Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10461-451/2017 pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas G. K. kreipėsi į antstolę J. Ž. su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Pareiškėjas skunde nurodė, jog nėra aišku kokiu teisės aktu vadovaujantis antstolės yra įvardintas kaip skolininkas. Baudžiamasis įstatymas neįpareigoja nuteistąjį mokėti turto konfiskavimo išlaidas. Antstolė J. Ž. 2017 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S17-10417 atsisakė tenkinti G. K. skundą ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad turto arešto aktas buvo priimtas vadovaujantis įstatymo nuostatomis. G. K. skolininku nurodė Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. vykdomajame rašte. Antstolė įvykdė turto konfiskavimą, todėl turi teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad teisės aktuose įtvirtina, jog konfiskuotą turtą teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai perduoda būtent antstolis, todėl antstolė J. Ž. šiuo atveju privalėjo atlikti konfiskuotino turto vykdymo veiksmus ir šiuos veiksmus atlikti būtent CPK normų nustatyta tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad remiantis teisiniu reguliavimu, procesas dėl turto konfiskavimo nuo vykdomojo rašo pateikimo antstoliui vykdyti, reguliuojamas civilinio proceso normomis, o nuteistasis tampa skolininkas CPK 633 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas nustatė, kad antstolės pagal tuo metu galiojusią Sprendimų vykdymo instrukcijos redakciją paskaičiuotos vykdymo išlaidos, neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 lentelėje nurodytų būtinųjų išlaidų ir antstolio atlyginimo dydžių dėl turto konfiskavimo vykdymo ir 3 lentelėje nurodytų papildomų išlaidų dydžių, išlaidos pagrįstai indeksuotos. Tuo tarpu pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų dėl kurių vykdymo išlaidų apskaičiavimas galėtų būti pripažintas neteisėtų. Teismas sprendė, kad antstolė pagrįstai apskaičiavo, kad būtinosios vykdymo išlaidos šioje vykdomojoje byloje sudaro 40,00 Eur, o papildomos vykdymo išlaidos sudaro 34,36 Eur sumą, jos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų išlaidų dydžių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas G. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti skolininką – vykdymo proceso šalį, kitu asmeniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Vykdymo išlaidos, susijusios su daiktinio įrodymo konfiskavimu nėra numanomos ir tikėtinos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jų nėra pripažinęs procesinėmis išlaidomis. Teismo išduotame vykdomajame rašte yra nurodyta, kad daiktinius įrodymus – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti. Jame nurodoma atlikti aktyvius veiksmus, t. y. konfiskuoti, o vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu, turto konfiskavimą atlieka antstolis. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino turto paėmimas valstybės nuosavybėn, tuo tarpu jis pats vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikti, ar jų kaip nors įtakoti, negali. Nėra aišku, kokiu pagrindu jis antstolės gautuose procesiniuose dokumentuose yra įvardijamas kaip skolininkas ir priskirtinas vykdymo proceso šalimi CPK 633 straipsnio 1 dalies prasme, o vadovaujantis CPK 610 straipsniu, iš jo yra reikalaujama sumokėti vykdymo išlaidas. Konfiskuotinas turtas buvo paimtas ir saugomas ikiteisminio tyrimo įstaigos parinktoje vietoje, tik ikiteisminio tyrimo įstaiga galėjo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus, todėl vykdymo proceso šalimi – skolininku turėtų būti ikiteisminio tyrimo įstaiga, o ne jis. Atsiliepimu į pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą antstolė J. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Konfiskuotą turtą VMI perduoda būtent antstolis, o antstolis veiksmus turi atlikti CPK normų nustatyta tvarka. Procesas dėl turto konfiskavimo nuo vykdomojo rašto pateikimo antstoliui vykdyti reguliuojamas civilinio proceso normomis, o nuteistasis tampa skolininku CPK 633 straipsnio 1 dalies prasme. Vykdymo išlaidas, susijusias sus daiktinio įrodymo konfiskavimu, numato galiojantys teisės aktai, t. y. Sprendimų vykdymo instrukcijoje išvardinti konkretūs vykdymo išlaidų dydžiai, vykdant vykdomąsias bylas dėl turto konfiskavimo. Nėra aišku, kokius konkrečius antstolės veiksmus pareiškėjas skundžia, nes ne dėl antstolės veiksmų jis tapo skolininku, kaip skolininkas jis buvo nurodytas antstolei pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente, kurio teisėtumo antstolė net negali kvestionuoti. Nėra jokio įstatyminio pagrindo pareiškėją, kaip skolininką, pakeisti į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Pareiškėjas atliko teisei priešingas veikas, kurių pasėkoje jam kilo neigiamų turtinių padarinių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų, susijusių su vykdymo išlaidų išieškojimu vykdomojoje byloje, kurioje priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškant iš skolininko konfiskuotą turtą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Būtent teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė J. Ž., vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 6 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17-161-741 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti – Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. vykdomąjį raštą, išduotą Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžio pagrindu, kuriuo G. K. buvo pripažintas kaltu už nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 1 dalyje, ir kuriuo taip pat buvo nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimi, iš pareiškėjo G. K. konfiskuoti daiktinius įrodymus – peilį. 2017 m. vasario 7 d. antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S17-6274 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriuo apskaičiuotos 74,36 Eur dydžio vykdymo išlaidos. 2017 m. vasario 7 d. antstolė surašė teismo nuosprendžiu konfiskuoto peilio arešto aktą, kuris taip pat buvo išsiųstas ir pareiškėjui G. K.. 2017 m. kovo 1 d. turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė, o antstolė J. Ž. perdavė konfiskuotą turtą – peilį. Tiek antstolei, tiek ir pirmosios instancijos teismui pareiškėjo G. K. skundo netenkinus, pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, iš esmės nurodo, kad jis vykdomojoje byloje yra nepagrįstai pripažintas skolininku, kadangi jis, savo žinioje neturėdamas konfiskuotino turto, niekaip negalėjo įtakoti vykdomojoje byloje atliekamų vykdymo veiksmų, todėl dėl konfiskuoto turto perdavimo susidariusių vykdymo išlaidų jis neprivalo atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą nutartį ir atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais.Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas“. Turto konfiskavimo taikymo pagrindas – konfiskuotino turto buvimas pas kaltininką ar kitus BK 72 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus asmenis.Pagal BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktą nuosprendžiai dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiami vykdyti antstoliams. Jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai (BPK 357 straipsnio 6 dalis). Antstolis, perdavęs konfiskuotą turtą teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, ne vėliau kaip per 3 dienas grąžina nuosprendį priėmusiam teismui vykdomąjį raštą su įrašu, kad turtas konfiskuotas (BPK 357 straipsnio 7 dalis). Taigi detalios teismo nuosprendžio, kuriuo konfiskuotas turtas, vykdymo tvarkos BPK nenustatyta. Teismo sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalies normų. CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pagal šio Kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Tai reiškia, kad pagal CPK normas vykdomos tiek nuosprendžių dalys dėl turto konfiskavimo, tiek ir tos, kuriomis patenkinti dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyrusių asmenų civiliniai ieškiniai. Pažymėtina, kad išieškotojas pateikdamas išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, taip pat pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą. Taigi antstolė gavusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, neturėjo pagrindo abejoti išieškotojo pateiktais duomenimis ir negalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjusi vykdymo veiksmus, pagrįstai atliko kitus vykdymo proceso veiksmus.CPK 692 straipsnyje nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. CPK 692 straipsnio norma tiesiogiai įtvirtina antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, nepaliekant kitokios alternatyvos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktu, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi tiek BPK, tiek CPK, tiek poįstatyminių teisės aktų nuostatos aiškiai įtvirtina, kad konfiskuotą turtą teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai perduoda būtent antstolis. Tuo tarpu nepaisant to, kad konfiskuotinas turtas – peilis, buvo paimtas valstybės nuosavybėn, konfiskavimas buvo skirtas būtent pareiškėjo atžvilgiu, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, todėl vykdymo veiksmai pagrįstai buvo nukreipti į pareiškėją, kaip į skolininką. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad konfiskuotinas turtas buvo paimtas ir saugomas ikiteisminio tyrimo įstaigos parinktoje vietoje, todėl tik ikiteisminio tyrimo įstaiga galėjo vykdyti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus, kuri ir turėtų būti vykdymo proceso šalimi – skolininku, yra niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs nusikaltimą, kurio metu konfiskuotinas turtas – peilis, kaip priemonė, buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti, ir dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nuspręsta taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, turi prisiimti iš apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo kilusias pasekmes – sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas už apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje vykdymą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad vykdymo veiksmai pagrįstai nukreipti į pareiškėją, kaip skolininką, kuris turi atlyginti vykdymo išlaidas, susidariusias dėl konfiskuoto turto perdavimo.Nustačius, kad antstolės veiksmai, susiję su vykdymo išlaidų išieškojimu vykdomojoje byloje, kurioje priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškant iš skolininko konfiskuotą turtą, yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjui neginčijant vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir nesant jokių objektyvių duomenų, kad paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos ir neatitinka teisės normų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymą, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.