Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės, Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžio, kuriuo R. Č. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir R. Č. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į R. Č. paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 18 d., 23.20 val., iki 2018 m. kovo 19 d. (viena para).

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis konfiskuotas R. Č. automobilis „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini).

Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2019 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi ištaisyti 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžio netikslumai ir pakeista rezoliucinė nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo nurodant, kad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir R. Č. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Č. prašo pakeisti 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Galutinę subendrintą bausmę paskirti atlikti ne pataisos namuose, o atviroje kolonijoje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, prašo pakeisti 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį paliekant 2019 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartyje nustatytą subendrintos bausmės dydį bei pakeisti teismo nustatytą bausmės vykdymo įstaigos rūšį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu teisingai paskyrė bausmės rūšį ir pagrįstai ją nustatė atlikti pataisos namuose, tačiau neteisingai taikė bausmių bendrinimo institutą, o 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, taisydamas nuosprendyje padarytas bausmių bendrinimo klaidas, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) normų pažeidimą.

Dėl bausmių bendrinimo

5. BPK 361 straipsnio 2 dalis numato, kad siekiant pašalinti nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ir netikslumus teismas turi teisę priimti sprendimus: <...> įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies; <...> dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų. BPK 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

6. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. Č. paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams. 2019 m. rugpjūčio 12 d. apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 361 straipsnio 2 dalimi, priėmė nutartį, kuria pakeitė 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmių bendrinimo – vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą septyniems mėnesiams. Teismas tokią nutartį motyvavo tuo, jog po 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio priėmimo buvo gauta informacija, kad R. Č. nuosprendžio priėmimo dienai liko atlikti 2 (du) mėnesius 16 (šešiolika) dienų laisvės atėmimo bausmės pagal 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, šios informacijos nebuvo gauta priimant nuosprendį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu toks teismo atliktas savavališkas neva klaidos ištaisymas neatitinka baudžiamojo proceso normų, prieštarauja nustatytam teisiniam reguliavimui ir yra teisiškai nepagrįstas.

7. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog jokia nauja informacija apie R. Č. atliktą bausmės laiką tiek pagal 2017 m. sausio 27 d., tiek pagal 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžius byloje po nuosprendžio priėmimo (t.y. po 2019 m. rugpjūčio 6 d.) nebuvo gauta, to nėra užfiksuota nei baudžiamojoje byloje, nei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazėje. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog informacija, kad R. Č. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį nuo 2019 m. kovo 23 d., bylą nagrinėjančiame teisme buvo gauta 2019 m. birželio 5 d. (b. l. 90). Tad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas šią informaciją turėdamas privalėjo ją vertinti ir teisingai paskirti bei subendrinti galutinę bausmę nuteistajam priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Antra, apylinkės teismas klaidingai interpretavo, jog neteisingas bausmės subendrinimas nepakeičia nuosprendžio esmės ir gali būti ištaisytas, kaip nuosprendžio vykdymo metu kilęs neaiškumas. Klausimai, kurie gali būti sprendžiami nuosprendžio vykdymo metu, kaip jau paminėta, yra nurodyti BPK 361 ir 362 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju taisyta bausmės bendrinimo klaida nepatenka nei į BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir taisytinų aplinkybių sąrašą, nei į BPK 362 straipsnyje apibrėžtus spręstinus klausimus dėl nuosprendžio vykdymo. BPK 308¹ straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Nutarties priėmimo metu 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs ir jame esantys netikslumai galėjo būti ištaisyti tik BPK 308¹ straipsnyje nurodyta apimtimi. Neteisingai paskirta bausmė negali būti keičiama ją paskyrusio teismo iniciatyva ir gali būti ištaisyta tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. 2019 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis naikintina, nes yra neteisinga ir neteisėta, priimta pažeidžiant BPK 361, BPK 362 straipsnių nuostatas (BPK 329 straipsnio 4 punktas), o 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo, keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

8. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo dieną R. Č. buvo neatlikęs 2 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ši neatliktos bausmės dalis dalinio sudėjimo būdu bendrinama su 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinę bausmę R. Č. paskiriant 7 mėnesių laisvės atėmimą.

Dėl bausmės vykdymo įstaigos rūšies

9. Skunde apeliantas prašo paskirti kitą bausmės vykdymo įstaigos rūšį nei nuosprendyje nurodė teismas. Savo argumentus apeliantas grindžia naujomis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcijos nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas klaidingai interpretuoja BVK normas bei remiasi dar negaliojančia įstatymo redakcija.

10. BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.

11. Skunde pabrėžiama, kad BVK 90 straipsnio pakeitime nurodyta, jog atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti asmenys. Pažymėtina, kad šiuo metu 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas BVK 90 straipsnio pakeitimas negalioja. Įstatymo redakcija Nr. XIII-2264 BVK 90 straipsnio atžvilgiu įsigalios nuo 2020 m. liepos 1 d. Vykdymo procese aktualios tik tos įstatymų redakcijos, kurios galioja nagrinėjamo klausimo metu. Šiuo metu galiojančioje BVK 90 straipsnio redakcijoje nurodyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Skundžiamu nuosprendžiu R. Č. iš tiesų padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis), už kurio padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis galėtų būti siunčiamas atlikti į atvirąją koloniją. Visgi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio pagrindu buvo subendrinta su bausme, skirta 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kuris yra laikomas apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Apysunkius nusikaltimus padarę asmenys pagal BVK nuostatas bausmę turėtų atlikti ne atvirojoje kolonijoje, o pataisos namuose. Taigi teismas pagrįstai nuteistajam nustatė bausmę atlikti pataisos namuose.

12. Apeliantas remiasi ir naujomis BVK 69 straipsnio nuostatomis bei nurodo, kad nepaskyrus bausmės atlikti atviroje kolonijoje, jis turėtų būti perkeliamas į pusiaukelės namus. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis BVK 69 straipsnio nuostatomis nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas klausimas nepriklauso teismų kompetencijai. BVK 69 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Tad nuteistasis R. Č., manydamas, jog atitinka BVK 69 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, turi teisę kreiptis į pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktorių dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu kolegija, 329 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį.

Pakeisti 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmių bendrinimo ir šią dalį išdėstyti taip:

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir R. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.