Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Žukauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2025 m. birželio 14 d. apie 17.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas rankoje peilį, sugriebė nukentėjusiajai A. A. už galvos ir juo brėžė jai per galinę kaklo dalį, po ko, suėmęs dviem rankom nukentėjusiajai už kaklo, ją smaugė, o kai nukentėjusioji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, penkis kartus rankos delnu sudavė smūgius į veidą, taip sukeldamas A. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad dėl 2025 m. birželio 14 d. įvykio labai gailisi, jog taip pasielgė. Jis nėra linkęs smurtauti. Ateityje pažada daugiau nedaryti jokių nusikaltimų. Nori atsiprašyti žmonos už šį poelgį ir su ja gyventi toliau, jei ji jam atleis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. A. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Iš 2025 m. birželio 14 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad pareiškėja A. A. parodė, jog 2025 m. birželio 14 d. apie 17.50 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo sutuoktinis R. A., kuris pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniai žodžiais „(duomenys neskelbtini)“. Po to nuėjęs į virtuvę, vyras pasiėmė virtuvinį peilį, ir atėjęs į miegamąjį, jai per galinę kaklo dalį peiliu pradėjo brėžti. Ji jam pradėjo sakyti ,,visai išprotėjai“. Tuomet jis pasakė, kad ją prismaugs ir iš kambario išėjo. Maždaug po pusvalandžio atėjęs, pradėjo vėl ją įžeidinėti, pasakė, kad pasmaugs. Po šių žodžių, jai gulint ant sofos, vyras suėmęs dviem rankomis už kaklo, pradėjo smaugti. Ji pradėjo traukti jo rankas nuo kaklo ir jis rankos delnu trenkė jai į kairės pusės veido sritį. Po šių veiksmų vyras iš miegamojo išėjo. Tuomet ji pasiėmusi telefoną, skambino bendruoju pagalbos numeriu. Vyras, išgirdęs, kad kviečia policiją, vėl atėjo į kambarį, sakydamas ,,ką, tu policiją iškvietei ?“ ir priėjęs, penkis kartus trenkė rankos delnu į kairės pusės veido sritį. Po šių veiksmų vyras pasiėmė namuose buvusius du šunis ir iš buto pasišalino. Dėl vyro veiksmų patyrė fizinį skausmą. Vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti ją nukentėjusiąja.

Iš 2025 m. birželio 14 d. Klaipėdos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. L. tarnybinio pranešimo dėl įvykio matyti, kad patruliuojant nustatytu maršrutu, apie 18.19 val. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją namuose prieš maždaug 30 min. vyras puolė su peiliu, smaugė prieš 2 min., bei trenkė į veidą. Apie 18.25 val. atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja A. A., kuri nurodė, kad jai, būnant namuose, į namus grįžo vyras R. A., kuris pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniai žodžiais, ir pasiėmęs virtuvinį peilį, atėjęs į miegamąjį, per galinę kaklo dalį, pradėjo juo brėžti. Taip pat, po kurio laiko grįžęs, ėmė vėl ją įžeidinėti, ir suėmęs dviem rankomis už kaklo pradėjo smaugti. A. A. iškvietus policiją, R. A. pasiėmęs du šunis iš namų pasišalino. Peilis paimtas, supakuotas į voką Nr. 1. Apie 19.00 val. R. A. pastebėtas prie namų, todėl sulaikytas, jam nustatytas 1,50 prom. neblaivumas. R. A. paaiškino, kad jokio konflikto tarp jo ir žmonos nebuvo, jai netrenkė ir peiliu negrasino. Metų bėgyje minėtu adresu pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje fiksuota nebuvo. R. A. uždarytas į areštinę. A. A. GMP apžiūros atsisakė, jai paskirta teismo med. ekspertizė.

Iš 2025 m. birželio 14 d. atliktos įvykio vietos apžiūros duomenų su fotolentele matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu iš virtuvės paimtas peilis su juodos spalvos rankena, apie 35 cm ilgio ir įpakuotas į voką Nr. 1. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau įvykiui reikšmingų daiktų ar pėdsakų neužfiksuota.

Iš 2025 m. birželio 14 d. Asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta A. A.. Ant moters kaklo matyti paraudimai. Ant moters kairės pusės veido srities, virš kairiojo antakio, šalia plaukų matyti įdrėskimas, kuris yra apie 1 cm. dydžio. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nematyti.

Nukentėjusioji A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. birželio 14 d. apie 17.50 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo sutuoktinis R. A., kuris pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniai žodžiais dėl to, kad jam liepė nueiti nupirkti vaistų, ir grįžęs pareiškė, kad jie per brangiai kainavo. Nuėjęs į virtuvę, vyras pasiėmė virtuvinį peilį, ir atėjęs į miegamąjį, per galinę kaklo dalį, peiliu pradėjo jai brėžti. Ji jam sakė ,,visai išprotėjai“. Tuomet jis atsakė, kad ją prismaugs ir iš kambario išėjo. Maždaug po pusvalandžio atėjęs, vėl ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasindamas, kad pasmaugs. Po šių žodžių, jai gulint ant sofos, jis suėmęs dviem rankomis už kaklo, pradėjo ją smaugti. Ji traukė jo rankas nuo kaklo ir jis rankos delnu trenkė jai į kairės pusės veido sritį. Po šių veiksmų vyras iš miegamojo išėjo. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Išgirdęs, kad ji kviečia policiją, vyras vėl atėjo į kambarį, klausdamas ,,ką, tu policija iškvietei ?“ ir priėjęs penkis kartus trenkė rankos delnu į kairės pusės veido sritį. Po šių veiksmų, vyras pasiėmė šunis ir iš buto pasišalino. Nuo vyro veiksmų patyrė fizinį skausmą. Vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą.

Iš 2025 m. birželio 20 d. Specialisto išvados Nr. G 504/2025 (03) matyti, kad remiantis A. A. apžiūros ir specialistui nurodomų įvykio aplinkybių duomenimis A. A. išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta. Nesant sužalojimų, nėra pagrindo kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto.

Iš 2025 m. birželio 16 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2025 m. birželio 14 d. bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas. Bendrajame pagalbos centre fiksuojamas skambučio garso įrašas, kurio ID 95506749582, skambučio pradžia 2025 m. birželio 14 d. 18:17:07. Įraše girdisi, kaip atsiliepusiai operatorei pranešėja pasako, kad ją vyras puola su peiliu, kumščiais. Operatorė prašo nurodyti įvykio vietą, pranešėja sako, kad (duomenys neskelbtini). Operatorė klausia pranešėjos, prieš kiek laiko ją puolė, ji atsako, kad dabar, o prieš tai puolė su peiliu, perbrėžė, brėžė jai kaklą, bet policijos nekvietė. Operatorė klausia, prieš kiek laiko, tai įvyko? Pranešėja, pasako, kad prieš pusvalandį, o dabar įpuolė į kambarį, trenkė į veidą, pradėjo smaugti. Operatorė klausia prieš kiek laiko smaugė, pranešėja atsako, kad dabar, ką tik. Pranešėja pasako, kad nepilnamečių vaikų nėra, medikai nereikalingi. Operatorė dar kartą paklausia, ar tikrai nereikia medikų, pranešėja atsako, kad nereikia. Pranešėja paprašyta prisistato – A. A.. Operatorė klausia, o kur dabar vyras? Pranešėja atsako, kad atėjo į kambarį (fone girdisi kito asmens, galimai vyriškas balsas). Operatorė nurodo laukti policijos. Pokalbio trukmė 1 min. 19 s.

Iš 2025 m. birželio 16 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų, reagavusių į 2025 m. birželio 14 d. įvykį, kūno kamerų įrašai. Užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į kiemą, užėję į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, atidaro buto duris. Pareigūnams užėjus į butą ir paklausus kas nutiko, koridoriuje stovinti ikiteisminio tyrimo metu nustatyta A. A. nurodo – puolė su peiliu. Pareigūnei paklausus, kur jis dabar yra, moteris atsako - pabėgo į lauką su šuniukais. Į pareigūno klausimą kaip buvo apsirengęs, moteris atsako jog yra beveik akla, su negalia, bet atsako jog su maikute. Moteris pasakoja – „įpuolė, pradėjo smaugti, aš policijai skambinau“. Pareigūnui paklausus, ką dar darė, moteris atsako – „trankė per veidą, su peiliu į kaklą įrėmė“ (moteris rodo sprandą, klausdama, ar liko sužalojimai). Pareigūnė, apžiūrėjusi moterį, atsako, jog nieko nėra. Moteris nurodo „kai pradėjo daužyti veidą, spėjo prisidengti rankomis“. Pareigūnei paklausus, ar seniai išėjo, moteris nurodo, po to kai ji paskambino į policiją. Į pareigūnės klausimą, ar medikų reikia, moteris nurodo, jog nereikia. Pareigūnas klausia, dėl ko puolė, A. A. atsako „dėl to, kad jam reikėjo 7 Eur už jos vaistus sumokėti. Vagia pinigus, prageria, o ant manęs puola“. Pareigūnas klausia, kur jis padėjo peilį, kuriuo puolė, moteris atsako - virtuvėje turi būti. Į pareigūno klausimą, kokiu peiliu puolė, ar matėte, moteris atsako – „taip, taip, mačiau, su dideliu tokiu, su pačiu didžiausiu koks yra, ant stalo gali gulėt“. Pareigūnė alkotesteriu tikrina A. A. blaivumą, nustatyta, kad moteris yra blaivi. A. A. virtuvėje, ant stalo parodo peilį ir atsako ‚šituo“. Pareigūnė atlieka moters kūno apžiūrą ir prašo parodyti, kur jai sudavė. Moteris nurodo, kad veidą dengėsi rankomis, rodo rankas. Pareigūnė apžiūri ir nufotografuoja moters rankas. Moteris nurodo, kad „trankė iš delno, bet stipriai“. Pareigūnė klausia, kur viskas vyko, moteris, sėdėdama ant lovos, atsigula ant dešinio šono, sakydama „aš taip gulėjau“. Pareigūnė paprašo moters parodyti kaklą, vietą, kur smaugė. Moteris rodo kaklą, sakydama „nestipriai smaugė“. Pareigūnė nufotografuoja moters kaklą. Moteris nurodo, kad „pirmą kartą taip puolė ant jos“. Kitame įraše užfiksuota, kaip pareigūnai namo kieme prieina prie vyro, kuris ant pavadėlių vedasi du šuniukus. Pareigūnė vyro klausia jo vardo, vyras atsako - R. Pareigūnai vyrą pakviečia užeiti į butą. Pakeliui vyras pareigūnas pasakoja, kad žmona policiją kviečia ne pirmą kartą. Užėjus į butą, pareigūnas ikiteisminio tyrimo metu nustatytam R. A. praneša, kad jis dėl smurto artimoje aplinkoje bus sulaikytas. Pareigūnas atlieka vyro dalinę apžiūrą. Pareigūnai nuveda vyrą į policijos tarnybinį automobilį, kur alkotesteriu patikrina vyro blaivumą, jam nustatytas 1,50 prom. neblaivumas. Vyras uždaromas į policijos tarnybinio automobilio laikiną sulaikymo kamerą.

Iš 2025 m. birželio 20 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Nustatyta, kad tai virtuvinis, apie 33 cm ilgio peilis, kurio geležties ilgis apie 21 cm ilgio, geležtė - metalinė, sidabrinės spalvos. Peilio rankena apie 12 cm ilgio, pagaminta iš juodos spalvos plastiko. Virtuvinio peilio geležtis nešvaris.

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog R. A. 2025 m. birželio 14 d. smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę A. A. ir savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo R. A. veiksmai kvalifikuotini pagal 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis anksčiau daug karų teistas, tačiau teistumai išnykę, per pastaruosius 5 m. 2 kartus baustas administracine tvarka, niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei prašo prokurorė. Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kaltinamajam R. A. skirtini prokurorės siūlomi BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyti įpareigojimai.

Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą. Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimus. Įvertinus anksčiau paminėtas padarytą nusikaltimą apibūdinančias ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. A. paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 64¹ straipsnis).

Kiti klausimai.

R. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. birželio 14 d. 19.00 val. iki 2025 m. birželio 16 d. 14.29 val. (dvi paras). Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, ją prilyginant 6 laisvės apribojimo dienoms.

R. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis, saugomas PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir įpareigojant dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. A. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir įpareigojant dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2025 m. birželio 14 d. iki 2025 m. birželio 16 d. išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią R. A. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietos apžiūros metu paimtą peilį, saugomą PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti R. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.