- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 1S-1258-317/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Viktoras Preikšas, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,
ne teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 357-294 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus, 15 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2003 m. sausio 22 d., bausmės pabaiga – 2018 m. sausio 22 d. Komisijos 2016 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 357-294 priimtas sprendimas nuteistajam A. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 13 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. M..Nuteistasis A. M. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, nusprendęs nepatvirtinti A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Tai yra, vertindamas lygtinio paleidimo taikymo galimybę, teismas nepagrįstai atsižvelgė į statinius pakartotinio nusikalstamumo vertinimo veiksnius – nusikalstamos veikos pobūdį ir dalinį kaltės pripažinimą, netinkamai vadovavosi bausmės vykdymo principais ir lygtinio paleidimo tikslais. Nuteistojo manymu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendžiama apie jo neigiamas nuostatas, vertinant jau negaliojančias jam paskirtas drausmines nuobaudas. Pažymi, kad apylinkės teismas nevertino aplinkybių, jog jis bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat buvo ir skatintas net 18 kartų, aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, mokėsi ir baigė vidurinę mokyklą su padėkos raštu, įgijo penkias specialybes, o bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Be to, 2006 metais jis vedė ir palaiko glaudžius socialinius ryšius su savo žmona bei motina, kas daro jam didelę įtaką. Paleistas iš pataisos įstaigos su žmona apsigyventų motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, įsidarbintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise šaltkalviu. A. M. skunde pabrėžia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys bausmės atlikimo metu sumažėjo ir šiuo metu yra artima žemai, o pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat nuosekliai mažėja. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas netiksliai nurodė iš jo solidariai su kitais asmenimis priteistos žalos dydį, kadangi priteista ne 913,93 Eur, o 913,93 Lt, tai yra 264,69 Eur, suma, kuri nėra tokia didelė, kad sudarytų pagrįstas abejones dėl jo galimai nenusikalstamo elgesio. Pažymima, kad priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis pastangas atlyginti žalą dėjo, kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus ir mediatorius, tačiau jam nepavyko rasti asmens, kuriam galėtų atlyginti žalą. Šios aplinkybės, o kartu ir tai, kad jis įgijo net kelias specialybes, yra pateikęs prašymą VĮ „Mūsų amatai“ direktoriui dėl įsidarbinimo, rodo jo gerus socialinius įgūdžius ir aukštą socialinės integracijos lygį bei polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis A. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (44 balai pagal OASys), todėl spręstina, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – jis įvykdė privalomas priemones, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino, pataisos programoje dalyvauja gana aktyviai, lanko mokymus ir tikslines terapines grupes, todėl jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo aštuoniolika kartų skatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Nuteistasis iš dalies vykdo Komisijos rekomendacijas, neturi galiojančių nuobaudų, pataisos namuose įgijo penkias naujas specialybes, palaiko artimus socialinius ryšius su šeimos nariais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai išskiriami ankstesni nusikalstami veiksmai ir kitų asmenų (draugų ir pažįstamų) įtaka. Ankstesni nusikaltimai ir tai, kad paskutinįjį nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas su kitais asmenimis, yra statiniai veiksniai, kurių nuteistasis negali pakeisti. Tačiau A. M. nededa pakankamai pastangų, vykdydamas Komisijos rekomendacijas. Nors paskutiniąją nusikalstamą veiką, sukėlusią negrįžtamas pasekmes (kvalifikuotą nužudymą) nuteistasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau iš socialinio tyrimo išvadoje pateikiamų duomenų matyti, kad dalyvauti anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupėje jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad šią problemą jis jau išsprendė. Be to, pataisos įstaigos administracijai jam pasiūlius dirbti, A. M. nesutiko. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad paleistas lygtinai, jis pradėtų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepatvirtina fakto, kad nuteistajam išėjus į laisvę, jis įsidarbins nurodytoje įmonėje, juolab, kad iki jo pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis niekur oficialiai nedirbo, o darbo pataisos namuose atsisakė. Aplinkybė, kad nuteistasis kaltę dėl nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, padarymo pripažįsta tik iš dalies, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, nėra statinis veiksnys, kadangi požiūrį į savo kriminalinę veiklą nuteistasis gali pakeisti ir atlikdamas bausmę, kas rodytų, kad bausmės atlikimas nuteistajam padarė teigiamą įtaką ir jo pasiryžimas ateityje nebenusikalsti taptų realesnis. Minėta, kad A. M. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir, nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistojo aktyvus dalyvavimas pataisos bei integracijos į visuomenę bei kitose socialinėse programose, jo aktyvus mokymasis pataisos namuose rodo teigiamą nuteistojo požiūrį į bausmės atlikimą ir siekį tobulėti bei koreguoti savo elgesį, tačiau abejonių kelia nuteistojo emocinė gerovė bei mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. M. savęs vertinimas ne visada yra adekvatus, kai kuriose situacijose jis yra linkęs pasielgti neapgalvotai, jis linkęs minimalizuoti ir paviršutiniškai žvelgti į turimas problemines sritis, todėl ne visada pasirinkdavo tinkamas strategijas joms išspręsti. Pažymima, kad nuteistasis, tiek, kiek jo manymu reikia neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose, laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo ir toliau mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.