Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-23 · Civilinė byla Nr. e2S-1172-560/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
e2S-1172-560/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07774-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
ADB „Gjensidige“
Trečiasis asmuo
J. P., J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1172-560/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07774-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.10.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei ADB „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys J. P., J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei ADB „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys J. P., J. K.. Byloje 2019 m. lapkričio 6 d. buvo paskirtas teismo posėdis. Ieškovas V. K. bei jo atstovas advokato padėjėjas A. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teismui iki teismo posėdžio pradžios nepateikta duomenų apie ieškovo V. K. negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje pateisinančias priežastis, nėra prašymo bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant. 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio metu ieškovo V. K. dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu, apie tai jis informuotas pasirašytinai.

2. 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas. 2020 m. vasario 25 d. teisme gautas ieškovo V. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi grąžino pareiškėjui atskirąjį skundą. 2020 m. vasario 27 d. teisme gautas ieškovo V. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi grąžino ieškovui V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovo V. K. atskirąjį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo ir grąžino pareiškėjui atskirąjį skundą. Nurodė, kad teismas šaukimą į 2019 m. lapkričio 9 d. vyksiantį teismo posėdį atsakovui siuntė ieškinyje nurodytu adresu, teismo šaukimas buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 14 d. pasirašytinai ieškovui. 2019 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo V. K. dalyvavimas 2019 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje pripažintas būtinu. Ieškovas neįvykdė CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos veikti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

Šalies argumentai

4. Ieškovas prašymą dėl termino atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties pateikti atnaujinimo motyvuoja tuo, kad ieškovas iki šiol nieko nežinojo apie bylos nutraukimą ir jo ieškinio palikimą nenagrinėtu, taip pat apie tai, kad advokato padėjėjas A. L. šios civilinės bylos nebeveda ir yra nutraukęs atstovavimo sutartį su ieškovu. Teismas sprendė, kad atskirajame skunde ieškovas iš esmės nenurodo jokių svarbių teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jis nepateikė teismui įstatymo nustatytu terminu atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties, t. y. per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, todėl teismas konstatavo nenustatęs pagrindo atnaujinti termino atskirajam skundui pateikti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovas V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį ir priimti atskirąjį skundą. Nurodo, kad teismas nenurodė jokių vertinimo motyvų, nors nutartyje patys ieškovo argumentai bei svarbios praleidimo priežastys buvo nurodytos. Jas buvo būtina aiškiai ir išsamiai įvertinti. Nutartis yra nemotyvuota. Apeliantas 2020-02-24 atskirajame skunde nurodė, kad ginčijamos 2019-11-06 nutarties negavo bei kad jos apskundimo terminas galėjo prasidėti tik po šios nutarties įteikimo, o ne jam išsiuntimo ar priėmimo dienos. Ieškovas 2019-11-06 nutarties negavo iki 2020-02-20 dienos. Nors 2019-11-06 nutartyje ir nurodoma, kad ji buvo priimta žodinio proceso tvarka, tačiau iš posėdžio garso įrašo bei informacinės pažymos matyti, kad nutartis žodžiu paskelbta nebuvo, joks garso įrašas paskelbimo metu nedarytas, t. y. 2019-11-06 nutartis buvo priimta ir paskelbta rašytinio proceso tvarka. Ieškovas nei 2019-11-06 posėdžio dieną, nei po jo jau nebuvo atstovaujamas advokato/padėjėjo, o buvęs atstovas informavo apie sutarties nutraukimą tik teismą. 2019-11-06 nutartis ieškovui nebuvo įteikta iki 2020-02-20, tiek prašomas atnaujinti 7 dienų procesinis terminas galėjo ir turėjo būti atnaujinamas, tiek ir turėjo būti išsprendžiamas klausimas dėl šio termino skaičiavimo bei nepraleidimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas. 2020 m. vasario 25 d. teisme gautas ieškovo V. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi grąžino pareiškėjui atskirąjį skundą. 2020 m. vasario 27 d. teisme gautas ieškovo V. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi grąžino ieškovui V. K. atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovo V. K. atskirąjį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. Teisė į apeliaciją, kitaip tariant, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos sudėtinė dalis (CPK 5 straipsnis). Valstybė, numatydama suinteresuotam asmeniui teisę į apeliaciją, kartu įsipareigoja užtikrinti realų ir veiksmingą šios teisės įgyvendinimą. Ši procesinė teisė, kaip ir bet kuri kita procesinė teisė, turi būti įgyvendinama, laikantis proceso įstatymo nustatytos tvarkos. CPK 335 straipsnio 1 dalis numato, jog atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1232/2003). Kai skundžiama teismo nutartis yra priimta žodinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. CPK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta, pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam terminui tokiems veiksmams atlikti. Vadinasi, termino atskirajam skundui paduoti praleidimas užkerta kelią apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nebent terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnis, 307 straipsnio 2 dalis ir 338 straipsnis).

9. Apeliantas teigia, jog jis termino atskirajam skundui pateikti nepraleido, kadangi nutartis jam nebuvo įteikta, o apskundimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo ieškovui. CPK 290 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pripažinęs, kad tai būtina, teismas turi teisę priimti rašytines nutartis ir kitais atvejais. Teismas turi teisę sprendimų priėmimo kambaryje priimti ir žodinę nutartį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, turi teisę ne ilgiau kaip septynioms dienoms atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą. Rašytinę arba žodinę nutartį, priimtą teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu, teismas paskelbia nedelsdamas po jos priėmimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus (CPK 290 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju 2019 m. lapkričio 6 d. pirmosios instancijos teismo nutartis priimta bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, todėl joje pagrįstai nurodyta, jog nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį skelbė žodinio proceso tvarka, kadangi bylą nagrinėjant teismo posėdyje, į kurį neatvyko ieškovas, atsakovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, teismas šį prašymą patenkino ir paliko ieškinį nenagrinėtą.

10. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atskirojo skundo argumentą, jog ieškovas apie 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį sužinojo tik 2020 m. vasario 20 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šaukimas į 2019 m. lapkričio 6 d. posėdį ieškovui įteiktas asmeniškai, ieškovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie jį buvo informuotas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį siuntė ieškovui jo ieškinyje nurodytu ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Apeliantas žinojo apie byloje vyksiantį teismo posėdį, į jį neatvyko ir vėliau nesidomėjo bylos eiga. Šiuo atveju pats apeliantas nesirūpino teisminio proceso eiga, nesidomėjo jo atžvilgiu priimtais teismų procesiniais sprendimais. Aplinkybė, jog apeliantas nebuvo atstovaujamas atstovo nutraukus teisinių paslaugų sutartį, nesudaro pagrindo spręsti, jog terminas atskirajam skundui pateikti nėra praleistas, kadangi ieškovas galėjo bylą vesti pats (CPK 51 straipsnio 1 dalis), arba susirasti naują atstovą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog terminas atskirajam skundui pateikti yra praleistas.

11. CPK 75 straipsnio dalyje yra numatyta, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnis numato, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį.

12. Prašymas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Proceso įstatymas nenumato, kokios priežastys gali būti laikomos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą terminą atnaujinti. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar asmens, prašančio atnaujinti terminą, nurodomos priežastys pateisina termino praleidimą ir sudaro pagrindą terminui atnaujinti ar ne. Be to, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, yra svarbu ir tai, kiek yra praleistas prašomas atnaujinti terminas. Procesinis terminas negali būti atnaujintas, jeigu termino praleidimą išimtinai nulėmė subjektyvios priežastys – pareiškėjo nepateisinamas delsimas įstatymo ar teismo nustatytu terminu atlikti procesinį veiksmą. Šiuo atveju ieškovas prašymą atnaujinti praleistą terminą motyvuoja tuo, jog jis iki šiol nieko nežinojo apie bylos nutraukimą ir jo ieškinio palikimą nenagrinėtu, taip pat apie tai, kad advokato padėjėjas A. L. šios civilinės bylos nebeveda ir yra nutraukęs atstovavimo sutartį su ieškovu. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ieškovo argumentą, jog jis nežinojo apie bylos nutraukimą, kadangi šaukimas į teismo posėdį jam buvo įteiktas, ieškovas nusprendęs neatvykti į teismo posėdį ir nenurodyti jokių svarbių neatvykimo priežasčių, turėjo suprasti tokio elgesio pasekmes ir teismo teisę palikti ieškinį nenagrinėtu. Aplinkybė, jog ieškovas galimai neturėjo atstovo, taip pat savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą, kadangi, minėta, ieškovas galėjo vesti bylą pats arba susirasti naują atstovą. Savo procesinėmis teisėmis visi asmenys, neišskiriant ir apelianto, turi naudotis protingai ir sąžiningai. Apeliantas nenurodė kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių jis praleido apskundimo terminą (CPK 12, 178), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą atnaujinti praleistą terminą įvertino kaip nepagrįstą ir jo netenkino.

13. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovo argumentu nesutinka bei pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nors ir gana lakoniškai, tačiau savo procesinį sprendimą motyvavo, todėl negalima daryti išvados, jog toks teismo procesinis sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.

14. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą procesinį terminą ir grąžino pareiškėjui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius