikaltimus skiriant straipsnių sankcijoje numatytą - laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę nei jos vidurkis. Esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams ir teismui manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam kelis įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra niekur oficialiai nedirbantis, piktnaudžiauja alkoholiu, būna agresyvus būdamas neblaivus ir tada yra linkęs smurtauti, bei siekiant apsaugoti sugyventinę ir jos mažametį vaiką nuo neigiamo poveikio, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Be to, kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti 2012-01-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, tai yra įpareigojimai A. S. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, neieškoti ryšių su I. M., nesiartinti prie jos ir nebendrauti su ja.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme keturiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme septyniems mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., 3 d., 67 str. 3 d., 72¹ str., 72² str., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams bei paskirti įpareigojimus – per 2 mėn. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ir paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones - uždrausti 6 mėn. prisiartinti prie nukentėjusiųjų I. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), įpareigojant kaltininką gyventi skyrium iki nustatyto termino pabaigos, taip pat uždraudžiant kaltininkui bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusieji, bei įpareigoti per 2 mėnesius kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo nuo 2012-01-14 iki 2012-01-16 laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Palikti galioti A. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti galioti kaltinamajam A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo 2012-01-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo paskirtas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, tai yra įpareigojimus A. S. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), neieškoti ryšių su I. M., nesiartinti prie jos ir nebendrauti su ja.

A. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., dėl grasinimo nužudyti, nepadarius veikos, turinčios šio jam inkriminuoto nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius