Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-80-768/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
AN2-80-768/2019
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00040-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-80-768/2019
Proceso Nr. 4-08-3-00040-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo K. D. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2018 m gruodžio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) R. V. skirta 160 Eur bauda už tai, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas R. V. leidimus saugotinų medžių kirtimui valstybinėje žemėje, bendro naudojimo vietose, kai darbus organizuoja pati seniūnija, išdavė pažeidžiant nustatytus reikalavimus, o būtent: 2017 m. vasario 2 d. leidimas Nr. 17-29, 2017 m. vasario 12 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 15 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 24 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 30 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. kovo 19 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduoti nepateikus savivaldybei argumentuotų nustatytos formos prašymų saugotinų medžių kirtimo ar kitokio pašalinimo darbams, ir tokiu būdu pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. Įsakymu Nr. D1-87, 13.1. punktą „želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams (2 priedas)“ ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 6 dalyje.

2. Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 6 dalyje teiseną, R. V. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties požymių, nutraukė.

3. Panevėžio apygardos teisme 2019 m. gegužės 6 d. gautas Institucijos atstovo skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padarius ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

3.1. Apeliaciniame skunde reiškiama pozicija dėl netinkamai taikomos ir aiškinamos materialinės teisės normas, kadangi teismo argumentas, jog seniūnija darbų (saugotinų medžių kirtimą) atlikimą organizuoja pati ir nustatytos formos prašymo pateikimas tai pačiai seniūnijai, kuriai pavesta tokius leidimus išduoti, yra perteklinis, ir nėra pagrindas administracinės atsakomybės pagal 281 straipsnio 6 dalį taikymui, nepagrįstas, kadangi Aprašo 13.1. punktas numato, jog seniūnija, kaip želdinių savininkas ar valdytojas nustatytos formos prašymą saugotinų medžių kirtimo darbams pateikia būtent savivaldybei, o ne pati sau. Cituojamas Aprašo 13.1. punktas, siekia atkreipti dėmesį, kad visi želdynų ir želdinių savininkai, įskaitant ir seniūnijas, privalo pateikti būtent nustatytos formos prašymą savivaldybei, norėdami pašalinti saugotinus medžius, tačiau seniūnas nustatytos formos prašymo nepateikė Rokiškio rajono savivaldybei, dėl ko ir išdavė leidimus pažeidžiant nustatytus reikalavimus.

3.2. Sutinkama, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškėjus aplinkybei, kad 3 iš 6 leidimus išdavė ne seniūnas, o jo pavaduotojas, sutinka, kad administracinis kaltinimas seniūnui būtų siaurintinas.

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

5.1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju keliamas tinkamo teisės taikymo ir aiškinimo klausimas, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti R. V. nusižengimo teiseną pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį, konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

5.2. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinkta medžiaga, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs skundžiamą nutarimą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei pagrįstai administracinio nusižengimo bylą R. V. atžvilgiu nutraukė. Ir nors Institucija savo skunde tvirtina, kad R. V. padarė jam inkriminuotą teisės nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 6 dalyje, ir todėl jis buvo nubaustas pagrįstai, vis tik sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

5.3. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

5.4. ANK 281 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir želdynų, želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių kitų teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą. Pagal šio straipsnio 6 dalį administracinę atsakomybę užtraukia leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimą reglamentuoja Aprašo III skirsnio 9–14 punktai. R. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir jis buvo nubaustas dėl Aprašo 13.1 punkto pažeidimo. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Aprašo 13.1. punktas numato, jog seniūnija, kaip želdinių savininkas ar valdytojas nustatytos formos prašymą saugotinų medžių kirtimo darbams pateikia savivaldybei, todėl, teigia, jog seniūnas nubaustas pagrįstai, tačiau sutikti su tokiu vertinimu, negalima, nes apygardos teismui abejonių dėl R. V., kaip tinkamo, leidimą išduodančio subjekto, nekyla.

5.5. Iš tiesų Aprašo 13.1. punkte įtvirtinta, kad želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), <...> turi pateikti savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, tačiau, sutinkamai su pirmosios instancijos teismo pozicija, tai visai nereiškia, kad minėto Aprašo 13.1 punkte nurodytas reikalavimas turi būti aiškinamas vien formaliai, juolab, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigybės aprašymą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). 7.10, seniūnas pagal želdynų priežiūros ir tvarkymo taikyles išduoda leidimus genėti ir kirsti, šalinti avarinius medžius.

5.6. Apygardos teismas, vertindamas Institucijos atstovo skundo argumentus, sutinka, kad leidimų išdavimo tvarka, nurodyta Aprašo 13.1 punkte, apibrėžia, kokius veiksmus turi atlikti dėl leidimo kirsti medžius besikreipiantis ir tokį leidimą išduodantis subjektai, tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste reikšmės turi ne tik minėto Aprašo punktas, tačiau ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai Nr. AV-392, Nr. P-558, kurie išsamiai detalizuoti skundžiamame nutarime ir dėl to plačiai nebekartojami. Iš šių įsakymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija yra Savivaldybės administracijos filialas, kuris veikia atitinkamoje savivaldybės teritorijos dalyje, o (duomenys neskelbtini) seniūnas, pagal Savivaldybės direktoriaus įsakymą, vykdo jam pagal jo pareigybę, pavestas funkcijas, kai viena iš jų būtent ir yra leidimų kirsti ir šalinti avarinius medžius. Atsižvelgiant į paminėtą, pritartina skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius funkcija – leidimų kirsti ir šalinti avarinius medžius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) perduota vykdyti (duomenys neskelbtini) seniūnijai, kaip vienam iš savivaldybės struktūrinių padalinių, todėl seniūnas, vadovaudamasis savo pareigybės aprašymu, šią funkciją vykdė. Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, turėdama teisę pati spręsti dėl savivaldybės teritorijoje esančių želdinių priežiūros, funkciją – išduoti leidimus dėl jos teritorijoje saugotinų medžių kirtimo, avarinių medžių šalinimo <...> pavedė savo padaliniui, teigti, jog (duomenys neskelbtini) seniūnas, nesikreipdamas į savivaldybę su atitinkamos formos prašymu dėl leidimo želdiniams pašalinti, padarė jam inkriminuotą nusižengimą, nėra pagrindo.

5.7. Institucijos skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad šiuo atveju leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, <...> darbams išdavė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės padalinys, kuriam būtent ir buvo pavesta savivaldybės direktoriaus įsakymu tokią funkciją (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (savivaldybės teritorijos dalyje) atlikti. Leidimų kirsti ar kitaip pašalinti želdynų ir želdinių <...> tvarkymo darbus išdavimo funkcija savivaldybės padalinyje – (duomenys neskelbtini) seniūnijoje priskirta seniūnui R. V. (pareigybės aprašymo 7.10. punktas, įsakymo 9.11 punktas), kuris ir paruošė minėtus leidimus. Šiuo aspektu dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad leidimo išdavimas kirsti saugotinus medžius nėra siejamas vien tik su Aprašo III skyriuje nustatytų veiksmų atlikimu ir numatytų reikalavimų laikymusi, tačiau ir su kitais, tokią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei įsakymais, tame tarpe ir seniūno pareigybės aprašymu, kuriuo nustatyta leidimo išdavimo funkcija būtent R. V., kuriam šiuo atveju ir teko pareiga užtikrinti leidimų išdavimą.

5.8. Apygardos teismas, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad reikalavimas pateikti prašymą subjektui, kuris pavedė funkciją išduoti leidimus atskiram savo savivaldybės padaliniui, kuriam suteikta teisė išduoti leidimą, yra perteklinis, neturi pagrindo. Apeliaciniame skunde nors ir nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, tačiau nesutikimas iš esmės yra grindžiamas apelianto formaliu leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančių teisės normų interpretavimu, kuris nepaneigia nutartyje padarytų išvadų teisingumo.

5.9. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, EŽTT praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimai bylose Nr. 16034/90, Van de Hurk v. Netherlands; Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

5.10. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Institucijos atstovo skundą, nutarimą patikrino tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą teismo nutarimą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo vedėjo K. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas Donatas Jatužis