- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-1749-258/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- D. T.
- Atsakovas
- T. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, vienasmeniškai, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui T. T., dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. T., ieškiniu reiškiamu atsakovui T. T. prašė teismo, nutraukti ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką, įregistruotą 1991 m. rugsėjo 27 d., Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; įpareigoti atsakovą T. T. pateikti visą informaciją ir dokumentus apie sutuoktinių santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės turto struktūrą ir sudėtį, šio turto pokyčių ataskaitą per 10 metų laikotarpį, taip pat bendrus sutuoktinių kreditorius bei skolininkus; išreikalauti iš atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės turto masę patvirtinančius duomenis iš trečiųjų asmenų UAB FMĮ ,,Orion Securities“; AB ,,Finasta“; Danske bank A/S; iš visų Lietuvos Respublikos bankų; išreikalauti iš atsakovo motinos M. T., apie atsakovo jai paskolintas pinigų sumas nuo 2004 metų, taip pat su tuo susijusius dokumentus; išreikalauti iš atsakovo brolio L. T., informaciją, apie atsakovo jam paskolintas sumas bei išreikalauti su tuo susijusius dokumentus; išreikalauti informacija, kokias pinigų sumas atsakovas yra paskolinęs ieškinyje nurodytiems tretiesiems asmenims; Išreikalauti iš UAB IF Trading“ bei Snow Bees“ informaciją apie atsakovo darbo užmokestį ir kitas pajamas gautas nuo 2004 metų; Išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas nuo 2004 metų; Išreikalauti iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, duomenis apie atsakovo sumokėtas mokesčių sumas per ataskaitinį 10 metų laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos; išreikalauti iš VĮ ,,Registrų centras“ duomenis, kokių juridinių asmenų valdymo nariu yra atsakovas, bei kokių valdymo organų nariu buvo per 10 metų laikotarpį; nustačius bendro jungtinio turto masę, padalinti turtą esantį bendrąją jungtine sutuoktiniu nuosavybe; priteisti ieškovei 100 000 Lt turtinės žalos atlyginimą; ieškovei palikti santuokos metu įgytą pavardę – T.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visą ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Nurodė, kad atsakovas švaisto jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, slepia nuo ieškovės informaciją ir dokumentus apie bendrosios jungtinės nuosavybės turto sudėtį ir struktūrą, todėl ieškovė mano, kad egzistuoja reali rizika, jog atsakovas paslėps ir iššvaistys visą dar likusį bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą. Atsakovas ieškovei yra neištikimas ir galimai iš anksto ruošėsi santuokos nutraukimo bylai, sąmoningai mažindamas bendrosios jungtinės nuosavybės turto dydį ir didindamas asmeninę nuosavybę. Esant tokiai rizikai akivaizdu, kad teismui nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės iki teismo sprendimo gali nebelikti jokio dalintino santuokoje įgyto turto, bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Esant būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai šioje byloje, taip pat esant ieškovės interesų pažeidimo rizikai dėl atsakovo neteisėto elgesio, ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovės D. T. prašymas atmestas.
Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikti duomenys apie ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, nėra duomenų apie atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą. Pateikti išrašai iš VĮ „Regitra“ parodo, jog šalys jokių transporto priemonių neturi, nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko su istorija išrašai, parodo, kokio turto savininkai ieškovė ir atsakovas buvo praeityje. Šiuo metu šalys nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas padarė išvadą, jog ieškovei nenurodžius areštuotino turto masto, bei nepateikus įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį ar turtą, taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieškovei yra išduotas liudijimas rinkti papildomus įrodymus, todėl, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ši nutartis neužkerta kelio ieškovei reikšti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakartotinai ( CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 5 p., CPK 144 str. 1 d., 2 d., 147 str. 5 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė D. T. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti ir taikyti ieškinyje nurodomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino, jog nagrinėjamoje byloje apeliantė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdama užtikrinti savo interesų apsaugą (CK 3.65 str.). Ieškovės teikiamas ieškinys yra pagrįstas, todėl teismas turėjo pagrindą tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 1 d.). Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovei galimai palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, ar jo vykdymas apsunkintas. Teismas neįvertino, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, teismui nėra būtina turėti neginčijamų įrodymų apie atsakovo veiksmus, kuriais jis ateityje sieks perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims. Teismui pakanka įsitikinti, jog šiuo atveju egzistuoja tokia tikimybė. Apeliantės teigimu, esant neaiškiai atsakovo finansinei padėčiai, didėja tikimybė, jog jis slėps gaunamas lėšas ar turimą turtą perleis tretiesiems asmenims, nes visiškai neaišku, iš ko atsakovas moka didžiules ir leidžia sau prabangų gyvenimą. Atsakovas pažeisdamas CK 3. 92 straipsnio 1 dalies prezumpciją, ieškovės žiniomis švaisto santuokos metu bendrai įgytą turtą ir be ieškovės žinios skolino dideles pinigų sumas savo šeimos nariams - motinai ir broliui, taip pat bendrovei ,,TXT Invest“. Didelė dalis šių lėšų nebuvo grąžinta į bendrąją jungtinę nuosavybę. Dėl atsakovo iššvaistyto turto, ieškovė negalėjo nurodyti tikslios reikalavimo atsakovui sumos ir dalintino turto masės, taip pat atsakovo prisiimtų įsipareigojimų bei bendrų kreditorių skaičiaus. Apeliantės manymu, realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui kelia ir dviprasmiška atsakovo turtinė padėtis, kuri iš vienos pusės yra gera, iš kitos pusės, nėra jokių įrodymų pagrindžiančių atsakovo turtinę padėtį ir didelės vertės turto apyvartą. Todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, jo įvykdymas komplikuosis ar sprendimas taps neįvykdomu. Apeliantės manymu, aplinkybė, jog atsakovas neturi oficialiai registruoto turto, jokiu būdu nereiškia, kad jis neturi turto ir lėšų apskritai, nes jis gali turėti akcijų, piniginių lėšų ir kitokio turto, kuriuo disponuoja ir perleidžia artimiems žmonėms (giminaičiams ir tretiesiems asmenims). Apeliantė taip pat nurodo, kad prašo iš atsakovo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, todėl neatsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti duomenys apie atsakovo finansinę padėtį, jei ginčas tarp šalių yra kilęs dėl didelės pinigų sumos yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl mano, jog esant neaiškiai atsakovo finansinei padėčiai didelė ieškinio suma sudaro pagrindą spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui klausimą.
Atsiliepimas
Atsakovas T. T. atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti, o skundžiamąją teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad ieškovės pateiktos paskolos sutartys niekaip neįrodo, kad atsakovas švaisto bendrąja jungtine nuosavybe esančius pinigus. Vien paskolos sutartys nepatvirtina, kad sumos nurodytos paskolos sutartyse, buvo pervestos tretiesiems asmenims (CK 6.870 str.). Be to, nepateikti įrodymai, kad paskolos nebuvo grąžintos (CPK 178 str.). Net darant prielaidą, jog pinigus atsakovas buvo paskolinęs, nėra jokio pagrindo šių aplinkybių aiškinti, kaip turto esančio bendrąja jungtine nuosavybe švaistymo. Be to, ieškinyje nurodytas aplinkybes atsakovas šiuo metu aiškinasi. Nesutikdamas su apeliantės nurodomomis aplinkybėmis dėl nekilnojamojo turto švaistymo atsakovas teigia, jog Nekilnojamojo registro duomenų išrašai apie turto pardavimą neįrodo, to turto pardavimo aplinkybių, t.y. ar turtas buvo parduotas be apeliantės žinios. Juo labiaus, kad iš pateiktų įrodymu matyti, kad paskutinė perleistų objektų savininkė buvo apeliantė. Atsižvelgiant į išdėstytą atsakovas teigia, jog bendrąją jungtine nuosavybe esančio turto švaistymas, sudarantis pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neįrodytas, todėl minėtų priemonių taikymas pažeistų CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to nėra aiškus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, nes ieškinio reikalavimai nėra apibrėžti, išskyrus reikalaujamos 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis ir teismas tam tikrų kategorijų civilinėse bylose gali taikyti kitas įstatyme nustatytas konkrečias laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjama byla kilusi iš šeimos teisinių santykių. CK 3.65 str. reglamentuoja, kokias laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti teismas santuokos nutraukimo bylose. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti kitos šalies interesų labiau, nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 str., 145 str. 2 d.).
Apeliantė teigia, kad teismas jos prašymą išnagrinėjo neįsigilinęs į bylos esmę, neįvertino reikšmingų aplinkybių, t. y. to, kad atsakovas švaistė bendrąja jungtine nuosavybę šalims priklausantį turtą ir dideles sumas skolino pagal paskolos sutartis tretiesiems asmenims, bei savo motinai ir broliui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).
Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. kovo 17 d. Juridinių asmenų registro išrašas, tvirtina, kad atsakovas yra juridinių asmenų asociacijos ,,Snow Bees“ ir UAB EI Solutions“, UAB ,,IF Trading“ vadovas (b.l. 17-26), tačiau šie įrašai neatskleidžia, jo gaunamų pajamų. Apeliantė yra pateikusi teismui prašymą dėl įpareigojimo, minėtoms bendrovėms pateikti duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas. Teismas yra išdavęs teismo liudijimą leidžianti gauti minėtus duomenis (CPK 199 str. 4 d.), tačiau tokie duomenys byloje nepateikti, todėl darytina išvada, kad apeliantė nepateikė teismui įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas ir ketinimą jas perleisti tretiesiems asmenims. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas ketina imtis veiksmų susijusių su iš bendrovės veiklos gaunamų pajamų slėpimu. UAB AXD Invest 2014 m. kovo 26 d. pažymoje apie įplaukas, nurodoma kokias sumas atsakovas grąžino (b.l. 27-29), 2006 m. sausio 1 d. -2006 metų gruodžio 31 d. išrašas iš piniginių sąskaitų rodo, piniginių srautų judėjimą, tačiau, iš pažymos matyti, jog pinigai judėjo verslo reikalais (b.l. 30-34), iš byloje esančios Sampo banko pavedimo Nr. O21109 matyti, kad atsakovas 2006 metai atliko sandorį susijusį su vertybinių popierių pirkimu-pardavimu (b.l. 35-40).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina atsakovo atliktas finansines operacijas 2001-2006 metais, t.y. už laikotarpį, kai tarp šalių dar nebuvo kilusio ginčo dėl santuokos nutraukimo ir tai nesudaro pagrindo teigti, jog jis švaisto bendrąja jungtine nuosavybe esančias lėšas (CPK 178 str., 185 str.).
Byloje pateikti VĮ ,,Regitra“, Nekilnojamojo turto registro išrašai tvirtina jog atsakovas registruoto turto neturi (b.l.73,74).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti įrodymai tvirtina, jog atsakovas neturi galimybės perleisti kokį nors registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, nes jo paprasčiausiai nėra. Pažyma apie įmonėje gautas įplaukas (b.l.27) tvirtina grąžinamų paskolų faktą. Ieškovės pateikta UAB ,,Moki lizingas“ 2014 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. 89742 patvirtina ieškovės atliktus mokėjimus minėtai bendrovei (b.l. 75). Šie įrodymai nepatvirtina grėsmės būsimam teismo sprendimo vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonių taikymas nėra skirtas ginčo šalių interesams patenkinti, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius, šiuo atveju sutuoktinio (apeliantės) interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas. Apeliantei nepagrindus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašymo tenkinimas vien formaliu pagrindu, remiantis iš esmės deklaratyviais apeliantės argumentais, paneigiamais byloje pateikiamais įrodymais, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 145 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, nesprendė šalių ginčo dėl turto padalijimo, o tik sprendė, ar teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtinos (CPK 144 str. 1 d.). Kadangi apeliantė nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo veikimo priešingo šeimos interesams, pirmos instancijos teismas, nurodydamas, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms, apeliantė vėl gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo teisinį pagrindą atmesti jos prašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.