- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-28
- Bylos Nr.
- N-39-232-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutarties T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Vilniaus m. VPK VP EPT) specialistas 2007 m. kovo 1 d. surašė T. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. vasario 8 d. apie 18 val. 19 min. Žirmūnų g. – Tuskulėnų g. žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, T. M. , vairuodamas automobilį Ford Escort (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, susidūrė su juo ir jį apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 ir 271 punktų reikalavimus. T. M. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Vilniaus m. VPK VP EPT vyriausiasis specialistas 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. E518827 už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skyrė T. M. 150 litų baudą, o už 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – 3 500 litų baudą ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3 500 litų baudą.
II.
T. M. 2007 m. kovo 22 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus m. VPK VP EPT vyriausiojo specialisto 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. E518827 dalį, kuria jam skirta administracinė nuobauda už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. T. M. skunde nurodė, kad protokole ir skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje jis nepajuto, jog važiuodamas šalutiniu keliu kliudė pagrindiniu keliu važiavusį automobilį. T. M. tik matė, kad sutrukdė pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, kuris dėl to buvo priverstas staigiai sustoti. Teiginį, jog jis nepajuto automobilių susidūrimo, patvirtina tai, kad jo vairuojamas automobilis iš viso neapgadintas, o ant automobilio Audi 80 rastas tik nežymus dažų nubraukimas. Todėl T. M. nuomone, nagrinėjamu atveju jis galėjo būti nubaustas tik už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Nukentėjusysis T. A. neprieštaravo T. M. skundui. Paaiškino, kad protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu metu vairuodamas automobilį Audi 80, važiavo žiedinės sankryžos trečiąja eismo juosta. Pamatęs iš šalutinio kelio atvažiuojantį automobilį, įjungė garsinį signalą, kad atkreiptų šio automobilio vairuotojo dėmesį. Automobilio Ford Escort vairuotojas pristabdė automobilį, tačiau nesustojo ir kliudė nukentėjusiojo vairuojamą automobilį, po to nesustodamas nuvažiavo. Nukentėjusysis sustabdė savo vairuojamą automobilį eismo įvykio vietoje, išlipęs pamatė automobilio apgadinimus (b.l. 36-38).
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartimi T. M. skundą atmetė ir paliko Vilniaus m. VPK VP EPT vyriausiojo specialisto 2007 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. E518827 nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad KET 269 punktas nustato, jog įvykus eismui įvykiui, su juo susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo: nesukeldamas papildomo pavojaus, iškart sustoti, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, pastatyti avarinio sustojimo ženklą (269.1 p.); pateikti asmens dokumentus, jeigu to reikalauja kiti eismo įvykio dalyviai (269.2 p.); jeigu eismo įvykyje sužeidžiamas arba žūva žmogus, pranešti apie tai policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija jam leidžia palikti eismo įvykio vietą, jis turi suteikti pagalbą nukentėjusiam asmeniui arba jam pačiam turi būti suteikta pagalba (269.3 p.). KET 271 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius. Pagal KET 269 ir 271 punktų nuostatas, nepriklausomai nuo eismo įvykio pasekmių, vairuotojas (eismo dalyvis) visais atvejais privalo sustoti, o po to, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, vykdyti KET 269.3 arba KET 271 punktų reikalavimus. Nors T. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pažeidė KET 271 punktą, iš bylos medžiagos matyti, kad jis pažeidė KET 269.1 punkto reikalavimus. Tačiau ši aplinkybė pažeidimo kvalifikavimui ir bylos išsprendimui įtakos neturi. T. M. neginčijo tos aplinkybės, kad protokole ir nutarime nurodytu laiku ir vietoje, jis, vairuodamas automobilį ir iš šalutinio kelio įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio bei sukėlė eismo situaciją, kurioje pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Audi 80 vairuotojas T. A. turėjo staigiai stabdyti. Iš T. M. paaiškinimo Eismo priežiūros tarnybai (b.l. 26), skundo teismui (b.l. 2) ir teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų (b.l. 32-33, 37-38) matyti, kad jis suprato, jog savo vairavimu sukėlė grėsmę kilti eismo įvykiui ir kad nukentėjusysis T. A. garsiniu signalu įspėjo jį apie šią grėsmę. T. M. paaiškinimas Eismo priežiūros tarnybai taip pat patvirtina, kad T. M. matė, jog automobilis Audi 80 sustojo, o jis pats nesustojo ir nuvažiavo. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad eismo įvykio metu automobiliui Audi 80 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) skilo priekinio dešiniojo posūkio stiklas, buvo apibraižytas priekinis dešinysis sparnas, priekinis bamperis (b.l. 12). Fotolentelė patvirtina, kad automobilio priekinis dešinysis sparnas apibraižytas per visą jo ilgį (b.l. 24). Tai leidžia kritiškai vertinti T. M. paaiškinimus, kad jis nejautė automobilių susidūrimo. Atsižvelgiant į automobilio Audi 80 sugadinimus, nukentėjusiojo paaiškinimus apie susidūrimą, taip pat į paties T. M. paaiškinimus, laikytina, kad T. M. suprato, jog vairuodamas automobilį dalyvavo eismo įvykyje ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Net ir tuo atveju, jei vairuotojui kyla abejonė dėl to, ar įvyko eismo įvykis, taip pat dėl to, ar jis yra to eismo įvykio dalyvis, jis turi sustoti ir išsiaiškinti šias aplinkybes. Ta aplinkybė, kad ant T. M. vairuoto automobilio, kuris buvo apžiūrėtas praėjus beveik mėnesiui po eismo įvykio, nenustatyta jo apgadinimo žymių, nepaneigia įrodymų, kad T. M. buvo minėto eismo įvykio dalyvis ir pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus (b.l. 8, 11-12, 29). Teismas padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas tinkamai įvertino įrodymus ir T. M. padarytus KET pažeidimus pagrįstai kvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį. Iš Eismo tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad T. M. 2006 m. rugpjūčio 29 d. buvo baustas už KET pažeidimą. Todėl bylą nagrinėjęs pareigūnas pagrįstai įvertino šią aplinkybę kaip atsakomybę sunkinančią (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Skiriant T. M. administracinę nuobaudą taip pat buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
IV.
Apeliaciniu skundu T. M. prašo Vilniaus m. VPK VP EPT vyriausiojo specialisto 2007 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. E518827 panaikinti arba pakeisti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apelianto nuomone, Vilniaus m. VPK VP EPT ir Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai ignoravo nukentėjusiojo T. A. teisme duotus parodymus, jog jis, pamatęs, kad jo automobilio apgadinimai nėra rimti, pamanė, jog pažeidėjas galėjo nuvažiuoti nežinodamas, kad įvyko autoįvykis. Taip pat nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į paties apelianto paaiškinimus, kad jis smūgio nepajuto. Vilniaus m. VPK VP EPT kvalifikavo pareiškėjo veiką kaip KET 196 ir 271 punktų pažeidimą, tačiau teismas neteisėtai išplėtė veikos kvalifikavimą, nurodydamas, kad apeliantas pažeidė KET 269.1 punkto reikalavimus. Apelianto nuomone, tokiu būdu teismas pažeidė ATPK 260 straipsnio nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93). Teismas neatsižvelgė į tai, kad autoįvykis įvyko tamsiu paros metu ir esant intensyviam eismui. Apelianto nuomone, Vilniaus m. VPK VP EPT ir teismas netinkamai aiškino teisės normas ir vertino įrodymus. Administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš autoavarijos vietos pagal ATPK 130 straipsnį galima tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai pažeidėjas suvokia, kad jis įvykdė avariją, ir tyčia, sąmoningai pasišalina iš įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju teismas ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokiose bylose (2002 m. spalio 29 d. nutartis A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje). Apeliantas taip pat nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes apeliantas anksčiau autoavarijose nedalyvavo ir iš įvykio vietos nebuvo pasišalinęs. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo materialinę padėtį, t. y. į tai, kad apeliantas yra studentas ir jokių pajamų neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į T. M. apeliacinį skundą Vilniaus m. VPK VP EPT prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog apeliantas negalėjo nepajusti susidūrimo su kitu automobiliu. Vilniaus m. VPK VP EPT nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Atsiliepime į T. M. apeliacinį skundą nukentėjusysis T. A. nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais. Nukentėjusiojo nuomone, bauda už pasišalinimą iš įvykio vietos buvo paskirta T. M. nepagrįstai. T. M. galėjo pasišalinti iš įvykio vietos ir nesupratęs, kad įvyko eismo įvykis. Tai galėjo lemti aplinkybės, kad smūgio vieta jo vairuotame automobilyje, pasak policijoje atliktą tyrimą, galėjo būti priekinis ratas (guma galėjo sušvelninti smūgį), o nukentėjusiojo automobilis smūgį priėmė priekinio bamperio dešiniuoju kampu (dėl to nukentėjusysis pajuto smūgį). Nukentėjusiojo nuomone, T. M. paskirta bauda yra per didelė ir neatitinka padarytos žalos, kuri yra jau atlyginta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai padarė išvadą, kad T. M. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į T. A. eismo įvykio metu vairuoto automobilio apgadinimus (skilęs priekinio dešiniojo posūkio stiklas, apibraižytas priekinis dešinysis sparnas ir priekinis bamperis), užfiksuotus eismo įvykio schemoje ir fotolentelėje Nr. 3-3554/187, apelianto teiginys, kad jis eismo įvykio metu nepajuto susidūrimo smūgio, vertintinas kaip tikrovės neatitinkantis. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios fotolentelės Nr. 3-3554/187 matyti, kad yra tikimybė, jog T. A. automobilį pareiškėjo vairuotas automobilis galėjo kliudyti savo ratu. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad, sprendžiant pagal T. A. vairuoto automobilio apgadinimo pobūdį, T. M. negalėjo nepajusti smūgio susidūrimo metu (guminė padanga galėjo tik sušvelninti smūgį ir sąlygoti tai, kad nagrinėjamu atveju buvo išvengta didesnių automobilio apgadinimų).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo vairuotas automobilis Ford Escort (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas tik 2007 m. kovo 1 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po eismo įvykio. Be to, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju yra tikimybė, jog nukentėjusiojo automobilį T. M. kliudė savo automobilio ratu. Todėl ta aplinkybė, kad ant T. M. vairuoto automobilio apžiūros metu nebuvo aptikta jokių apgadinimų, negali būti vertinama kaip paneigianti kitus įrodymus, patvirtinančius, jog T. M. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis.
Apelianto teiginys, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pakeitė veikos kvalifikavimą, yra nepagrįstas. ATPK 130 straipsnio 1 dalis, pagal kurią protokole buvo kvalifikuota apelianto veika, numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. KET 269.1 punktas nustato bendrąsias vairuotojo (eismo dalyvio) pareigas įvykus eismo įvykiui (viena iš jų – iškart sustoti ir pasilikti eismo įvykio vietoje bei laukti, kol atvažiuos policija), o KET 271 punktas nustato sąlygas, kurioms esant eismo dalyviui leidžiama palikti įvykio vietą. Nagrinėjamu atveju nebuvo aplinkybių, leidžiančių T. M. palikti eismo įvykio vietą. Todėl konstatavimas, kad T. M. , pasitraukdamas iš įvykio vietos, pažeidė ir KET 269.1 punkto reikalavimus, veikos kvalifikavimo nekeičia – T. M. veika kvalifikuotina pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Tą aplinkybę, kad T. M. 2006 m. rugpjūčio 29 d. jau buvo nubaustas už KET pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies (o ne toks pat) teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.