Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei S. V. – G., suinteresuotam asmeniui G. R. ir suinteresuoto asmenis Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. R. ir VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Po A. Š. mirties jos dukra G. R. ir toliau gyveno joms priklausančiame bute, juo naudojosi, mokėjo visus mokesčius, susijusius su butu, taip pat tvarkė ir perėmė visus jos asmeninius daiktus, t. y. iš esmės po A. Š. mirties perėmė visą jos turėtą turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, kas kvalifikuotina kaip palikimo priėmimas faktiniu valdymu. Pažymėjo, jog šio juridinio fakto nustatymas būtinas tam, kad būtų išspręsti visi su palikimu po A. Š. ir G. R. mirčių susiję klausimai, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas G. R. palikimo paveldėtojams, įskaitant ir jį (pareiškėją), įregistruota jų nuosavybės teisė į G. R. paliktą turtą.

4. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildė, jog teko kreiptis į teismą, nes mama G. R. sunkiai sirgo ir dėl ligos nenuvyko pas notarą priimti palikimo, atsiradusio jos mamos po A. Š. mirties.

5. Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjo atstovė. Gauta atstovės advokatės informacija raštu (b.l. 23), kad siekiant išvengti papildomų išlaidų, pareiškėjas teismo posėdyje dalyvaus be atstovės ir atstovės nedalyvavimas teismo posėdyje nelaikytinas kliūtimi išnagrinėti bylą. Dėl šių argumentų byla išnagrinėta teismo posėdyje pareiškėjo atstovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 1 d., 443 str. 1 d.).

6. Suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai tinkamai pranešta, todėl byla išnagrinėta teismo posėdyje suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str., 443 str. 3,5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad pareiškėjas I. R. yra G. R. (buv. Š.) sūnus (b.l. 3-4). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, jog G. R. mirė (duomenys neskelbtini), pateikti duomenys apie tiesioginę ir tarpines mirties priežastis, pagrindinę ligą, sukėlusią jos mirtį (b.l. 6). Šiaulių m. civilinės metrikacijos įrašas patvirtina, kad G. Š. (R.) yra A. Š. dukra (b.l. 7). Šiaulių miesto VI-ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad nėra užvestos paveldėjimo bylos į (duomenys neskelbtini) mirusios A. Š. turtą, o G. R. palikimą pagal įstatymą, nesudarant turto apyrašo, priėmė mirusiosios sūnus I. R. ir duktė G. R. (b.l. 25). Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalis priklauso A. Š. ir G. R.. Pateikti duomenys apie laikotarpiu nuo 2018-02-26 iki 2018-05-29 mokėtus mokesčius (elektra, dujos) už butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-15).

9. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Pareiškėjas I. R., kreipdamasis į teismą nurodė, kad jo motina G. R. A. Š. palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Notaro biure nėra užvestos paveldėjimo bylos į (duomenys neskelbtini) mirusios A. Š. turtą.

10. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

11. Teismas daro išvadą, jog pareiškėjo motina G. R. iš karto po palikėjos A. Š. mirties priėmė mirusio asmens palikimą, nes toliau gyveno jai ir palikėjai priklausančiame bute, juo naudojosi, mokėjo visus mokesčius, susijusius su butu, taip pat tvarkė ir perėmė visus palikėjos asmeninius daiktus, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog G. R. laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio asmens turtą negavo dėl ligos, nes medicininiame mirties liudijime nurodyta, kad pagrindinė liga, sukėlusi jos mirtį, buvo (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. R., patvirtindamas, jog po A. Š. mirties įstatymo nustatytu terminu jos palikimą priėmė G. R.. Minimas aplinkybes patvirtina ir bylos duomenys apie laikotarpiu nuo 2018-02-26 iki 2018-05-29 mokėtus mokesčius (elektra, dujos) už visam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas.

12. Tuo pačiu konstatuotina, kad liga nesutrukdė G. R. CK 5.50 str. nustatytu terminu priimti A. Š. turtą, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, ir toks palikimo faktinis priėmimas atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.). Priešingų šiems argumentams byloje nėra, todėl atsižvelgiant į suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atsiliepimo argumentus, vertintina, jog pareiškėjo pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

13. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad G. R. mirusio asmens A. Š. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

14. CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti šio paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

15. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

16. Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.