Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, kaltinamajam G. G., jo gynėjui advokatui Algiui G. Š., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2015-05-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 227 str. 2 d., 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda, bauda išieškota, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., 2017-02-05, apie 19 val. 45 min., adresu O. ir H.Minkovskių g. 63, Kaunas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,06 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-02-05, apie 19.00 val., būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) tarp jo ir buvusios žmonos G. kilo konfliktas, dėl ko jis nusprendė išeiti iš namų ir važiuoti į savo ofisą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nors konflikto metu ir iki išėjimo iš namų buvo blaivus, tačiau sėdęs į UAB (duomenys neskelbtini), valdomą automobilį „Mercedes Bez“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) jis išvažiavo iš namų ir važiuodamas pakeliui, ties Milikonių kalnu (Šilainiuose) sustojo „Juodvarnių“ parduotuvėje, kur nusipirko butelį degtinės 0,33 talpos. Įsėdęs į automobilį, jis atsidarė degtinės butelį ir pradėjo iškarto gerti. Važiuodamas po truputį išgėrė visą butelį. Jau būnant netoli tikslo O. ir H. Minkovskių gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu jau jautėsi apsvaigęs. Po dokumentų patikrinimo jam alkotesteriu buvo patikrintas blaivumas ir nustatyta 2,42 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais jis sutiko, valandos bėgyje buvo pristatytas į Kauno apskrities priklausomybių ligų centrą, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys, alkoholio nustatymui kraujyje, sutinka, kad jo kraujyje galėjo būti 2,06 promilės alkoholio. Įvykio vietoje su pareigūnais kilo žodinis konfliktas, šiaip jis neagresyvus, toks elgesys nebūdingas, ta, turėjo įtakos alkoholis, dėl kurio vartojimo, tame tarpe ir už vairo, problemų turi nebe pirmą kartą. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, prašė baudžiamąją bylą nutraukti atleidžiant jį pagal laidavimą.

Išvada dėl G. G. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-rojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2017-02-05 dirbo, kartu su vyr. patruliu T. T.. Apie 19.43 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Jurbarko g. automobilis „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja kelyje, galimai neblaivus vairuotojas. Sustabdžius minėtą automobilį, ties O. ir H. Minkovskių g., ties „Kauno grūdais“ pagal dokumentus nustatyta, kad jį vairavo G. G., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, jis akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. AFRM-0378, vairuotojui buvo nustatytas 2,42 promilės girtumas. G. G. neneigė, kad vartojo alkoholį ir alkotesterio parodymams neprieštaravo. Vairuotojas buvo pristatytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, kur pačio sutikimu buvo paimtas kraujo mėginys alkoholio kiekio nustatymui kraujyje. Vairuotojas paaiškino, kad susipyko su savo drauge ar tai žmona, todėl sėdo už automobilio vairo norėdamas, nuvažiuoti iki savo darbo ofiso. Automobilis į saugomą automobilių aikštelę uždarytas nebuvo, buvo perduotas draugui (b. l. 16 – 17).

Iš 2017-02-05 Kauno apskrities VPK PR 1 – osios kuopos 2 – ojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jis 2017-02-05 dirbo, kartu su vyr. patruliu T. T.. Apie 19.43 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Jurbarko g. automobilis „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja kelyje, galimai neblaivus vairuotojas. Sustabdžius minėtą automobilį, ties O. ir H. Minkovskių g., ties „Kauno grūdais“ pagal dokumentus nustatyta, kad jį vairavo G. G., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, jis akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, vairuotojui nustatytas 2,42 promilės girtumas, vairuotojas pristatytas į Priklausomybės ligų centrą. Vedant pilietį prie tarnybinio automobilio jis pareigūnus įžeidinėjo necenzūrinėmis frazėmis <...>, į perspėjimus nereagavo, atsisakė lipti į tarnybinį automobilį, todėl jo atžvilgiu vietoje buvo panaudota fizinė prievarta (b. l. 10).

Iš esmės analogiškos aplinkybės aukščiau išvardintoms nurodytos ir Kauno apskrities VPK PR 1 – osios kuopos 2 – ojo būrio vyriausiojo patrulio T. T. tarnybiniame pranešime (b. l. 11).

Iš 2017-02-05 apžiūros protokolo matyti, kad nuo 20.05 val. iki 21.28 val., įvykio vietoje, šalia H. ir O. Minkovskių g. 134 – ojo namo, Kaune, apžiūrėtas automobilis „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio salone, jo galinėje dalyje be kitų daiktų rastas, kaip nurodyta 0,5 litro tapos stiklinis butelis su užrašu „SOBIESKI“, tuščia brendžio „Metaxa“ dėžė, 0,2 litro talpos butelis „Lithuanian“, su skysčio likučiais, bagažinėje rasti įvairūs asmeniniai daiktai (b. l. 5 – 9).

Iš 2017-02-05 alkotesterio kvito Nr. 6810, matyti, kad 2017-02-05, 19.40 val. G. G. nustatytas 2,42 promilių girtumas (b. l. 19).

Automobilis „MB 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas A. D. (b. l. 25).

Iš 2017-02-05 informacinės pažymos apie kelių transporto priemonę matyti, kad keleivinis automobilis „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini), o jo valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. G. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad G. G. sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vairuodamas vartojo alkoholį ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims) tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. G. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 7 d.

G. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors pirmojo teisiamojo posėdžio metu G. G. pateikė žodinį prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jo nurodytas laiduotojas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, anot paties kaltinamojo, atsisakė laiduoti, be to, šiame kontekste konstatuotina, kad visiškai nėra sąlygų taikyti BK 40 str. nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti pagal laidavimą. G. G. nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal 2015-06-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, dėl tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 2 d., taigi, negalima laikyti, kad šis asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.), o ši sąlyga yra imperatyvi norint taikyti šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, be to, teismo įsitikinimu G. G. neatitinka ir dar vienos BK 40 str. 2 d. 4 p. įtvirtintos imperatyvios sąlygos, o būtent, nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokį teismo įsitikinimą pagrindžia ne tik tai, kad G. G. naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal ankstesnį teismo nuosprendį, tačiau ir tai, kad jis yra eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe 2013-07-08, kuomet vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas sunkus neblaivumo laipsnis, tuomet jam buvo paskirta 579 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas, teisė vairuoti transporto priemones 24 mėn., tačiau nepaisant to, jis 2014-06-08, bei 2015-05-26 vairavo transporto priemonę kai iš jo buvo atimta tokia teisė, o 2015-05-26 dar ir būdamas neblaivus. Pažymėtina ir tai, kad paskutinių vienerių metų bėgyje G. G. net 7 (septynis) kartus yra baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, nuobaudos galiojančios. Svarbu pažymėti, kad Kauno apylinkės teismo 2015-06-10 nuosprendyje (pagal kurį teistumas kaltinamajam neišnykęs iki šiol) pripažindamas G. G. kaltu pagal BK 227 str. 2 d., teismas neginčijamai nustatė, kad jis 2015-05-26, apie 20 val., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo policijos pareigūnų sustabdytas Piliakalnio gatvėje ir siūlė pareigūnams 150 eurų kyšį. Tą kartą G. G. buvo nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, kas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą taip pat jau patektų į BK 281 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo sudėtį, taigi akivaizdus kaltinamojo elgesio kartotinumas ir jokios tokio elgesio korekcijos. Visa tai charakterizuoja G. G. neigiamai, kaip sistemingai teisės pažeidimus darančią asmenybę, taigi jo baudžiamosios atsakomybės, kaltės pagal BK 281 str. 7 d., ir bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai spręstini iš esmės.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę G. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vertinant G. G. asmenybę pažymėtina, kad jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe kelis kartus ir už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, turi galiojančių administracinių nuobaudų, turi pastovią gyvenamąją vietą, nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis priklausytų psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms, išsiskyręs, dirba. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, G. G. skirtina bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis G. G. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks G. G., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, G. G. skirtina bauda, nustatant jos dydį artimą sankcijos vidurkiui.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio (2,06 promilės) ir ypatingai į tai, kad toks G. G. elgesys ne pirmą kartą kartojasi, nestebima jokia jo elgesio korekcija, negana to, administracine tvarka yra baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai tokia teisė iš jo jau buvo atimta (ATP 07-15-9321466 (15006424558)), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam G. G. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant maksimalų 3 metų terminą.

Teismo posėdžio metu prokuroras taip pat prašė teismo taikyti BK 72 str. 5 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš kaltinimo konfiskuotinio turto - transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamasis G. G., t.y. automobilo „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio trečiajam asmeniui, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą. Prokuroras nenurodė kokia konkreti pinigų suma turėtų būti išieškota iš kaltininko. Tokį prokuroro prašymą teismas laiko nepagrįstu.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ir nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015).

Spręsdamas klausimą dėl BK 72 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 422 str., numatančio atsakomybę dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (ne daugiau negu 1,5 promilės) sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai šis pažeidimas padaromas pakartotinai (ANK 427 str. 3d.). Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017-01-01 galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse, kurio 126 str. 4 d., kuri tuo metu numatė atsakomybę dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (tame tarpe daugiau negu 2,5 promilės), kurs transporto priemonės konfiskavimas už šį pažeidimą nebuvo numatytas ir buvo galimas tik kai toks pažeidimas padarytas pakartotinai (ATPK 130² str.). Nors administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas ir nuo 2017-01-01 kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), baudžiamoji atsakomybė taikoma kaip kraštutinė ultima ratio priemonė, tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 str. taikymo praktikos, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo (kartotinumo) ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių – po 2017-01-01 G. G. transporto priemonės būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio pakartotinai nevairavo. Todėl šiuo konkrečiu atveju turtas, t.y. transporto priemonė, nekonfiskuotina, taigi negali būti sprendžiamas klausimas ir dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

Kaltinamajam G. G. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta, teismo nuomone, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomosios priemonės skyrimas G. G. netikslingas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.

G. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus privalo pristatytas VĮ Regitra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-1955, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš G. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., ir paskirti jam 180 MGL (6778,80 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 120 MGL (4519,20 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti baudą per aštuoniolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti jam, kad sumokėjęs baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Skirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

G. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, privalo būti perduotas VĮ Regitra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.