Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-284-851/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-227-276/2018Nutartis · 2018-05-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. eAN2-284-851/2018Nutartis · 2018-07-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-10
Bylos Nr.
eAN2-284-851/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00742-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Advokatai
Marius Valiukas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-284-851/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00742-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal G. R. įgalioto atstovo advokato Mariaus Valiuko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-07 nutarties, kuria G. R. įgalioto atstovo advokato Mariaus Valiuko skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniojo specialisto 2018-02-26 nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

G. R. 2018-02-06 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-7340-2018, kuriame nurodyta, kad jis 2018-01-23 apie 18.55 val. M.K. Č. g. – V.Kudirkos g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį PORSCHE CAYENNE S DIESEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas sankryžą buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo, kliudė į dešinę sukantį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) ir 220 punktų reikalavimus. Padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniojo specialisto 2018 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-5774-2018 konstatuota, kad G. R. protokole nurodyta veika padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ir – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 740 Eur dydžio bauda.

3. G. R. įgaliotas atstovas advokatas Marius Valiukas (toliau tekste ir – pareiškėjas) šį nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą 2018 m. vasario 26 d. nutarimą ir administracinę bylą G. R. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, jog jokio eismo įvykio nebuvo. Pareiškėjo teigimu, po to, kai G. R. sustabdė automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. BFZ 72, vairuotojas, jis (G. R.), apžiūrėjęs savo automobilį, nepastebėjo jokių naujų susidūrimo pėdsakų. Taip pat nurodė, jog automobilis PORSCHE CAYENNE S DIESEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draustas ne tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bet ir KASKO draudimu, pasišalinti iš įvykio vietos, neužpildžius deklaracijos, G. R. nebuvo jokio pagrindo, todėl visi prieštaravimai turėtų būti traktuojami pastarojo naudai.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-07 nutartimi G. R. įgalioto atstovo advokato Mariaus Valiuko skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniojo specialisto 2018-02-26 nutarimas paliktas nepakeistas.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2018-05-29 Vilniaus apygardos teisme gautas G. R. įgalioto atstovo advokato Mariaus Valiuko skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-07 nutartį bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2018-02-26 nutarimą Nr. 10-ANR_N-5774-2018.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas skundą iš grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui, bei išsakyti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Taip pat nurodo, kad tiek A. K., tiek ir Ž. P. parodymai yra prieštaringi. Nesutinka su teismo išvada, kad G. R. turėjo likti įvykio vietoje ir laukti policininkų, teigia, jog apie kviečiamą policiją G. R. nežinojo. Taip pat teigia, jog teismo išvada, kad A. K. nepasišalino iš įvykio vietos, yra nepagrįsta. Pareiškėjo teigimu, A. K. vairuota transporto priemonė menamo įvykio metu suko į V. Kudirkos gatvę, o aiškintis dėl įvykio A. K. nuvažiavo į M. K. Č. gatvę – apie kelis šimtus metrų nuo įvykio vietos. Pareiškėjo manymu byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti neabejotiną išvadą, jog G. R. padarė jam inkriminuotus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu in dubio pro reo principą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados.

G. R. įgalioto atstovo advokato Mariaus Valiuko skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrino G. R. įgalioto atstovo advokato Mariaus Valiuko ginčytos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą ir palikdamas galioti 2017-09-20 nutarimą, ANK nuostatų nepažeidė.

9. Pagal (duomenys neskelbtini) punktą draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

10. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip ((duomenys neskelbtini) punktas).

11. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą ((duomenys neskelbtini) punktas).

12. ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

13. ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

14. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog G. R. nei vieno iš nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų neįvykdė ir tokiu būdu, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, padarė eismo įvykį, ir iš įvykio vietos pasišalino, dėl ko į eismo įvykio vietą buvo iškviesta policija.

15. Nors G. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų neigia, jo kaltė yra įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 6), BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis (b.l. 12); nukentėjusiojo A. K. 2018-01-23 paaiškinimu bei apylinkės teise duotais parodymais (b.l. 15, 40); liudytojos Ž. P. apylinkės teisme duotais parodymais (b.l. 40); liudytojo Vilniaus aps. VPK Kelių policijos Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio M. K. 2018-01-23 tarnybiniu pranešimu bei apylinkės teise duotais paaiškinimais (b.l. 11, 41); liudytojo Vilniaus aps. VPK KPV AVS PP specialisto J. M. 2018-01-31 transporto priemonės techninės apžiūros aktu bei apylinkės teisme duotais paaiškinimais (b.l. 27, 41); iš dalies paties G. R. parodymais; byloje esančia fotolentele, kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

16. Dėl pareiškėjo skundų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytų išvadų, pažymėtina, jog pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).

17. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

18. Taigi, kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno), priimančių baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismams nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

19. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

20. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis A. K. parodė, jog į pareikštas jo pretenzijas G. R. jam atsakė, kad jis (nukentėjusysis) neva per staigiai stabdė ir pats sukėlė avarinę situaciją. Išgirdęs, jog jis (nukentėjusysis) kvies policiją, S. R. pasakė, kad automobiliai neapgadinti, todėl atsisako pildyti deklaraciją, ir išvažiavo (b.l. 40).

21. G. R. apylinkės teismo posėdyje neneigė, jog po to, kai jį sustabdė A. K. ir pasakė, kad sankryžoje kliudė jo automobilio galinį bamperį bei pasiūlė atsiskaityti, jis tai daryti atsisakė. Kai A. K. pasakė, jog reikia forminti protokolą, kilo ginčas – jis (G. R.) vienasmeniškai nusprendęs, kad įvykio nebuvo, iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 39-40), todėl apeliacinio skundo argumentai, jog G. R. nežinojo, kad bus kviečiama policija, atmestini, kaip nepagrįsti. Be to, iš 2018-02-06 administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-7340-2018 matyti, kad G. R. pasirašytinai sutiko su jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais. Taip pat jis buvo pasirašytinai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko ir byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant (b.l. 6, 7). Jau vėlesniam skunde apylinkės teismui G. R. atstovas pateikė naują gynybinę versiją – nurodė, kad jokio eismo įvykio nebuvo, kad G. R. nieko nežinojo apie policijos iškvietimą, kad netinkamai buvo įvertinti įrodymai, padarytos nepagrįstos išvados ir pan.

22. Apygardos teismo vertinimu, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visetu, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

23. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

24. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. R. padarė jam inkriminuotus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

25. Praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė. Apygardos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir sutinka su apylinkės teismo išvada, kad G. R. ir jo atstovo argumentai dėl A. K. galimo sukčiavimo, policininkų netinkamai atliktų pareigų, jo (G. R.) automobilio pneumatinės pakabos ir pan. yra G. R. ir jo atstovo jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės bei pateisinti G. R. netinkamą elgesį, kai jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, rodydamas aiškų įstatymų reikalavimų negerbimą.

26. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi atskiri proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

27. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-07 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą, ir G. R. įgalioto atstovo advokato Mariaus Valiuko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aiva Survilienė