- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 1S-366-290/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00388-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. F.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. F. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 95-9 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad A. F., (a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.
Bausmės pradžia 2012 m. gegužės 17 d., o pabaiga – 2016 m. gegužės 17 d. Neatlikta bausmės dalis 4 mėnesiai 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. sausio 7 dieną).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2016-01-11 nutarimu Nr. 95-9 nutarė taikyti nuteistajam A. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnį.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-02-10 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (59 balai), kad anksčiau teistas 4 kartus, kad atlikdamas bausmę 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Tik labai trumpą laiką nuteistasis neturi nuobaudų ir nors skatintas, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodytas galimas nuteistojo kriminogeninis veiksnys jo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu – ankstesni teisės pažeidimai, nesudaro pagrindo manyti apie pakankamą pažangą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. F. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad teismas klaidingai įvertino ir išnagrinėjo jo asmenybės charakteristiką, elgesį bausmės atlikimo metu ir darydamas klaidingas išvadas priėmė nutartį netaikyti jam lygtinio paleidimo. Teigia, kad atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą teismas taikė senas, jau negaliojančias BVK normas, neteisingai nurodė ir savaip interpretavo Komisijos nutarimo išvadas, nes visi pateikti argumentai tenkinti jo prašymą yra pagrįsti asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir pakartotinio elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Galvoja, kad tai leidžia pakankamai pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Nuteistasis skunde teigia, kad per nustatytą laikotarpį įvykdė visas jam skirtas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Mano, kad jo mąstyme ir elgesyje įvyko kardinalūs pokyčiai, o nusikalstamo elgesio rizika kinta tik teigiama linkme (pakartotino nusikalstamumo rizika sumažėjo nuo 68 iki 59 balų), todėl mano, kad atitinka visus naujai įsigaliojusios BVK redakcijos kriterijus bei nuostatas. Tą patvirtindamas akcentuoja tai, kad 2016 m. sausio 14, 15 ir 16 dienomis jam buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus, kur jis griežtai laikėsi rėžimo taisyklių. Mano, kad jo teigiamas elgesys šiuo bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, jo asmenybė ir kitos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį jo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. F. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. F. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir nors įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, matyti, jog ši rizika nuo 2015-07-17 atlikto vertinimo yra sumažėjusi 9 (devyniais) balais, tačiau vis dar išlieka vidutinė – 59 balai. Įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju su skundu apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 5 kartus pažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos taisykles už ką buvo nubaudžiamas drausminėmis nuobaudomis ir 5 kartus buvo skatintas. Visa tai rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, kas leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pažymėtina, kad nuteistasis A. F. bausmę atlieka nuo 2012 m. gegužės 17 d., kad iki nuteisimo mokėsi profesinėje mokykloje, turėjo vidurinį išsilavinimą, specialybės neturėjo, pataisos namuose nesimokė ir tik 2015 m. rugsėjo 14 d. lygtinio paleidimo Komisijai netaikius lygtinio paleidimo ir individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodžius, kad reikia raginti mokytis profesijos, A. F. aktyviai dalyvavo ir baigė 200 val. (duomenys neskelbtini) darbo rinkos mokymo centro organizuotą neformalaus mokymo programą ir gavo tinkuotojo pažymėjimą. Analogiška situacija su teismo priteistu civiliniu ieškiniu. Ieškinio suma, kurią A. F. turi atlyginti yra 1019,93 Eur. Nors socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis savanoriškai dengia civilinį ieškinį, tačiau pagal pateiktus duomenis matyti, kad sumokėta tik 20 Eur (b.l. 9). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. F. darbinės patirties neturi, bet paleistas lygtinai dirbs UAB „I“, tačiau byloje duomenų iš darbdavio apie tai nėra.
Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. F. socialiniai ryšiai geri, palaiko santykius ir yra lankomas pasimatymų metu mamos ir sesės, taip pat nurodoma, kad turi draugę. Teigiama, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendravimo įgūdžiai geri, turi draugų, pažįstamų, iš esmės yra patenkintas savimi. Tačiau be visa to yra nurodoma, kad pats nuteistasis pripažįsta, kad padarytiems nusikaltimams turėjo įtakos ir pasirinkti draugai. Taip pat teigia, kad jo požiūris į alkoholį yra neigiamas, neįvardija turintis problemos su alkoholiu, nors dauguma nusikaltimų padaryti būtent būnant apsvaigus nuo alkoholio. Pataisos namuose socialinėse programose prieš alkoholio vartojimą nėra dalyvavęs. Atsižvelgiant į visą tai, teisėjų kolegija mano, kad socialinės aplinkos veiksnys negali būti vertinamas kaip pakartotino nusikalstamumo riziką mažinantis.
Kaip jau buvo minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o nustatytas kriminogeninis veiksnys – ankstesni teisės pažeidimai, taip pat leidžia abejoti nuteistojo pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Tokią nuomonę sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos tam tikros aplinkybės, t. y. kad nuteistasis anksčiau teistas net 4 kartus, dėl paskutiniojo nusikaltimo savo kaltės nepripažįsta, impulsyvumas pasireiškia retai kaip ir savitvardos praradimas. Teigiama, kad A. F. atpažįsta problemas, jaučia poreikį jas spręsti, sprendimus stengiasi priimti teisingai, supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių, tiek teigiamų, tiek neigiamų, jas apgalvoja, tačiau kaip jau minėta, pataisos įstaigoje net 5 kartus pažeidė vidaus taisyklėmis nustatytą tvarką ir buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Taigi teigti apie šio kriminogeninio veiksnio sumažėjimą iki minimalaus, dar nėra pagrindo.
Nuteistojo skunde ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, charakterizuojančios A. F. teigiamai, yra svarbios ir sveikintinos, tačiau aukščiau nustatytų aplinkybių, kurios rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nepaneigia.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. F. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visą tai daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo A. F. skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo A. F. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.