- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 2-864-446/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00650-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad ji iš karto po savo motinos A. A., mirusios 2012 m. rugpjūčio 22 d., mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti palikėjos turtą.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad A. A. nuo 2011 m. rudens gyveno Vilniuje pas savo dukrą pareiškėją V. A., kuri buvo vienintelis vaikas šeimoje. Po motinos mirties pareiškėjai atiteko visi motinos asmeniniai daiktai, ji rūpinosi motinos nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokestį už žemę.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės nepareiškė, iš jo atsiliepimo į pareiškimą (42 b. l.) matyti, kad jis su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties liudijimo (6 b. l.) matyti, kad A. A. mirė 2012 m. rugpjūčio 22 d. Iš Gyventojų registro tarnybos pažymos (22 b. l.), mirties liudijimo (21 b. l.) matyti, kad A. A. gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravo 2011 m. lapkričio 9 d., ji mirė būdama našle, jos sutuoktinis Z. A. mirė 1994 m. Iš 1996-09-26 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimo (28-29 b. l., nekilnojamojo turto registro pažymėjimo (25-26 b. l.) matyti, kad A. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo (55 b. l.) matyti, kad palikėjos A. A. testamentų ir palikimo priėmimo faktų testamentų registre nėra įregistruotų. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad po A. A. mirties niekas iš įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė.
Iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų, pareiškėjos sąskaitos išrašo (38 b. l.), patvirtinančio apie mokesčio už žemę, esančią (duomenys neskelbtini), sumokėjimą, matyti, kad pareiškėja faktiškai valdo A. A. priklausantį žemės sklypą, jos asmeninius daiktus, tačiau įstatymų nustatyta tvarka šis valdymas nėra įteisintas. Teisme apklausta liudytoja D. M. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, tai, kad pareiškėja – vienintelis vaikas A. Z. A. šeimoje, kad paskutiniais savo gyvenimo metais A. A. gyveno kartu su dukra, pastarosios namuose.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja po savo motinos mirties naudojasi, valdo, disponuoja motinai priklausiusiu turtu – žemės sklypu, asmeniniais daiktais, jokie kiti įpėdiniai pretenzijų į palikėjos A. A. palikimą nereiškia.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja – mirusiosios A. A. dukra (5 b. l.), pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Duomenų, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, nėra. Iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų, liudytojos parodymų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusios motinos palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – žemės sklypą, asmeninius daiktus. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po A. A. mirties jos palikimą priėmė dukra V. A..
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl pareiškėjai tenka ir pareiga sumokėti procesines – pašto - išlaidas valstybei, kurios šioje byloje yra 11 Lt (1 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iš karto po savo motinos A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2012 m. rugpjūčio 22 d., mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Priteisti iš V. A. 11 Lt (vienuolika litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.